Epidurinis hematoma – tai susikaupusio kraujo sankaupa tarp kaukolės kaulo ir kietojo smegenų dangalo (dura mater). Kietasis dangalas yra storas apsauginis sluoksnis, kuris kartu su kitais dangalais saugo smegenis ir nugaros smegenis nuo išorinių pažeidimų.
Kas yra epidurinis hematoma?
Epidurinis hematoma (EDH) – tai būklė, kai dėl plyšusios kraujagyslės (dažniausiai arterijos, rečiau venos) kraujas ima kauptis tiesiogiai po kaukolės kaulu, virš kietojo smegenų dangalo. Ši kraujo sankaupa gali suformuoti iškilimą, kuris spaudžia smegenis – toks spaudimas gali lemti papildomą smegenų pažeidimą ir kelti tiesioginę grėsmę gyvybei.
Kai kraujas kaupiasi ne kaukolėje, o stubure, šis reiškinys vadinamas spinaliniu epiduriniu hematoma.
Epiduriniui hematomai taip pat vartojami kiti pavadinimai – ekstraduralinis hematoma, epidurinis kraujavimas ar intrakranijinis hematoma. Plačiau apibūdinant, tai viena galvos traumų (trauminių galvos smegenų pažeidimų) rūšių.
Ar ši būklė pavojinga?
Epidurinis hematoma yra viena sunkiausių ūmių galvos traumų. Neretai ši būklė kelia pavojų gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jeigu laiku nesuteikiama pagalba, per didelis spaudimas smegenyse gali sukelti sunkių komplikacijų arba net baigtis mirtimi. Statistikos duomenimis, iki 15 % šios diagnozės atvejų baigiasi mirtimi.
Kas patenka į rizikos grupę?
Nors epidurinis hematoma gali ištikti bet kurį asmenį, patyrusį galvos traumą, didžiausia rizika stebima jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie patyrė kaukolės lūžį. Dažniausiai ši būklė atsiranda po stiprios galvos traumos sportuojant (pvz., važiuojant dviračiu, riedlente ar snieglente, futbolo metu) ar po eismo įvykio. Jauni vyrai susiduria su epiduriniu hematoma keturis kartus dažniau nei moterys. Vaikams, jaunesniems nei dveji metai, ir vyresniems kaip 60 metų žmonėms, ši būklė pasitaiko itin retai.
Kaip dažnai nustatomas epidurinis hematoma?
Ši būklė diagnozuojama apie vienam iš dešimties asmenų, patyrusių galvos traumą. Suaugusiesiems 75 % epidurinių hematomų aptinkama ties smilkinine galvos dalimi (prie ausies esančioje srityje).
Epidurinio hematomos simptomai
Paprastai po galvos traumos žmogus trumpam praranda sąmonę, vėliau sąmonė gali trumpam grįžti. Gali praeiti kelios valandos, kol vėl pastebimai pablogėja savijauta – tuomet smegenų veikla ima trikti. Kai kuriuos žmones ištinka koma. Reikia žinoti, kad ne visa eiga būna tokia – simptomai priklauso nuo individualių aplinkybių.
Per pirmas minutes ar valandas po traumos gali pasireikšti:
- Itin stiprus galvos skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Išsiplėtusi viena vyzdys (juodas centras akyje pastebimai padidėjęs)
- Orientacijos sutrikimai, painiava
- Neaiški kalba
- Svaigulys
- Silpnumas vienoje kūno pusėje
Nepastebėjus ar nesustabdžius kraujavimo, simptomai gali progresuoti – išsivysto traukuliai, kvėpavimo problemos, prarandama sąmonė, gali ištikti koma ar net mirtis.
Kokios yra priežastys?
Dažniausiai epidurinis hematoma atsiranda po stiprios traumos galvai. Apie tris ketvirtadalius atvejų lydi kaukolės lūžis, dėl kurio plyšta vidurinė kietojo smegenų dangalo arterija – tai pagrindinis kraujavimo šaltinis. Kai kuriais atvejais šaltinis būna vena.
Retais atvejais hematoma gali išsivystyti ir be traumos. Tokie atvejai apima:
- Infekcijas ar pūlinius
- Kraujavimo sutrikimus (kai kraujas sunkiai kreša)
- Kraujuojančius navikus
- Kraujagyslių apsigimimus (pvz., arterioveninius, kaverninius malformacijas)
Stuburo epiduriniai kraujo išsiliejimai dažnai atsiranda savaime dėl kraujo krešėjimo sutrikimų arba dėl gydymo kraują skystinančiais vaistais. Kitos pilnavertės priežastys yra stuburo slankstelių lūžiai, medicininės procedūros (lumbinės punkcijos ar epidurinė anestezija), kraujagyslių apsigimimai, augliai ar nėštumas.
Kaip nustatoma diagnozė?
Epidurinis hematoma dažniausiai patvirtinamas atlikus galvos ar stuburo kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Kraujas per vaizdinius tyrimus matomas kaip tankus darinys, kuris spaudžia smegenis nuo kaukolės sienos.
Kai įtariamos ne traumos priežastys, gali būti paskiriamas angiografinis tyrimas. Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai – jie padeda įvertinti galimą padidėjusį kraujavimo pavojų ar nustatyti, ar kraujas tinkamai kreša.
Gydymas ir priežiūra
Beveik visais atvejais epidurinis hematoma yra skubi būklė, kuriai būtinas neatidėliotinas gydymas. Pagrindiniai požymiai, rodomi operacijos poreikį: stiprus galvos skausmas, sumažėję smegenų veiklos rodikliai ar hematoma, kurios storiausia vieta didesnė už žirnio dydį.
Negydant didėja nuolatinio smegenų pažeidimo ar mirties rizika. Pagrindinis gydymo metodas – operacija. Dažniausiai atliekama kraniotomija – operacijos metu pašalinamas kaukolės kaulo fragmentas, pašalinamas kraujo krešulys ir sustabdomas kraujavimas, tuomet kaulas pritvirtinamas atgal. Kitu būdu galvos kauluose padaromos nedidelės skylutės, per kurias išleidžiamas kraujas – taip sumažėja spaudimas smegenims. Drenažas gali būti laikomas dar kelias dienas po operacijos.
Kai kraujas kaupiasi stubure, gali prireikti laminektomijos – pašalinama nedidelė dalis slankstelio, siekiant sumažinti spaudimą nugaros smegenims ir nervų šaknelėms.
Kai kurie nedideli, spaudimo nesukeliantys kraujo išsiliejimai gali būti gydomi konservatyviai – savarankiškai absorbuojasi per kelis mėnesius. Tokiu atveju pacientas atidžiai stebimas, reguliariai atliekami kontroliniai KT tyrimai.
Po operacijos gali būti skiriami vaistai – jie padeda sumažinti smegenų tinimą ir spaudimą. Dažniausiai naudojami manitolis, hipertoninis fiziologinis tirpalas, glicerolis. Prireikus gali būti paskirti medikamentai nuo traukulių, nes po galvos traumų traukuliai tampa viena iš komplikacijų.
Kai nustatomas ilgalaikis smegenų pažeidimas, neurologai paskiria reabilitacijos terapiją, į kurią gali įeiti judesių lavinimo, ergoterapijos ar kalbos terapijos užsiėmimai.
Galimos operacijų komplikacijos
- Žaizdos infekcija ar vidinės infekcijos, tokios kaip meningitas ar osteomielitas
- Smegenų išvarža (kai padidėjęs spaudimas išstumia smegenų audinius iš įprastos vietos, dažnai baigiasi mirtimi)
- Pakartotinis kraujavimas (prireikia pakartotinės operacijos)
- Traukuliai – gali išsivystyti ir po gydymo
- Smegenų ar nugaros smegenų pažeidimai (atsiranda silpnumas, tirpimas ar paralyžius)
- Gilus sąmonės netekimas, koma arba mirtis
Kaip galima apsisaugoti?
Nors ne visoms galvos traumoms galima užkirsti kelią, ypač eismo įvykiuose, sumažinti riziką padeda atsakingas elgesys ir tinkamos apsaugos priemonės. Kiekvieną kartą važiuojant dviračiu ar motociklu, riedlente ar snieglente, privaloma dėvėti šalmą. Vengiant šuolių į vandenį nežinomoje vietoje galima išvengti sunkių traumų. Sportuojant ar dirbant aukštyje būtina naudoti galvos apsaugas, o automobilyje visada prisisegti saugos diržą.
Ligos prognozė
Epidurinio hematomos baigtis labai priklauso nuo daugelio veiksnių: reikšmę turi žmogaus sąmonės būklė po traumos ir atvykus į ligoninę, laikas, praėjęs iki gydymo pradžios, akių vyzdžių reakcija, gebėjimas kalbėti bei atlikti paprastus judesius ir pacientų amžius.
Dažniausiai, jei hematoma laiku nustatyta ir pašalinta, žmogus nebuvo ištiktas komos, ligos prognozė būna gera. Arterijų sukeltas kraujavimas vystosi greitai, todėl šios hematomos dažnai diagnozuojamos laiku. Tuo tarpu veninės kilmės kraujo išsiliejimas vystosi lėčiau – dėl to nustatymas ir gydymas gali vėluoti. Kuo didesnis kraujo kiekis, tuo sunkesnė eiga ir blogesnė prognozė.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Kiekviena galvos trauma turi būti vertinama rimtai. Jei pats ar artimieji susitrenkė galvą, būtina kuo greičiau apsilankyti ligoninėje. Po galvos traumos ypač reikia sunerimti, jeigu pasireiškė bent vienas iš šių požymių:
- Prarasta sąmonė
- Stiprus galvos skausmas
- Neaiški, slopinama kalba
- Sumišimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Pakitęs sąmoningumas ar mieguistumas
- Išsiplėtę vyzdžiai arba skirtingo dydžio vyzdžiai
- Svaigulys
- Dvejinimasis akyse
- Silpnumas ar tirpimas bet kurioje kūno dalyje
- Traukuliai
Kuo epidurinis hematoma skiriasi nuo subduralinio hematomos?
- Lokalizacija: Epidurinis hematoma formuojasi tarp kaukolės kaulo ir kietojo smegenų dangalo, o subduralinis hematoma – žemiau kietojo dangalo, tarp dura mater ir voratinklinės dangos (arachnoidinės membranos).
- Nustatymo paprastumas: Epiduriniai hematomos dažnai išsivysto staiga ir būna akivaizdūs, dažnai nustatomi iškart po traumos su galvos lūžiu. Subduraliniai hematomos kartais vystosi palaipsniui ir ne visada lengvai pastebimi iš karto.
- Dažnumas: Subduralinės hematomos pasitaiko dažniau nei epidurinės.
- Mirtinumas: Prognozė dažnai liūdnesnė esant subduraliniams hematomoms – jų baigtis dažniau būna fatališka.
