SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Folikulinis skydliaukės vėžys: simptomai, diagnostika ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės

Kas yra katatonija?

2026 10 gegužės

Kodėl vienoje akyje matau dvigubai?

2026 10 gegužės

Folikulinė skydliaukės vėžio forma yra viena iš keturių pagrindinių skydliaukės vėžio tipų. Ši liauka, esanti kakle, priklauso endokrininei sistemai ir gamina hormonus, svarbius medžiagų apykaitai bei kalcio kiekiui kraujyje reguliuoti. Sutrikus ląstelių dalijimosi procesui, gali prasidėti navikinių ląstelių augimas ir susiformuoti vėžys.

Turinys
  1. 1.Skydliaukės vėžio rūšys
  2. 2.Folikulinio skydliaukės vėžio ypatumai
  3. 3.Folikulinio skydliaukės vėžio įtakos kasdienybei
  4. 4.Folikulinio skydliaukės vėžio simptomai
  5. 5.Folikulinio skydliaukės vėžio priežastys
  6. 6.Folikulinio skydliaukės vėžio nustatymas
  7. 7.Folikulinio skydliaukės vėžio gydymas
    • 7.1Pagrindiniai gydymo būdai
    • 7.2Papildomi gydymo metodai
    • 7.3Gydymo trukmė ir tolimesnė priežiūra
  8. 8.Folikulinio skydliaukės vėžio rizikos mažinimas
  9. 9.Prognozė ir gyvenimas su diagnoze
  10. 10.Savipriežiūra po gydymo

Skydliaukės vėžio rūšys

Skydliaukės navikai klasifikuojami į keturias rūšis:

  • Folikulinis
  • Papiliarinis
  • Medulinis
  • Anaplastinis

Tiksliai nustatyti naviko tipą padeda patologo atliekamas tyrimas mikroskopu. Kai kurie navikai yra gerai diferencijuoti – tokiems priskiriamas folikulinis ir papiliarinis skydliaukės vėžys, jie dažniausiai gerai reaguoja į gydymą. Tuo tarpu nediferencijuoti navikai, tokie kaip anaplastinis skydliaukės vėžys, pasižymi ypatingu agresyvumu ir sunkesniu gydymu.

Folikulinio skydliaukės vėžio ypatumai

Folikulinis ir papiliarinis skydliaukės vėžiai prasideda tose pačiose liaukos ląstelėse, tačiau papiliarinis paprastai dažniau išplinta į limfmazgius ir pasitaiko kur kas dažniau. Medulinio tipo navikai susiformuoja iš C-ląstelių, kurios gamina kalcitoniną – hormoną, atsakingą už kalcio reguliavimą. Šiai rūšiai būdingas paveldimumas bei didesnis polinkis plisti į limfmazgius ir kitas kūno vietas.

Folikulinis skydliaukės vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus moterims, o iš visų skydliaukės vėžių šis tipas sudaro apie 10–15 %. Didžioji dalis susirgimų tenka papiliariniam vėžiui.

Folikulinio skydliaukės vėžio įtakos kasdienybei

Ši vėžio forma gali sukelti guzą ar skausmą kakle. Jei liga nustatoma anksti, gydymas dažnai būna sėkmingas. Tačiau be gydymo navikas gali išplisti (metastazuoti) į kitus organus, o tokiu atveju gydymas tampa sudėtingesnis.

Folikulinio skydliaukės vėžio simptomai

  • Kakle atsiradęs guzas ar mazgas
  • Skausmas ausyje, žandikaulyje ar kakle
  • Balsas tampa prikimęs
  • Padidėję kaklo limfmazgiai
  • Kvėpavimo ar rijimo sunkumai

Neretai folikulinis skydliaukės vėžys ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl svarbūs profilaktiniai tyrimai.

Folikulinio skydliaukės vėžio priežastys

Šio tipo vėžys kyla dėl netaisyklingos skydliaukės ląstelių dauginimosi. Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau padidėjusi rizika pastebima žmonėms, turėjusiems kontaktą su radiacija, pavyzdžiui, dirbantiems radiacijos aplinkoje ar anksčiau patyrusiems gydymą spinduliais.

Ši liga nėra užkrečiama – ji neplinta nuo žmogaus žmogui.

Folikulinio vėžio metastazavimo laikotarpis nėra prognozuojamas – jis gali išplisti iš karto arba tik po keleto metų.

Folikulinio skydliaukės vėžio nustatymas

Dažniausiai pirmasis požymis būna apčiuopiamas mazgelis kakle, pastebimas profilaktinės apžiūros metu. Kartais darinys pastebimas atsitiktinai, atliekant kitus vaizdinius tyrimus. Gali būti rekomenduojami tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas ar rentgenograma. Norint išsiaiškinti, ar darinys yra piktybinis, atliekama mazgo biopsija plona adata, o ištirtas mėginys mikroskopu padeda nustatyti tikslią diagnozę.

Folikulinio skydliaukės vėžio gydymas

Pagrindiniai gydymo būdai

Dažniausiai taikoma chirurginė operacija, kurios metu šalinama naviko pažeista liaukos dalis (lobektomija) arba visa skydliaukė (totalinė tireidektomija). Jei vėžys išplitęs į limfmazgius, gali būti šalinami ir jie.

Papildomi gydymo metodai

Priklausomai nuo ligos stadijos ir išplitimo, gydymas gali būti papildytas:

  • Radioterapija
  • Radioaktyvaus jodo terapija
  • Taikinė terapija (leidžia paveikti tik vėžio ląsteles specialiais vaistais)
  • Hormono terapija
  • Chemoterapija

Gydymo trukmė ir tolimesnė priežiūra

Gydymo trukmė priklauso nuo gydymo rezultatų ir ligos eigos. Jei po gydymo vėžio nelieka, aktyvus gydymas nutraukiamas. Pašalinus skydliaukę visam laikui gali reikėti vartoti pakaitinę skydliaukės hormono terapiją, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.

Folikulinio skydliaukės vėžio rizikos mažinimas

Galimybės sumažinti folikulinio vėžio riziką itin ribotos. Jei šeimoje buvo onkologinių ligų ar esate veikiami radiacijos, verta pasitarti su gydytoju dėl papildomų apsaugos priemonių ar profilaktinių tyrimų.

Prognozė ir gyvenimas su diagnoze

Kiekvieno paciento situacija yra išskirtinė. Gydytojas padės nustatyti ligos stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Svarbu atvirai aptarti ne tik gydymo eigą, bet ir galimus sunkumus, kylančius dėl gydymo, kad galėtumėte derinti gydymą su kasdienine veikla.

Folikulinis skydliaukės vėžys dažnai yra išgydomas, ypač jei liga diagnozuojama anksti. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pastebite simptomus ar turite padidėjusią riziką susirgti šiuo vėžiu.

Savipriežiūra po gydymo

Net ir pasibaigus gydymo kursui, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją. Specialistas gali paskirti kraujo tyrimus, padedančius stebėti skydliaukės hormonų kiekį bei patikrinti, ar nėra ligos atsinaujinimo požymių.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Skausmai

Nuolatinė hemikranija

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 gegužės
Ligos

Kas yra tendinitas?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 11 gegužės
Kas yra katatonija?
Psichologija

Kas yra katatonija?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 10 gegužės
Kitas įrašas
Folikulinis dekaliuojantis uždegimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Folikulinis dekaliuojantis uždegimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės
Kas yra katatonija?

Kas yra katatonija?

2026 10 gegužės

Kodėl vienoje akyje matau dvigubai?

2026 10 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Nuolatinė hemikranija
  • Kas yra tendinitas?
  • Kas yra katatonija?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.