Maisto vengimas: reikšmė ir priežastys

Dažnai pasitaiko situacijų, kai žmogus jaučia stiprų pasibjaurėjimą ar net atmetimą vienos ar kelių rūšių maistui. Tai vadinama maisto vengimu – būkle, kai tam tikri produktai kelia tokias nemalonias emocijas ir pojūčius, kad žmogus jų valgyti tiesiog negali. Įdomu tai, kad šis reiškinys gali išsivystyti tiek esant produktams, kuriuos anksčiau mėgote, tiek bandant visiškai naujus skonius.

Kam pasireiškia maisto vengimas

Nors maisto atmetimą gali patirti bet kas, dažniausiai su tuo susiduria nėščiosios bei vaikai. Šio reiškinio paplitimas gana didelis – beveik septynias iš dešimties būsimos mamos susiduria bent su vienos rūšies maisto vengimu nėštumo metu.

Kaip maisto vengimas veikia organizmą

Natūralu nemėgti tam tikrų patiekalų, tačiau maisto atmetimas pasireiškia kur kas stipresne reakcija. Juk kai kurių produktų vien vaizdas, kvapas ar paragavimas gali sukelti pykinimą ar net vėmimą. Tai ženklas, kad smegenys siunčia signalą „šito negalima valgyti“, nors objektyviai maistas gali būti visiškai saugus.

Maisto vengimo simptomai

Užsispyręs kažkurio maisto atsisakymas.
Nemalonūs pojūčiai – kosulys, springimas, pykinimas ar vėmimas – vos tik pajutus produkto kvapą ar skonį.

Vaikų simptomai

Stiprios emocinės reakcijos, kai siūlomas nemėgstamas patiekalas: verksmas, rėkimas, isteriškas elgesys.
Atsisakymas ragauti ar valgyti valgį, kuris savo išvaizda arba tekstūra primena nemėgstamą maistą.
Neįprastas valgymo elgesys – pavyzdžiui, patiekalas nuryjamas nevisiškai sukramčius arba valgoma labai netvarkingai.
Valgymas užtrunka žymiai ilgiau, kai siūlomi nepatinkantys produktai.

Rimtesnių sutrikimų požymiai

Sunkių atvejų metu gali būti nepastovus svoris (nutukimas ar svorio kritimas).
Gali išsivystyti mitybos nepakankamumas.
Kartais pasireiškia dehidratacija.
Dažni galvos skausmai.

Nėštumo laikotarpis

Būsimos mamos dažniausiai pirmuosius maisto atmetimo požymius pastebi pirmajame nėštumo trimestre. Šį fenomeną lemia padidėjęs hormono HCG kiekis, kuris atsakingas ir už kitas su nėštumu susijusias būsenas.

Susiję įrašai

Maisto vengimo priežastys

Tikslus šio reiškinio priežastis išsiaiškinti nėra paprasta. Manoma, kad įtakos turi hormoniniai pokyčiai ar sensoriniai (jutiminiai) iššūkiai.

Hormoniniai svyravimai

Nėštumo metu staigiai šoktelėjęs hormono HCG kiekis gali lemti tiek pavydėtinas maisto pagundas, tiek stiprų kai kurių maisto produktų atmetimą. Tas pats hormonas dažnai sukelia ir rytinį pykinimą – kai kurios moterys su nemalonia savijauta susieja tam tikrus produktus ir ima jų vengti net vėliau.

Sensoriniai ypatumai

Mūsų smegenys nuolat apdoroja daugybę pojūčių – skonį, kvapą, matomus vaizdus, tekstūrą. Vaikams, ypač tiems, kurie dar tik mokosi derinti visus pojūčius, tokie nauji, keisti ar anksčiau jau nemalonius prisiminimus sukėlę maistai dažnai tampa pagrindu vystytis maisto atmetimui. Panašius sunkumus patiria ir tie, kurių sensorika veikia itin jautriai, pavyzdžiui, sergant autizmo spektro sutrikimais.

Keista ar nemaloni maisto konsistencija.
Pilnatvės jausmas, sumažėjęs alkis.
Per karštas arba per šaltas patiekalas.
Skirtinga išvaizda nei įprastai valgomam maistui.
Dantų ar burnos problemos.
Sunkumai kramtant ar ryjant.
Nediagnozuota alergija, sukelianti fizines reakcijas.

Kaip nustatomas maisto atmetimas

Jei žmogus tiesiog nemėgsta kelių produktų ir tai netrukdo subalansuotai mitybai, dažnai gydytojo įsikišimo neprireikia. Tačiau nėščiosioms, norint įsitikinti ar atmetimą lemia hormonai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo ar šlapimo tyrimus.

Daugiau klausimų iškyla, kai su maisto atmetimu susiduria ne nėščioji, ar kai priežastys lieka miglotos. Tokiais atvejais gydytojas gali apklausti dėl ankstesnių ligų, ištirti fiziškai ir atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų, ar maisto vengimas nesusijęs su kokia nors kitu sveikatos sutrikimu.

Maisto vengimo valdymas ir gydymas

Dažnai, ypač nėštumo metu, maisto vengimo gydyti nereikia – užtenka tiesiog išbraukti netoleruojamą produktą iš valgiaraščio ir reikalingas maistines medžiagas gauti iš kitų šaltinių. Tačiau, jei nemėgstami produktai yra labai svarbūs subalansuotai mitybai, tenka ieškoti sprendimų:

Pabandyti nemėgstamą produktą „paslėpti“ mėgstamame maiste (pavyzdžiui, kokteilyje).
Pakeisti patiekalo tekstūrą (kepti ant grotelių vietoj virimo ar gruzdinimo).
Bendradarbiauti su specialistu, kuris padės perprasti nemėgimo priežastis ir sumažinti jautrumą konkrečiam produktui.
Po truputį didinti nemėgstamo maisto kiekį valgiaraštyje, kad organizmas priprastų.

Ar galima „išaugti“ maisto atmetimą?

Kartais, kai nemėgimas nėra stiprus, laikui bėgant jis susilpnėja arba visai praeina. Tačiau esant sunkesniems atvejams, ypač kai tai trikdo mitybą ar sveikatą, neverta tikėtis, jog problema praeis savaime – būtina kreiptis į specialistą, kuris padės rasti tinkamiausią sprendimą.

Kaip išvengti maisto vengimo?

Nėra aiškiai veikiančių metodų, užkertančių kelią šiam reiškiniui, nes dažnai jo priežastys nežinomos ar susijusios su hormoniniais pokyčiais. Ypač sunku išvengti šios problemos nėštumo metu. Tačiau vaikus galima apsaugoti nuo stipraus maisto atmetimo taikant keletą paprastų strategijų:

Rodykite naujus produktus mažomis porcijomis ir po truputį.
Žaismingai serviruokite naujus valgius, pavyzdžiui, dėkite juos šypsenos forma.
Neskubinkite ir nebarkite, jei vaikas atsisako ragauti.
Maitinkitės kartu, parodykite pavyzdį ir patys ragaukite siūlomus produktus.
Naujų patiekalų dėkite šalia mėgstamų, pažįstamų gaminių.
Nesiūlykite per didelių porcijų ir neverskite, jei vaikas sako esąs sotus.

Kokios yra prognozės?

Jei vengiate tik nedidelio maisto asortimento ir svarbias maistines medžiagas gaunate kitaip, dėl nieko jaudintis nereikia. Tačiau kai kurių maisto produktų atmetimas laikui bėgant gali praeiti, tuo tarpu stipresnėms ir ilgalaikėms problemoms būtina specialisto pagalba – ypač jei netenkate reikalingų maistinių medžiagų.