Skausmingojo skyriaus (kompartmento) sindromas: kas tai, simptomai ir gydymas

Kompartmenų sindromas – tai būklė, kai dėl padidėjusio spaudimo aplink raumenis sutrinka normalus kraujotakos, deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas raumenims bei nervams. Ši būsena dažniausiai sukelia itin stiprų skausmą ir, jeigu laiku nesiimama priemonių, gali baigtis raumenų pažeidimu ar net kelti pavojų gyvybei.

Kas yra kompartmenų sindromas?

Kompartmenas – tai anatominis darinys, apimantis tam tikrą grupę raumenų, nervų bei kraujagyslių, kuriuos supa tvirta plėvė – fascija. Normaliomis sąlygomis fascija saugo raumenis ir leidžia jiems laisvai judėti, tačiau ji beveik nesitampo. Jei dėl traumos ar kitų priežasčių šiame skyriuje susidaro per didelis spaudimas, raumenys pradeda spausti fasciją labiau nei ji gali išsitempti. Dėl to sutrinka kraujo pratekėjimas ir nervų veikla, kyla stiprus skausmas ir kiti simptomai.

Kur dažniausiai pasireiškia kompartmenų sindromas?

• Šlaunų ir blauzdų raumenyse
• Rankose, delnuose ir riešuose
• Pėdose
• Pilvo srityje
• Sėdmenyse

Kompartmenų sindromo tipai

• Ūminis kompartmenų sindromas – pasireiškia staiga, dažniausiai po stiprios traumos. Tai būtina gydyti nedelsiant, nes negydant gali išsivystyti raumenų žuvimas arba paralyžius.
• Lėtinis kompartmenų sindromas – vystosi palaipsniui (dažniausiai dėl ilgalaikio ar intensyvaus fizinio krūvio). Nors ši forma nėra skubi medicininė situacija, ji gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę ir būti itin skausminga. Dažnai vadinama pastangų arba fizinio krūvio sukelta forma.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

Remiantis specialistų duomenimis, ūminis kompartmenų sindromas išsivysto rečiau nei 10 žmonių iš 100 000 per metus. Tačiau tam tikrų kaulų lūžių atvejais, pavyzdžiui, lūžus blauzdikauliui, šios būklės rizika gali siekti apie 10 proc. Dėl intensyvių fizinių krūvių lėtinis šio sindromo variantas dažnesnis tarp sportuojančiųjų.

Simptomai ir priežastys

Kompartmenų sindromo simptomai

• Ryškiai išreikštas ar padidėjęs raumens srities patinimas, dažnai matoma išorinė iškrypa
• Labai stiprus, įprastam skausmui po treniruočių nepanašus raumens skausmas
• Raumens tempimas ir spaudimo pojūtis
• Skausmas didėja tempiant galūnę
• Nusilpęs ar prarastas jautrumas, dilgčiojimas ar deginimo jausmas po oda
• Pažeistos vietos raumuo gali atrodyti standesnis, pilnesnis ar tiesiog didesnis nei įprastai

Priežastys

Sindromą sukelia pažeidimai ar nuolatinis didelis krūvis, dėl kurio raumens kompartmente kaupiasi skysčiai ir kraujas. Kai spaudimas viršija fascijos gebėjimą plėstis, būklė progresuoja ir ima spausti nervus bei kraujagysles, sukelia būdingus simptomus.

Palyginimas su per mažais batais

Panaši situacija gali nutikti avint per mažus batus: ryte kojos telpa, tačiau dienai bėgant jos patinsta ir batai ima spausti. Kompartmenų sindromas žymiai pavojingesnis, nes čia spaudimas vyksta audiniuose, o ne išoriškai.

Kas dažniausiai lemia sindromo atsiradimą?

• Sunkių traumų, kaip autoavarijos ar kritimai iš aukščio
• Kaulų lūžių (ypač kojų ir rankų kaulų)
• Stiprių raumenų sumušimų
• Sportinių traumų
• Pooperacinių komplikacijų
• Per ankštų gipsų ar įtvarų, ilgą laiką spaudžiančių audinius
• Ilgai užspaustos rankos ar kojos po sąmonės netekimo ar didelės apkrovos

Lėtinio kompartmenų sindromo priežastys

• Dažni ir intensyvūs fiziniai užsiėmimai (bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, jėgos pratimai)
• Paveikti gali ne tik sportininkai – monotoniniai judesiai darbe ar laisvalaikiu taip pat prisideda prie spaudimo audiniuose didėjimo

Rizikos veiksniai

• Staigos ir stiprios traumos – ūminiam sindromui
• Sportininkai ir žmonės, kurių darbas intensyvus fiziškai, dažniau patiria lėtinį sindromą
• Asmenys su kraujo ligomis, tokiomis kaip hemofilija, taip pat turi didesnę riziką

Galimos komplikacijos

Per didelis spaudimas raumenyse neleidžia tinkamai cirkuliuoti kraujui, todėl audiniai gali pradėti žūti – tai vadinama audinių nekroze. Ilgainiui gali išsivystyti nuolatinis raumenų ar nervų pažeidimas.

Ūmus kompartmenų sindromas – gyvybei grėsminga būklė, todėl reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją vos pajutus simptomus.

Diagnostika

Kai pastebimi būdingi požymiai, gydytojas pirmiausia įvertina skausmo pobūdį, išsiaiškina, kada ir kaip simptomai prasidėjo, patikrina, ar nėra kaulų lūžių ar kitų galimų raumenų ir sąnarių pažeidimų.

Išsami apžiūra gali būti papildyta instrumentiniais tyrimais:

• Rentgeno tyrimas, kad būtų atmesti lūžiai ar kiti kaulų pažeidimai
• Spaudimo matavimas tiesiogiai raumens skyriuje adata ir specialiu aparatu
• Kartotinis spaudimo testas – jei įtariamas lėtinis sindromas, matavimai kartojami po fizinio krūvio ir lyginami su ramybės duomenimis

Gydymo galimybės

Gydymas parenkamas priklausomai nuo sindromo tipo.

Ūminio kompartmenų sindromo gydymas

Viena veiksmingiausių priemonių – chirurginė operacija, vadinama fascijotomija. Operacijos metu chirurgas perpjauta plėvę ir odą, kad atlaisvintų spaudimą raumenų skyriuje. Kai tinimas sumažėja, žaizda užsiuvama. Jei reikia – uždengiama odos lopu iš kitos kūno vietos.

Lėtinio kompartmenų sindromo gydymas

• Fizinio aktyvumo derinimas ir poilsio laikymasis – leidžia sumažinti simptomus ir užkirsti kelią spaudimo didėjimui raumenyse
• Vaistai nuo uždegimo ir skausmo – dažniausias pasirinkimas nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba paracetamolis, tačiau vartoti juos ilgą laiką reikėtų tik pasitarus su gydytoju
• Pratimų keitimas – rekomenduojama mažinti apkrovą ar keisti treniruočių pobūdį, rinktis kitą veiklą arba derinti skirtingų tipų sportą, vengti nuolatinės apkrovos tai pačiai raumenų grupei
• Fizioterapija padeda stiprinti raumenis, lavinti lankstumą bei išmokti mankštinosi taip, kad būtų mažiau apkraunami pažeisti raumenys
• Ortopediniai įdėklai avalynei – ypač naudingi, kai sindromas pažeidžia kojas

Jeigu tradicinės priemonės nepakankamai veiksmingos ar simptomai vėl kartojasi, gydytojas gali pasiūlyti chirurginį gydymą.

Kiek laiko užtrunka pasijusti geriau?

Ūminio sindromo atveju, po reikiamos operacijos palengvėjimas jaučiamas praėjus reabilitacijos laikotarpiui. Dažniausiai prireikia mėnesio poilsio, prieš grįžtant prie įprastos veiklos – gydytojas informuos, kada saugu atnaujinti aktyvumą. Lėtinio sindromo gydymas dažnai reikalauja daugiau laiko – užtrunka kelis mėnesius, kol parenkamas tinkamiausias treniruočių režimas ir gydymo metodai. Simptomai gerėja palaipsniui, kai mokomasi vengti per didelio raumenų apkrovimo.

Prevencija

• Ūminio kompartmenų sindromo išvengti beveik neįmanoma, nes ši būklė dažniausiai vystosi netikėtai po traumos. Svarbiausia – kuo greičiau kreiptis į medikus, kilus bent menkiausiam įtarimui
• Jei turite gipsą, įtvarą ar kitokią imobilizaciją ir jaučiate spaudimą ar nuolatinį skausmą, būtina apie tai informuoti gydytoją – jie gali atlaisvinti ar pakeisti įtvarą
• Lėtinio sindromo galima išvengti nevarginant raumenų virš galimybių, pvz.:
  • Negerai treniruotis per stipriai arba “kentėti per skausmą”
  • Prieš sportą ruoštis ir apšilti, po intensyvių pratimų – atvėsti bei išsitempti
  • Treniruotę sunkinti pamažu, o ne iškart didinant intensyvumą
  • Mainyti fizinę veiklą, o ne treniruotis visada taip pat viena kryptimi
  • Vengti sportuoti ant labai kietų paviršių, tokių kaip betono ar plytelių grindys

Prognozė

Kompartmenų sindromas sukelia stiprius skausmus, tačiau pradėjus gydymą simptomai dažniausiai po truputį silpnėja. Ūminį tipą, laiku atlikus fascijotomiją, pavyksta sėkmingai išgydyti – tačiau laukti negalima, nes uždelsus rizikuojama nuolatiniais raumenų arba nervų pažeidimais.

Lėtinis sindromas gali grįžti, jei vėl padidinama fizinė apkrova. Svarbu pasitarti su gydytoju, kurie užsiėmimai saugūs atkuriant aktyvumą. Dažniausiai grįžti prie įprasto sporto ar didesnio krūvio galima tik praėjus metams po visiško pasveikimo.

Kasdienis gyvenimas su kompartmenų sindromu

Nors tiksliai diagnozuoti šią būklę gali tik sveikatos priežiūros specialistas, svarbu neatidėlioti ir neatmesti simptomų, kaip paprasto pervargimo ar nuovargio. Staigus ar stiprus raumenų skausmas, ypač jei jis lydi patinimą, reikalauja apsilankymo pas gydytoją. Ūminis sindromas yra skubi būklė, o lėtinis – taip pat rimtas, nors ir ne gyvybei pavojingas atvejis.

Būkite dėmesingi savo savijautai – sportas ar aktyvus gyvenimo būdas neturi baigtis kančia. Skausmo po treniruotės ir nesuvaldoma raumenų agonija – du labai skirtingi pojūčiai. Jeigu jaučiatės taip blogai, kad kyla nerimas – pasitarkite su gydytoju dėl galimų kitų pažeidimų ar susirgimų.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

• Kokio tipo kompartmenų sindromas man nustatytas?
• Kokį gydymą būtina taikyti?
• Ar reikės operacijos?
• Kaip turėčiau keisti fizinį krūvį?
• Kada saugu atnaujinti aktyvesnę veiklą?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.