Ektopinis šlapimtakis yra įgimta šlapimo takų anomalija, kai šlapimtakis atsiveria neįprastoje vietoje. Įprastai kiekviena inksto pusė turi po vieną šlapimtakį, kuris jungia inkstą su šlapimo pūsle ir perneša šlapimą. Esant ektopiniam šlapimtakiui, šlapimas iš inksto nuteka ne į pūslę, o gali baigtis šlaplėje, apatiniame pūslės krašte, tiesiojoje žarnoje, lytiniuose latakuose ar net gimdoje, kaklelyje ar makštyje. Dažnai ši būklė pasitaiko kartu su dvigubu inkstu, kai dvi šlapimtakio atšakos išeina iš vieno inksto.
Kaip dažnai pasitaiko ektopinis šlapimtakis?
Manoma, kad šis sutrikimas būdingas maždaug vienam iš 2000 žmonių, tačiau realus dažnis gali būti iš didesnis, nes dažnai lieka nepastebėtas arba painiojamas su kitomis šlapimo takų ligomis, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijomis. Daugeliu atvejų ektopinis šlapimtakis diagnozuojamas vaikams nuo 1 iki 13 metų. Suaugusiesiems ši būklė nustatoma retai.
Ektopinio šlapimtakio simptomai
Būdingi požymiai ir simptomai priklauso nuo to, kur atsiveria šlapimtakis. Dažniausiai pasireiškia šlapimo nelaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos ar dažnas noras šlapintis. Jei inkstai negali normaliai pasišalinti šlapimo, gali išsivystyti inksto pabrinkimas (hidronefrozė), formuotis šlapimo grįžimas į inkstus iš pūslės (vezikouretrinis refliuksas). Ektopinio šlapimtakio pats savaime nesukelia skausmo, tačiau dėl susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijų, prostatito ar sėklidžių veiklos sutrikimų, gali atsirasti skausmingų pojūčių.
Kas dažniau susiduria su šiuo sutrikimu?
Ektopinis šlapimtakis gali išsivystyti bet kam nuo gimimo, tačiau mergaitėms ši anomalija pastebima apie dešimt kartų dažniau nei berniukams. Rizika išauga, jei artimieji turi šį sutrikimą – šeiminė anamnezė yra svarbus faktorius.
Diagnozavimo būdai
Ektopinio šlapimtakio diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai panašūs į kitus šlapimo sistemos sutrikimus. Kartais šią būklę galima pastebėti dar nėštumo metu atliekant ultragarso tyrimą. Jei to nepavyksta, gydytojas įvertina sveikatos istoriją, aptaria simptomus, paklausia apie šeimos ligas, atlieka apžiūrą, taip pat skiria kraujo ir šlapimo tyrimus. Įtarus ektopinį šlapimtakį, gali būti paskirti papildomi tyrimai – siekiant tiksliai nustatyti diagnozę.
Pagrindiniai tyrimai
- Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba ultragarsas leidžia išsamiai įvertinti šlapimo sistemą.
- Cistoskopija: gydytojas apžiūri šlaplę ir pūslę naudodamas ploną instrumentą su kamera.
- Inkstų funkcijos tyrimai: pritaikant radioaktyvų kontrastą ir specialią kamerą tiriama, kaip šlapimas juda per sistemą.
- Urogramos ir cistografijos: šie tyrimai leidžia stebėti šlapimo kelią, naudojant kontrastinę medžiagą ir rentgeno spindulius.
Gydymo galimybės
Ektopinio šlapimtakio gydymas galimas tik chirurginiu būdu. Tikslas – atkurti tinkamą šlapimo nutekėjimo kelią ir išvengti inkstų pažeidimų.
- Šlapimtakio sujungimas (ureteroureterostomija): Dažnai taikomas, kai ektopinis šlapimtakis išsišakoja nuo papildomo inksto, šlapimtakiai sujungiami Y formos jungtimi.
- Šlapimtakio perkelimas į pūslę (ureterio reimplantacija): Ektopinis šlapimtakis įsiuvamas į taisyklingą vietą pūslės sienelėje.
- Šlapimtakio atvėrimas į odos paviršių (ureterostomija): Šis būdas taikomas specialiais atvejais, kai šlapimas surenkamas į išorinį maišelį ar sauskelnes.
- Inksto dalies arba viso inksto šalinimas (nefrektomija): Taikoma tik tada, jei inkstas nebefunkcionuoja, o kitas inkstas yra sveikas.
Pooperacinio laikotarpio ypatumai
Gijimo trukmė priklauso nuo operacijos sudėtingumo ir paciento amžiaus. Mažus vaikus dažniausiai stebi keletą dienų ligoninėje po operacijos, kad būtų užtikrintas sėkmingas sveikimas. Paprastai po tam tikrų operacijų, pvz., šlapimtakio sujungimo ar atstatymo, gerai pasijusti pavyksta po kelių savaičių, tačiau po visiško inksto pašalinimo sveikimo laikas gali trukti keletą mėnesių.
Ar ektopinis šlapimtakis paveikia vaisingumą ar lytinę sveikatą?
Nors ektopinio šlapimtakio atveju šlapimas kartais gali nutekėti į lytinius organus, ši būklė labai retai paveikia gebėjimą pastoti ar lytinę funkciją.
Ką verta žinoti apie gyvenimą su ektopiniu šlapimtakiu?
Po tinkamai atlikto gydymo gyvenimo kokybė paprastai grįžta į įprastas vėžes. Net jei dėl komplikacijų reikėjo šalinti visą ar dalį inksto, likęs inkstas prisitaiko ir perima didesnę funkcijų dalį. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją dėl inkstų funkcijos tikrinimo. Dažniausiai tiek kasdienė savijauta, tiek gebėjimas susilaukti vaikų ar aktyviai gyventi dėl šios būklės nesikeičia.
Priežastys ir prevencija
Kodėl šlapimtakiai vystosi kitaip dar vaisiaus formavimosi metu, nėra aišku, todėl konkrečių apsisaugojimo priemonių nėra. Nei nėštumo metu, nei gyvenimo būdas neturi reikšmės šiai anomalijai išsivystyti – tai spontaniškas vystymosi nukrypimas. Jeigu jūsų šeimoje buvo ektopinio šlapimtakio atvejų ar patys turėjote šią būklę, pravartu apie tai pranešti vaikų gydytojams. Taip bus galima anksčiau atlikti būtinus tyrimus ankstyvam nustatymui.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Jeigu pastebėjote požymius, būdingus ektopiniam šlapimtakiui – dažnas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas ar pasikartojančios infekcijos – rekomenduojama kreiptis pas gydytoją. Taip pat verta aptarti, kokie tyrimai ar gydymo planas jums tiktų labiausiai, kokia tikėtina gijimo trukmė ir, ar būklė gali paveikti jūsų gyvenimo kokybę ateityje. Pokalbio metu svarbu išsiaiškinti, kur tiksliai atsiveria šlapimtakis, ar nėra kitų šlapimo sistemos pakitimų ir, jei reikia, kokia operacija tinkamiausia jūsų situacijoje.
