Furnjė gangrena – reta, pavojinga gyvybei bakterinė infekcija, pažeidžianti lytinius organus ir jų aplinkinius audinius. Liga priklauso nekrotizuojančio fascito (liaudyje vadinamo „mėsą ėdančia liga“) grupei, kuri vystosi ypač greitai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Infekcija ardo minkštuosius audinius bei kraujagysles, plinta į raumenų fasciją ir giluminius odos sluoksnius. Vos per kelias valandas ligos eiga gali tapti lemtinga.
Kaip infekcija vystosi
Furnjė gangreną sukelia bakterijos, patekusios į lytinių organų ar tarpvietės sritį per pažeistą odą, žaizdeles, nudegimus arba po kitų ligų, pavyzdžiui, pūlinių, šlapimo pūslės infekcijų ar po operacijų. Užsikrėtusios bakterijos sparčiai dauginasi poodiniame audinyje ir raumenų fascijoje, sutrikdo kraujotaką bei naikina kraujagysles – ypač vidurinę ir gilumines sritis, kur praeina pudendinė arterija. Po to infekcija gali išplisti į aplinkinius raumenis, odą, netgi šlaunis, pilvą ar krūtinę.
Dėl to svarbu nepraleisti pirmųjų ligos požymių – kai išorėje pastebimos odos spalvos pokyčiai ar tinimas, viduje bakterijos jau būna pažeidusios svarbius audinius ir kraujagysles. Liga yra tokia agresyvi, kad valandos gali nulemti baigtį.
Furnjė gangrenos simptomai
Ankstyvieji ligos požymiai pasireiškia lytinių organų ir tarpvietės srityje:
- Odos spalvos pakitimas (raudona, violetinė, rusva, melsvai pilka ar net juoda)
- Jautrumas, skausmas, tinimas
- Pablogėjusi bendra savijauta, silpnumas
- Padidėjusi kūno temperatūra arba karščiavimas
Vėliau gali atsirasti:
- Pasikeitusi sąmonė ar painiava
- Naujai išryškėjęs pykinimas, vėmimas, troškulys
- Labai stiprus pilvo ar lytinių organų srities skausmas
- Nemalonus, aitrus kvapas
Jei liga progresuoja, galimos sunkios komplikacijos: kraujo krešulių susidarymas, sepsinis šokas, kelių organų pažeidimas, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimai, lytiškumo ar seksualinės funkcijos praradimas.
Kaip atpažinti Furnjė gangreną?
Visų pirma, pastebėsite staiga atsiradusį stiprų skausmą lytinių organų ar tarpvietės srityje. Oda ims keisti spalvą – taps tamsiai raudona, melsva ar juoda, regionas iškils, taps jautrus. Skausmas gali svyruoti nuo nestipraus iki nepakeliamo. Paprastai kartu būna ir karščiavimas, bendras silpnumas, pykinimas.
Kas sukelia Furnjė gangreną?
Šią ligą sukelia tiek aerobinės (deguoniui reikalingos), tiek anaerobinės (be deguonies augančios) bakterijos. Dažniausiai aptinkamos tokios bakterijos, kaip:
- Escherichia coli
- Klebsiella
- Proteus
- Staphylococcus
- Streptococcus
Kitos galimos priežastys – Bacteroides, Clostridium bei Peptostreptococcus šeimų anaerobai.
Bakterijos gali patekti per abscesą, išangės fistulę, divertikulitą, šlapimo takų infekcijas, lytinių organų opas, žaizdas, nudegimus, net po genitalijų auskarų ar vabzdžių įkandimų.
Kas dažniau suserga?
Nors Furnjė gangrena pasitaiko retai, ja dažniau suserga vyrai: ligos rizika vyrams net 10 kartų didesnė nei moterims. Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų asmenys, tačiau susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės.
Padidėjusi rizika pastebima sergantiesiems šiomis ligomis:
- Cukriniu diabetu (ypač jei blogai kontroliuojamas)
- Širdies ir kraujagyslių ligomis
- Kepenų ciroze arba nepakankamumu
- Inkstų nepakankamumu
- Imunitetą silpninančiomis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV
- Piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais ar kitomis medžiagomis
- Antsvoriu ar nutukimu (KMI virš 30)
- Gydantis chemoterapija ar vartojant steroidus
- Aktyviai rūkant
- Esant šlaplės striktūrai
- Po traumos ar pažeidimų srityje
Galimos komplikacijos
Furnjė gangrenos pasekmės gali būti labai sunkios. Dažnai pasitaiko inkstų ar širdies veiklos nepakankamumas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, žarnyno paralyžius (kai žarnynas liaujasi judėti), šlapimo takų infekcijos, kraujagyslių užakimai. Sunkiais atvejais gali tekti naudoti kolostominį maišelį, gali sutrikti seksualinė funkcija, o neatidėliotina pagalba kartais neišgelbsti nuo mirties.
Kaip nustatoma diagnozė
Dažniausiai diagnozuojant svarbi ne tik simptomų analizė ir apžiūra, bet ir vaizdiniai tyrimai, jei tik yra laiko juos atlikti. Esant sparčiai ligos eigai, pirmiausia svarbu kuo greičiau pašalinti pažeistus audinius, nes laukti tyrimų nebelieka laiko. Prireikus gydytojas gali skirti:
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą (vertina infekcijos paplitimą, dujų susidarymą audiniuose)
- Ultragarsinį tyrimą (skiria nuo kitų galimų ligų, pvz., epididimito ar orchito, vertina oro kiekį audiniuose)
- Rentgeno nuotraukas (nustato oro paplitimą minkštuosiuose audiniuose)
- Kraujo tyrimus (baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimą, elektrolitų disbalansą, kraujo rūgštingumo pokyčius)
Gydymas ir priežiūra
Pagrindinis Furnjė gangrenos gydymo būdas – skubi chirurginė operacija: kuo greičiau pašalinamas infekuotas ir jau žuvęs audinys. Daugeliui pacientų prireikia ne vienos operacijos, kol žaizda išvaloma. Gydymo metu žaizdą reikia perrišti kelis kartus per dieną.
Dažnai pasitelkiami pagalbiniai metodai:
- Laikina kolostoma (kad išmatos nebepatektų ant žaizdos)
- Šlapimo nutekėjimo kateteriai
Po chirurgijos paskiriami plataus spektro antibiotikai. Jeigu liga komplikuojasi sepsiu, skiriami kraują skystinantys vaistai, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką.
Atistačius pagrindinei sveikatai, neretai reikalinga rekonstrukcinė operacija – siekiant atkurti lytinių organų išvaizdą ir funkciją. Taip pat gali būti taikoma hiperbarinė deguonies terapija (HBOT), kurios metu organizmas prisotinamas deguonies esant padidintam slėgiui. Tai pagreitina gijimą, padeda mažinti kraujagyslių pažeidimus, slopina bakterijų dauginimąsi.
Išskirtiniais atvejais gali prireikti pašalinti visus lytinius organus, tačiau šios situacijos labai retos.
Kiek trunka sveikimas?
Gydymas ir atsigavimas po Furnjė gangrenos gali užtrukti – ligoninės aplinkoje pacientai praleidžia nuo trijų iki šešių savaičių. Grįžimas į darbą ar mokslus priklauso nuo konkretaus atvejo ir gijimo tempo.
Kada būtina skubi pagalba?
- Pastebėjote bet kokios spalvos pakitimus, tinimą ar jautrumą lytinių organų/tarpvietės regione
- Kyla aukšta temperatūra (nuo 38 °C)
- Jaučiatės labai blogai, jaučiate stiprų silpnumą
Kuo anksčiau kreipsitės į medikus, tuo didesnės tikimybės pasveikti.
Kaip sumažinti ligos riziką?
Laikantis sveiko gyvenimo būdo ir kontroliuojant gretutines ligas (ypač cukrinį diabetą ar žalingų įpročių vartojimą), galima reikšmingai sumažinti Furnjė gangrenos riziką. Svarbu reguliariai apžiūrėti lytinių organų ir tarpvietės odą, atkreipti dėmesį į spalvos pokyčius, patinimą ar skausmą.
- Laikykite genitalijų ir tarpvietės zoną švarią
- Naudokite švarius ir aštrius skutimosi įrankius, jei skutant šią sritį
- Saugokite ir prižiūrėkite žaizdas, nedelskite jų gydyti
- Atsisakykite tabako, palaikykite sveiką kūno svorį
- Valgykite širdžiai palankų maistą (mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio), judėkite reguliariai
Prognozė
Furnjė gangrena yra gyvybei pavojinga būklė. Prognozė labai priklauso nuo to, kaip greitai gaunama gydytojų pagalba ir kiek plačiai infekcija išplitusi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų ar mirties. Ligai progresuojant, kiekviena valanda svarbi.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar Furnjė gangrena siejama su higienos stoka? Prasta asmeninė priežiūra ir retas intymios srities švarinimas gali padidinti riziką.
- Ar šią ligą gali sukelti vabzdžių įkandimai? Taip, ypač retai ją išprovokuoja vabzdžių (pavyzdžiui, skruzdžių ar vorų) įkandimai, tačiau tokie atvejai labai reti.
- Ar Furnjė gangrena susijusi su tam tikrais vaistais? Yra žinoma, kad padidina riziką kai kurie vaistai nuo 2 tipo cukrinio diabeto (SGLT2 inhibitoriai: kanagliflozinas, dapagliflozinas, empagliflozinas, ertugliflozinas), bet pati liga vis tiek lieka labai reta.
- Ar Furnjė gangrena – lytiškai plintanti liga? Ne, šią gangreną sukelia ne lytiniu būdu plintantys susirgimai ir ja neužsikrečiama per lytinius santykius.
- Kaip gavo pavadinimą ši liga? Ji vardu pavadinta nuo prancūzų gydytojo, pirmą kartą aprašiusio šį susirgimą. „Gangrena“ žymi audinių žuvimą dėl bakterinės infekcijos.
Furnjė gangrena yra labai reta. Per metus susirgimų užfiksuojama vos keliems iš 100 000, moterims ir vaikams liga dar retesnė. Reguliariai prižiūrint intymias sritis, stebint požymius ir laiku kreipiantis į gydytojus, galima smarkiai sumažinti riziką ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
