Displastiniai apgamai arba netipiniai apgamai – tai ant odos atsirandančios dėmelės, kurios išsiskiria savo neįprasta išvaizda. Tokie apgamai gali būti didesni už įprastus, nelygiais, išplukusiais kraštais, o jų spalva neretai nevienoda – nuo rausvos ir rudos iki juodos.
Kas yra netipinis apgamas?
Displastinis apgamas – tai tokia odos ląstelių sankaupa, kuri savo išvaizda skiriasi nuo dažniausiai matomų apgamų. Medicinoje apgamo apibūdinimui vartojamas terminas „nevus“, taigi, nevi – keli apgamai. „Displastinis“ reiškia ląstelių ar audinių pokyčius, kurie dar nėra piktybiniai, bet gali turėti potencialą virsti vėžiu.
Kaip formuojasi apgamai?
Odos spalvą suteikiančios ląstelės, vadinamos melanocitais, kai kuriose vietose susitelkia į grupeles ir sudaro apgamus. Dažniausiai apgamai atsiranda vaikystėje arba paauglystėje, o suaugusiesiems, ypač šviesios odos žmonėms, įprasta turėti iki 40 paprastų apgamų.
Netipinių apgamų paplitimas
Netipiniai apgamai aptinkami gana dažnai – manoma, kad bent vieną tokio tipo apgamą turi apie 1 iš 10 žmonių.
Ryšys su odos vėžiu
Nors netipiniai apgamai paprastai nėra piktybiniai, tačiau didelis jų kiekis padidina riziką susirgti melanoma – pavojinga odos vėžio forma. Kuo daugiau netipinių apgamų – tuo šis pavojus didesnis. Pavyzdžiui, turint 10 ar daugiau tokių apgamų, rizika atsirasti melanomai yra 12 kartų didesnė. Tačiau verta žinoti, kad daugelis žmonių, turinčių šiuos apgamus, niekada nesuserga melanoma. Ketvirtadaliu visų melanomų atvejų liga išsivysto būtent tokiose netipinėse dėmėse.
Netipinių apgamų sinonimai
- Netipinis apgamas
- Clark apgamas
- Įgimtas apgamas
- Spitz tipo apgamas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms atsiranda netipinių apgamų, nėra aiškios. Tikėtina, kad įtakos turi paveldimumas bei aplinkos veiksniai – ypač ultravioletinių spindulių poveikis, tiek natūralus (saulė), tiek dirbtinis (soliariumai, saulės lempos ir kai kurie šviestuvai bei lazeriai).
Ultravioletinių spindulių šaltiniai
- Saulės spinduliai
- Halogeninės, kaitrinės, liuminescencinės lempos, tam tikros lazerinės lempos
- Didelėse patalpose naudojamos gyvsidabrio garų lempos
- Soliariumai ir dirbtinio įdegio prietaisai
Rizikos grupės
- Šviesi oda, šviesūs ar strazdanoti plaukai, mėlynos ar šviesios akys
- Paveldėta polinkio į apgamus, odos vėžį ar melanomą rizika
- Ankstesnis didelis saulės poveikis, nudegimai ir odos nesugebėjimas įdegti
- Didelis jautrumas ultravioletiniams spinduliams
Visų tipų odą turintys žmonės gali turėti netipinių apgamų, nors tamsesnė oda kiek sumažina riziką.
Kaip atrodo netipinis apgamas
Netipiniai apgamai gali būti plokšti arba šiek tiek iškilę, jų paviršius dažnai nelygus. Tokie apgamai neretai yra didesni už įprastus (didesni nei pieštuko trintukas), kraštai neretai išplukę arba nelygūs, o spalva – mišri, nuo šviesiai rausvos, raudonos, rusvos iki tamsiai rudos ar juodos.
Kokiose kūno vietose randami netipiniai apgamai?
- Liemens srityje (kamienas)
- Galūnėse – ant rankų ir kojų
- Galvoje
- Kakle
- Galvos odoje
Retesniais atvejais netipiniai apgamai gali atsirasti net akyje ir padidinti riziką susirgti akių melanoma. Esant gausiam tokių apgamų kiekiui, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius akių patikrinimus.
Diagnozė ir tyrimai
Tokius apgamus dažniausiai diagnozuoja ir stebi gydytojas dermatologas, kuris specializuojasi odos ligų ir odos vėžio srityje. Jam svarbu reguliariai stebėti odą – dažniausiai kartą ar du per metus (jei yra šeiminė melanomos rizika, net kas 3–6 mėnesius).
Apgamų keitimosi stebėjimui taikomi keli metodai:
- Konsultacinis odos apžiūrėjimas
- Dermoskopija – apgamų apžiūra specialiu prietaisu, kuris padidina ir išryškina sunkiau įžiūrimus pakitimus
- Apgamų žemėlapio sudarymas – speciali kamera ir programinė įranga sukuria viso kūno ir apgamų „žemėlapį“
Kaip savarankiškai pastebėti apgamų pokyčius?
Netipinių apgamų savikontrolei rekomenduojama kas mėnesį nuodugniai apžiūrėti savo kūną, ieškant naujų dėmių ar pokyčių esamų apgamų išvaizdoje. Naudinga apgamus fotografuoti, kad galėtumėte stebėti jų pokyčius ilgesniu laikotarpiu.
Apgamų keitimosi ženklus patogu įsiminti pagal ABCDE principą:
- Asimetriška forma
- Kraštai – neryškūs, nelygūs, išplukę
- Spalvų įvairovė – rudi, juodi, rausvi ar mėlyni atspalviai
- Skersmuo didesnis nei 6 mm
- Pokyčiai (dydžio, formos, spalvos kaita, niežėjimas ar kraujavimas)
Pastebėjus bet kokių nestandartinių pokyčių, verta kreiptis į gydytoją, net jei pokyčiai atrodo menki.
Netipinių apgamų gydymas
Jeigu biopsijos metu atrandama, kad apgamo ląstelės yra ikivėžinės arba jau pakitusios, gydytojas gali pasiūlyti apgamą pašalinti chirurginiu būdu – kartais pašalinama ir šiek tiek aplinkinės odos. Jei nustatoma melanoma, taikomas išplėstinis chirurginis šalinimas arba speciali Mohso operacija, padedanti kuo labiau išsaugoti sveiką audinį.
Apgamų prevencija
Daugėjant netipinių apgamų, didėja melanomos rizika, tačiau pašalinti įprastus, nepakitusius apgamus prevencinės naudos nesuteiks. Kol kas nėra būdo visiškai išvengti netipinių apgamų susidarymo, tačiau saugant odą nuo saulės žalos, vengiant soliariumų ir nudegimų galite sumažinti riziką odai.
Prognozė ir gyvenimas su netipiniais apgamais
Dauguma žmonių, turinčių netipinių ar paprastų apgamų, niekada nesuserga odos vėžiu. Tačiau reguliari odos apžiūra padeda laiku pastebėti rizikingus pokyčius ir laiku pradėti gydymą – o ankstyvas odos vėžio nustatymas gali išgelbėti gyvybę.
Kas yra netipinių apgamų sindromas?
Toks sindromas reiškia, kad žmogaus odoje yra daugybė apgamų, iš kurių dalis – netipiniai. Tokių žmonių rizika susirgti melanoma padidėja. Kai kurių šeimų narius gali paveikti šeiminė melanoma ir netipinių apgamų sindromas (FAMMM). Esant tokiai būklei, dėl genetinio polinkio liga dažnesnė – turint šį sindromą rizika susirgti melanoma yra net 25 kartus didesnė nei įprastai.
