Fizinis nepakankamumas – tai būsena, kai žmogui tampa sunku ar neįmanoma atlikti įprastų fizinių užsiėmimų. Kai judame, mūsų organizme koordinuotai veikia keli skirtingi organai ir sistemos: širdis, plaučiai, raumenys. Jei kuri nors šių dalių neatlieka savo funkcijos, kūnas gali nebefunkcionuoti taip, kaip turėtų, ir žmogus pajunta judėjimo ribotumą.
Kas sukelia fizinį nepakankamumą
Dėl daugelio priežasčių žmogaus gebėjimas judėti ir fiziškai veikti gali tapti ribotas. Dažniausiai šią problemą lemia:
- Širdies veiklos sutrikimai, ypač širdies nepakankamumas
- Įgimtos širdies ydos
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL
- Plaučių embolija
- Ilgalaikės COVID infekcijos pasekmės
- Mažakraujystė
- Patirtos galvos traumos
- Natūralus senėjimas
- Nutukimas
- Cukrinis diabetas
- Inkstų ligos
- Skeleto raumenų ligos, pavyzdžiui, McArdle sindromas
- Uždegiminės ligos
Neretai fizinis nepakankamumas būna kelių priežasčių pasekmė, pavyzdžiui, žmogus gali tuo pačiu metu sirgti širdies nepakankamumu, nutukimu ir diabetu.
Kaip pasireiškia fizinis nepakankamumas
- Dusulys net ir esant menkam krūviui
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Kojų raumenų nuovargis arba skausmas
- Padažnėjęs ir paviršutiniškas kvėpavimas
Judant mūsų raumenys reikalauja daugiau deguonies. Jei širdis silpna, ji nepajėgia užtikrinti pakankamos deguonies cirkuliacijos, todėl judėjimo metu žmogus jaučiasi išsekęs ir sunkiai atgauna jėgas net po minimalaus krūvio. Plaučių veiklos sutrikimai neleidžia įkvėpti pakankamai deguonies, kuris reikalingas raumenims. Galiausiai, jei sutrinka pačių raumenų gebėjimas įsisavinti deguonį, judėjimas tampa labai sudėtingas.
Šios grandinės trukdžiai – nuo deguonies įkvėpimo iki jo „suvirškinimo“ ląstelėse – ir sukelia fizinį nepakankamumą.
Judėjimo ribotumas ne tik apsunkina kasdienę veiklą ir trukdo užsiimti mėgstama sportine veikla, bet dažnai lemia ir dažnesnius vizitus į ligoninę.
Kaip diagnozuojamas fizinis nepakankamumas
Nustatyti šios būklės priežastis padeda įvairūs tyrimai:
- Šešių minučių ėjimo testas, kai vertinamas atstumas, kurį žmogus nužingsniuoja per šešias minutes normaliu tempu
- Fizinio krūvio mėginys – stebima, kaip keičiasi arterinis kraujospūdis, širdies ritmas ir deguonies saturacija judant
- Kardiopulmoninis fizinio krūvio testas – pažangiausias metodas, kai vaikštant ar minant dviratį stebimi kvėpavimo, širdies ir cirkuliacijos rodikliai, o speciali kaukė leidžia tiksliai įvertinti, kiek deguonies žmogus įkvepia ir iškvepia
Kaip valdyti ir gydyti šią būklę
Žymiai sumažėjus fiziniam pajėgumui, rekomenduojama pradėti reguliarią fizinio aktyvumo programą. Ji dažniausiai apima vidutinio intensyvumo pratimus, trunkančius iki valandos ir kartojamus tris kartus per savaitę. Pratimų plano intensyvumą ir trukmę geriausia pritaikyti pagal asmenines galimybes ir pagrindinę nepakankamumo priežastį.
Kiekvienam žmogui fizinio aktyvumo schema gali būti skirtinga: sergant ilgalaikiu COVID gali tikti trumpi, žemo intensyvumo pratimai (pavyzdžiui, irklavimas ar minimas dviratis), sergantiems LOPL – intervalinė treniruotė, kai aktyvios fazės kaitaliojamos su poilsiu.
Kiti metodai, kurie padeda pagerinti savijautą ir judėjimo kokybę:
- Kūno svorio mažinimas
- Mitybos keitimas, pavyzdžiui, valgant daugiau baltymų ar papildant vitaminą D
- Vaistinis ar chirurginis pagrindinių ligų, lemiančių fizinį nepakankamumą, gydymas
- Deguonies terapija
- Intensyvi reabilitacija ir specialios kvėpavimo pratybos
Ar galima išvengti fizinio nepakankamumo
Ne visos priežastys, lemiančios judėjimo ribotumą, yra mūsų valioje – pavyzdžiui, įgimtų širdies ydos negalime kontroliuoti. Tačiau nemažą rizikos dalį galime sumažinti laiku gydydami lėtines ligas, tinkamai maitindamiesi ir rūpindamiesi fiziniu aktyvumu.
Kas laukia susidūrus su fiziniu nepakankamumu
Kiekvieno patirtis, susidūrus su šia problema, yra individuali ir labai priklauso nuo jos priežasties. Jei, tarkime, jaunuolis patyrė smegenų sukrėtimą, fizinis pajėgumas dažniausiai atsistato per vieną ar kelias savaites. Tačiau jei ribotumą lemia lėtinės ligos, kaip širdies nepakankamumas, su šia problema gali tekti gyventi ilgai ir nuolat ją valdyti.
Kaip rūpintis savimi sergant fiziniu nepakankamumu
Efektyvus savęs priežiūros planas visuomet turėtų būti individualizuotas. Verta laikytis gydytojo sudarytos fizinio aktyvumo programos – tiek jos intensyvumo, tiek dažnumo. Jūsų poreikiai gali reikšti ir didesnį baltymų vartojimą, ir pagrindinės ligos, sukėlusios šią būklę, kontrolę.
Stebėkite savo savijautą, dalyvaukite reguliariuose gydytojo patikrinimuose ir pasitarkite, jei kyla naujų sunkumų ar klausimų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia yra mano fizinio nepakankamumo priežastis?
- Kokius žingsnius turėčiau žengti, kad pagerinčiau savijautą?
- Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją dėl tolimesnės stebėsenos?
- Į kokius tikslus turėčiau orientuotis artimiausiu metu?
