Komunikuojanti hidrocėle – tai viena iš hidrocėlės formų, kai aplink sėklidę susikaupia skystis ir dėl to padidėja kapšelis. Skirtingai nei įprasta hidrocėlė, komunikuojanti forma turi atvirą kelią tarp pilvo ertmės ir kapšelio, todėl pilvo skystis gali laisvai nutekėti į kapšelį ir jį išbrinkinti. Šis ryšys susidaro dėl neužsidariusios plonos membranos (vadinamos processus vaginalis), kuri vystosi dar vaisiui augant motinos gimdoje.
- 1.Kam būdinga komunikuojanti hidrocėle
- 2.Kaip keičiasi būklė
- 3.Kuo pavojinga komunikuojanti hidrocėle
- 4.Komunikuojančios hidrocėlės simptomai
- 5.Priežastys, kodėl atsiranda ši būklė
- 6.Diagnozavimas
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Atsistatymas po gydymo
- 9.Ar komunikuojančios hidrocėlės galima išvengti?
- 10.Prognozė ir kas laukia ateityje
- 11.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 12.Skirtumai tarp komunikuojančios ir nekomunikuojančios hidrocėlės
Kam būdinga komunikuojanti hidrocėle
Ši būklė ypač dažnai nustatoma naujagimiams berniukams – manoma, kad iki pirmųjų metų ją turi beveik pusė visų kūdikių berniukų. Laimei, dažniausiai hidrocėlė išnyksta savaime per pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ji užsilaiko ilgiau arba pasireiškia vyresniems vaikams ar suaugusiems, ypač kartu su kirkšnies išvarža.
Kaip keičiasi būklė
Nekomunikuojanti hidrocėle dažniausiai išlieka vienodo dydžio ar didėja labai lėtai. Tuo tarpu komunikuojanti hidrocėle gali pastebimai keisti tūrį per dieną – pavyzdžiui, sumažėja miegant ar gulint, bet vėl padidėja judant ar dienos pabaigoje, kas gali sukelti diskomfortą. Neretai kapšelyje iš tiesų jaučiamas tarsi minkštas vandens balionėlis.
Kuo pavojinga komunikuojanti hidrocėle
Nors pati hidrocėle retai kelia ūmų pavojų, ją būtina stebėti. Jeigu ilgai neišnyksta, gali sukelti kirkšnies išvaržą – tuomet dalis žarnyno ar riebalinio audinio iš pilvo patenka į kirkšnies kanalą. Ši komplikacija gali būti gana rimta ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Komunikuojančios hidrocėlės simptomai
- Vienos kapšelio pusės patinimas, kuris dienos eigoje gali didėti ir mažėti.
- Vyresni vaikai ir suaugusieji gali pajusti uždegimo požymius: kapšelio jautrumą, spaudimą, skausmą augant patinimui.
Kai kuriais atvejais, ypač vaikystėje, šie požymiai tampa ryškesni aktyviau judant, o ramybės ar gulėjimo metu gali silpnėti.
Priežastys, kodėl atsiranda ši būklė
Pagrindinė komunikuojančios hidrocėlės priežastis slypi dar prieš gimimą – jei vaisiui vystantis procesus vaginalis lieka atviras, pilvo skystis gali cirkuliuoti per kirkšnies kanalą į kapšelį. Nesandarumo pasekoje šis kelias išlieka atviras. Tuo tarpu vėlesniame amžiuje, vaikams ar suaugusiems, dažniausiai hidrocėlė atsiranda po kapšelio traumos arba uždegimo, tačiau tokios hidrocėlės nesusisiekia su pilvo ertme.
Diagnozavimas
Dažniausiai užtenka gydytojo apžiūros – jis gali permatyti kapšelį specialia šviesa, kad pamatytų, ar susikaupęs skystis. Jei patinimas didelis ar kietas, papildomai atliekamas ultragarsinis tyrimas – jis padeda nustatyti, ar nėra kitų patinimo priežasčių, tokių kaip sėklidės auglys ar uždegimas.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų pirmaisiais gyvenimo metais gydymas nereikalingas – tiesiog stebima ir periodiškai vertinama vaiko būklė, planuojami vizitai kas kelis mėnesius. Jei po metų hidrocėlė neišnyksta, rekomenduojama hidrocelektomija – chirurginė operacija, kurios metu per nedidelį pjūvį kirkšnyje pašalinamas skystis ir užsiuvama atvira plėvelė, kad skystis nebepatektų į kapšelį.
Po operacijos dažniausiai tą pačią dieną galima vykti namo. Jokie vaistai komunikuojančios hidrocėlės pačiai priežasčiai gydyti neskiriami. Kartais, esant diskomfortui ar lengvam skausmui, galima duoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo arba paracetamolio – tačiau dėl pasirinkimo ir dozės reikėtų pasitarti su gydytoju.
Atsistatymas po gydymo
Po chirurginio gydymo mažesni vaikai paprastai jau po kelių dienų gali grįžti prie įprastos veiklos, tačiau maždaug dvi tris savaites reikėtų vengti bet kokių veiklų, kurios apkrauna kirkšnį – neleisti sėsti ant žaislų ar intensyviai judėti. Nedidelis patinimas apie pjūvį yra įprastas. Kartais rekomenduojamas skirti skausmą mažinantys vaistai, taip pat svarbu stebėti, ar neatsiranda nerimo signalų: kraujavimo, augančio skausmo, karščiavimo, stipraus patinimo ar odos spalvos pokyčių.
Ar komunikuojančios hidrocėlės galima išvengti?
Specifinės prevencijos, apsaugančios kūdikius nuo komunikuojančios hidrocėlės, nėra – ši būklė susiformuoja dar vaisiaus raidos metu ir nepriklauso nuo tėvų veiksmų. Vyresniame amžiuje hidrocėlė gali pasireikšti kartu su išvarža, o jos riziką sumažinti galima: stiprinant pilvo raumenis, taisyklingai keliant sunkesnius daiktus, laikantis sveiko kūno svorio bei valgant ląstelienos turtingą maistą, kuris padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
Prognozė ir kas laukia ateityje
Dažniausiai komunikuojanti hidrocėle išnyksta savaime. Jei prireikia gydymo – po operacijos pakanka kelių savaičių visiškai pasveikti ir grįžti prie įprastų užsiėmimų. Prognozė gera tiek kūdikiams, tiek vyresniems pacientams.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Pastebėjus ryškų ar kietą patinimą kapšelio srityje.
- Atsiradus skausmui ar jautrumui kapšelyje.
- Jei vaikas pradeda blogiau maitintis.
- Jei atsiranda pykinimas, vemia, sumažėja tuštinimosi dažnis.
- Kai kurios iš šių būklių gali reikšti, kad pilvo skysčiai ar žarnyno dalis pateko į kapšelį ir būtina skubi apžiūra.
Skirtumai tarp komunikuojančios ir nekomunikuojančios hidrocėlės
Komunikuojančią hidrocėlę nuo nekomunikuojančios skiria tai, kad pirmajame variante išlikęs tiesioginis ryšys su pilvo ertme, todėl skystis gali laisvai keliauti į kapšelį ir atgal, dėl to patinimas kinta. Nekomunikuojančioje hidrocėlėje šis kelias užsidaro, tačiau skysčio perteklius aplink sėklidę lieka – tuo atveju patinimas būna pastovus arba kinta labai lėtai.
