Endoleakas – tai viena iš dažniausių komplikacijų, pasitaikančių po aortos aneurizmos endovaskulinių operacijų. Ši būklė reiškia, kad nepaisant to, jog aneurizma buvo izoliuota specialiu protezu, į jos maišą vis tiek patenka kraujo. Toks nutekėjimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių: kartais dėl paties implantuoto protezo, kitais atvejais – dėl iš aneurizmos išeinančių kraujagyslių.
Kas yra endoleakas?
Po aortos aneurizmos endovaskulinio gydymo kraujas perkeliamas į naują dirbtinį kanalą, kurį sudaro stentas. Įprastai šis stentinis protezas apsaugo trombuotą ar silpną arterijos dalį nuo tiesioginės kraujo tėkmės. Tačiau jei kraujas vis dėlto patenka į uždarytą aneurizmos maišą už stento ribų, tai vadinama endoleaku.
Kaip dažnai pasitaiko endoleakas?
Ši komplikacija pasitaiko beveik kas ketvirtam žmogui, kuriam atliekama endovaskulinė aneurizmos plastika (EVAR arba TEVAR). Gali pasitaikyti tiek iškart po procedūros, tiek vėliau – net ir po metų ar ilgiau.
Ar endoleakas pavojingas?
Kai kurių rūšių endoleakai būna nepavojingi ir praeina savaime – tokiu atveju dažniausiai tiesiog stebima paciento būklė. Tačiau kai kurios situacijos reikalauja skubios pagalbos, ypač jei yra didesnė aneurizmos plyšimo rizika. Pavojingumas priklauso nuo endoleako tipo ir jo vietos.
Endoleako rūšys
- 1 tipo endoleakas susiformuoja, kai stentas nesandariai pritvirtinamas prie arterijos sienelės – kraujas prateka apie stento pradžią ar pabaigą. Ši situacija pavojinga, nes plyšimo rizika didelė, todėl dažniausiai gydoma nedelsiant.
- 2 tipo endoleakas – dažniausias, ypač po EVAR procedūrų. Jis pasireiškia, kai kraujas į aneurizmos maišą patenka per šakines aortos ar kitų kraujagyslių atšakas. Įprastai jis diagnozuojamas pirmąjį mėnesį po operacijos, bet gali pasireikšti ir vėliau. Neretai praeina savaime per pusmetį, tačiau jei aneurizma didėja, gydymas būtinas.
- 3 tipo endoleakas – kyla, kai skirtingos protezo dalys atskiria viena nuo kitos, leidžiančios kraujui prasiskverbti į aneurizmos maišą. Tokie atvejai dabar retesni, nes tobulėja stento konstrukcija, tačiau vis tiek gali kelti pavojų ir reikalauja skubios intervencijos.
- 4 tipo endoleakas – kraujas filtruojasi per stento poras. Tai labai reta komplikacija.
- 5 tipo endoleakas (endotenzija) – aneurizmos maišas padidėja, nors vaizdo tyrimai nutekėjimo nerodo.
Endoleako simptomai
Dažniausiai jokie specifiniai požymiai nėra juntami – endoleakai aptinkami atlikus vaizdinimo tyrimus po operacijos ar vėlesnių apsilankymų metu. Tačiau jeigu endoleakas lemia aneurizmos plyšimą, pasireiškia itin pavojingi simptomai, tokie kaip:
- staigus ir labai stiprus skausmas pilve, nugaroje ar kojose,
- ūmus aštrus, „plyšimą“ primenantis skausmas krūtinėje ar nugaroje,
- silpnumas, galvos sukimasis ar alpimas,
- šaltas, prakaituotas kūnas,
- širdies ritmo padažnėjimas,
- pykinimas, vėmimas,
- dusulys.
Kaip nustatomas endoleakas?
Aortos aneurizmos operacijos metu ir po jos atliekami reguliarūs tyrimai, siekiant įvertinti ar stentas laiko tinkamai ir ar nėra kraujo pratekėjimo. Dažniausi tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT),
- Doplerinis ultragarsas,
- Angiograma.
Tokie tyrimai atliekami ne tik tos pačios dienos ar mėnesio bėgyje po operacijos, bet ir ilgainiui – kartais net po metų ar vėliau. Nuoseklus stebėjimas padeda laiku pastebėti galimus vėlyvuosius endoleakus ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Gydymo galimybės
Endoleako valdymas visada individualus ir priklauso nuo jo tipo, vietos bei paciento anatomijos. Dažniausiai taikomi trys pagrindiniai stebėjimo ir gydymo būdai:
Stebėjimas
Jei 2 tipo endoleakas nekelia grėsmės, dažnai renkama „stebėsenos“ taktika. Tačiau, jei matoma, kad aneurizmos maišas didėja, gali prireikti aktyvaus gydymo, siekiant užkirsti kelią plyšimui.
Endovaskulinės intervencijos
- Galima minimalių invazinių procedūrų – pavyzdžiui, užblokuojamos maitinančios arterijos, dėl kurių ir susiformavo nutekėjimas,
- protezas gali būti prailginamas papildomai įvedant stentą į nesandarią vietą,
- į aneurizmos maišą gali būti suleidžiama speciali klijus primenanti medžiaga, užsandarinanti sieneles.
Atvira operacija
Chirurginė operacija taikoma tuomet, kai kitos priemonės neefektyvios arba netinkamos. Prireikia labai retai.
Ką svarbu žinoti gyvenant po gydymo?
Dažniausiai endoleakas nereikalauja jokio gydymo, bet jei prireikia – šiuolaikinės minimaliai invazinės procedūros dažniausiai būna veiksmingos. Tobulėjant stentų technologijoms, endoleakų rizika nuolat mažėja. Nepaisant to, net ir sėkmingai pasveikus, būtina reguliariai lankytis kontroliniams tyrimams, kad laiku būtų pastebėti bet kokie pakitimai ar atsirandantys sunkumai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vykite į visus suplanuotus kontrolinius vizitus po EVAR ar TEVAR operacijų, nes gydytojas informuos, kaip dažnai reiks tikrintis ir kokių tyrimų reikės. Visada pasitarkite dėl galimų komplikacijų ir rizikų, taip pat pasiteiraukite:
- kokie galimi jūsų laukiančios procedūros šalutiniai reiškiniai,
- kokia individuali endoleako rizika,
- kokie tyrimai ir kaip dažnai bus atliekami,
- kokiais būdais būtų galima pagerinti kraujagyslių sveikatą.
Nuosekli stebėsena ir bendradarbiavimas su specializuota gydytojų komanda leis užtikrinti didesnį saugumą bei sėkmingesnį gijimą.
