Endokarditas – tai širdies vidinio dangalo (endokardo), dengiančio širdies vožtuvus ir ertmes, uždegimas. Sergant šia būkle, ant širdies dangalo formuojasi dariniai, vadinami vegetacijomis, kurie ilgainiui stipriai pažeidžia širdies audinius. Negydomas endokarditas gali būti mirtinas, todėl labai svarbu jį atpažinti laiku ir imtis tinkamų gydymo priemonių.
Kas sukelia endokarditą
Dažniausiai šios ligos priežastis – infekcija, kai mikrobai, paprastai bakterijos, patenka į kraujotaką ir prisitvirtina prie jau pažeistų širdies vietų. Sveika širdis yra atspari infekcijoms, tačiau pažeisti vožtuvai ar kiti širdies audiniai tampa puikia terpe bakterijoms daugiantis. Vegetacijos, kurias sudaro mikroorganizmai, fibirino baltymas (kraujavimo stabdantis komponentas) ir trombocitai, galiausiai ardo širdies vožtuvus.
Endokardito formos
Ši liga skirstoma į dvi pagrindines formas – infekcinį ir neinfekcinį endokarditą. Infekcinis variantas, dar vadinamas bakteriniu endokarditu, yra dažniausias. Kita, itin reta ligos rūšis – neinfekcinis endokarditas, kuris vystosi nepriklausomai nuo infekcijos, o vegetacijose bakterijų nerandama, jos vadinamos steriliomis. Dažna priežastis – būklės, skatinančios kraujo krešumą, pavyzdžiui, antifosfolipidinis sindromas ar sisteminė raudonoji vilkligė. Neinfekcinis endokarditas turi ir kitus pavadinimus: Libman-Sacks endokarditas, nebakterinis trombozinis endokarditas ar marantinis endokarditas.
Endokardito simptomai
Infekcinio endokardito požymiai gali būti įvairūs ir nespecifiški, todėl neretai yra supainiojami su kitomis ligomis. Dažniausiai pasireiškia:
- Skausmas krūtinėje
- Širdies ūžesys
- Dažnas širdies plakimas
- Nuovargis
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis ir prakaitavimas naktimis
- Apytiksliai apetito stoka, netekimas svorio
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Dusulys
- Odos bėrimai
- Paburkimas pilvo ar kojų srityje
- Kraujas šlapime
Infekcinis endokarditas gali pasireikšti labai ūmiai – stipriu karščiavimu ir sparčiu širdies plakimu, tuomet komplikacijos išsivysto per kelias dienas. Subakutinė ligos forma progresuoja lėčiau – per kelias savaites ar net mėnesius. Neinfekcinis endokarditas paprastai nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai nustatomas atsitiktinai, tiriant širdį dėl kitų priežasčių arba po mirties.
Kas gali padidinti riziką susirgti endokarditu
- Dirbtiniai širdies vožtuvai, širdies stimuliatoriai ar defibriliatoriai
- Cukrinis diabetas
- Įgimtos ar įgytos širdies ydos, ypač vožtuvo ligos ar hipertrofinė kardiomiopatija
- Venų narkotikų vartojimas
- Pablogėjusi burnos ir dantenų sveikata, periodontitas
- Anksčiau persirgtas bakterinis endokarditas
- Ankstyvesnės vožtuvo operacijos
- Susilpnėjusi imuninė sistema
Kokios gali būti komplikacijos
Nenustačius ir nepradėjus gydymo laiku, ši liga gali sukelti rimtas, gyvybei pavojingas komplikacijas:
- Sutrikęs širdies ritmas (aritmija)
- Abscesų formavimasis šalia vožtuvų
- Širdies laidumo sutrikimai
- Širdies nepakankamumas
- Vožtuvo nesandarumas
- Kraujo užkrėtimas (sepsis)
- Insultas
- Mirtis
Kaip diagnozuojamas endokarditas
Jei pasireiškia ligai būdingi simptomai ar yra rizikos veiksnių, gydytojas skubiai inicijuoja tyrimus. Diagnozei patvirtinti taikomi įvairūs kraujo testai: bakterijų auginimo, bendras kraujo tyrimas, C reaktyvaus baltymo rodiklis. Širdies vegetacijas ir pažeidimus gali atskleisti vaizdiniai tyrimai – echoskopija, transezofaginė echoskopija ar širdies magnetinis rezonansas.
Endokardito gydymo eiga
Tik greitas ir tinkamas gydymas gali apsaugoti nuo gyvybei pavojingų pasekmių ir širdies vožtuvų pažeidimų. Kovai su infekcija dažniausiai skiriami ilgalaikiai (nuo kelių savaičių iki šešių ir daugiau) antibiotikų kursai į veną. Vaistai parenkami ir koreguojami pagal nustatytą ligos sukėlėją. Gydymo eigoje reguliariai vertinami simptomai, kartojami kraujo tyrimai.
Pastebėjus, kad liga stipriai pažeidė širdies vožtuvą ar kitas svarbias širdies struktūras, gali prireikti chirurginės intervencijos – vožtuvo korekcijos arba keitimo.
Kaip galima savęs apsaugoti
Nors visų rizikų išvengti nepavyks, tam tikri žingsniai gali padėti sumažinti endokardito tikimybę. Jeigu priklausote rizikos grupei ar ši liga jau buvo diagnozuota anksčiau, gydytojas gali pasiūlyti profilaktinius antibiotikus prieš konkrečias dantų procedūras, ypač tas, kurios susijusios su dantenomis, dantų šaknimis ar burnos gleivine.
Labai svarbu informuoti specialistus apie turimas širdies ligas ar rizikos veiksnius. Jei gydytojas suteikė asmeninę kortelę su antibiotikų vartojimo rekomendacijomis, ją reikėtų nešiotis su savimi. Nuosekli burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
Ligos eiga ir prognozė
Endokardito gydymas dažniausiai trunka nuo dviejų iki aštuonių savaičių, priklausomai nuo ligos eigos ir žmogaus sveikatos. Laiku ir tinkamai gydant, didžioji dauguma pacientų pasveiksta, tačiau prognozė priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, dirbtinių vožtuvų buvimas, ligos trukmė, infekcijos sukėlėjo rūšis bei širdies vožtuvų pažeidimo mastas. Kai kuriais atvejais liga gali būti pavojinga gyvybei, ypač kai diagnozė vėluoja arba gydymas pradedamas per vėlai.