Funikulitas – tai uždegiminis procesas, kurio metu pažeidžiama sėklinio virželio sritis. Šis organas svarbus, nes per jį teka kraujas, maitinantis sėklides. Dažniausiai sėklinio virželio uždegimas vystosi kartu su kitų artimų sričių uždegimu, pavyzdžiui, epididimitu (antžiedžio uždegimu), orchitu (sėklidžių uždegimu) ar uretritu (šlaplės uždegimu).
Simptomai ir priežastys
Funikulito simptomai
Funikulitu sergantys žmonės dažnai skundžiasi:
- Karščiavimu ir šaltkrėčiu
- Skausmu apatinėje pilvo dalyje
- Pykinimu bei vėmimu
- Diskomfortu ar skausmu lytinių santykių metu
- Skausmu šlapinantis
- Pabrinkusia kapšelio sritimi
- Kapšelio jautrumu
Funikulito atsiradimo priežastys
Dažniausiai šią būklę sukelia bakterinės (pvz., Escherichia coli) arba virusinės (pvz., kiaulytės virusas) infekcijos, taip pat šlapimo takų ar lytiniu keliu plintančios infekcijos. Tokių infekcijų pavyzdžiai – chlamidiozė ir gonorėja. Be infekcijų, funikulitą gali sukelti kirkšnies išvarža, traumos ar chirurginės intervencijos, taip pat augliai sėklinio virželio srityje.
Yra keletas funikulito tipų:
- Ūmus funikulitas – simptomai pasireiškia staiga ir sparčiai stiprėja, dažniausiai dėl bakterinės ar virusinės infekcijos.
- Lėtinis funikulitas – simptomai tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, gali periodiškai išnykti ir vėl atsinaujinti. Paprastai pasitaiko po pasikartojančių infekcijų ar dėl struktūrinių sėklinio virželio pakitimų.
- Granulomatozinis funikulitas – sėkliniame virželyje susiformuoja granulomos, dažnai dėl autoimuninių ligų ar specifinių bakterijų.
- Idiopatinis funikulitas – uždegimo priežastis lieka neaiški.
- Pooperacinis funikulitas – uždegimas atsiranda po operacijos artimoje srityje.
Rizikos veiksniai
Funikulitu susirgti gali kiekvienas, turintis sėklinį virželį. Rizika išauga, jei:
- Anksčiau buvo uždegimas sėklidėse, antžiedyje ar šlaplėje
- Atlikta chirurginė operacija kirkšnies ar sėklidžių srityje
- Lytiniai santykiai yra nesaugūs arba keičiami partneriai
- Naudojamas Folio kateteris
- Naudojami intymios higienos produktai ar lubrikantai, galintys sukelti dirginimą
Galimos komplikacijos
Itin retai dėl funikulito sėkliniame virželyje gali susiformuoti pūlinys, kuriam prireikia chirurginio gydymo – pūlių pašalinimo.
Diagnostika
Kaip nustatomas funikulitas?
Siekiant tiksliai diagnozuoti funikulitą, gydytojas išklausinės apie anksčiau sirgtas ligas, šiuo metu pasireiškiančius simptomus ir atliks fizinę apžiūrą. Dažnai papildomai skiriama tyrimų, kurie padeda tiksliai nustatyti uždegimo priežastį ir sudaryti veiksmingą gydymo planą.
Kokie tyrimai reikalingi?
- Kraujo tyrimai – atliekami siekiant nustatyti uždegimo sukėlėją
- Vaizdo diagnostika – dažnai skiriamas ultragarsinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, siekiant detaliai įvertinti sėklinio virželio ir aplinkinių struktūrų būklę
- Šlapimo tyrimas – ieškoma bakterijų
- Šlapimo pasėlis – padeda nustatyti, kurios bakterijos sukelia uždegimą
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydomas sėklinio virželio uždegimas?
Funikulito gydymo taktika priklauso nuo šios būklės priežasties. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Antibiotikai – skiriami esant bakterinei infekcijai. Jei uždegimą lėmė lytiniu keliu plintanti infekcija, gydytis turėtų ir lytinis partneris.
- Šaltis – ledo kompresą patartina apvynioti rankšluosčiu ir trumpam pridėti prie kapšelio, kad sumažėtų tinimas (procedūra neturėtų trukti ilgiau nei 20 min. vienu kartu).
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – malšina uždegimą ir skausmą. Pradėjus vartoti tokius vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju.
- Poilsis – rekomenduojama daugiau gulėti, pakeliant dubenį pagalvėmis po klubais ir sėdmenimis.
- Kapšelio prilaikymas– tvirtas, bet patogus apatinis trikotažas ar speciali atraminė juosta gali padėti sumažinti kapšelio judėjimą ir skausmą.
Esant stipriam uždegimui ir pūlingam procesui, kartais reikia chirurginės intervencijos. Tokiu atveju chirurgas padaro mažą pjūvį kirkšnies srityje, pašalina susikaupusius pūlius bei apvalo pažeistą audinį. Bakterijoms nustatyti gali būti imamas pūlių mėginys.
Po chirurginės procedūros dažnai rekomenduojamas papildomas antibiotikų kursas, kad infekcija neatsinaujintų.
Atsigavimo laikotarpis
Kiek truks pasveikimas, priklauso nuo funikulito priežasties:
- Infekcijos sukeltas uždegimas ima slopti po kelių dienų pradėjus antibiotikus. Svarbu suvartoti visą paskirtą vaistų dozę, net jei savijauta pagerėjo anksčiau.
- Įvykus traumai, gijimas gali užtrukti kelias dienas ar savaites.
- Viralinės kilmės uždegimui prireikia ilgesnio laiko, dažnai kelių savaičių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus uždegimo simptomus, reikėtų nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Jei jau gaunate gydymą, bet simptomai neslūgsta, būtina dar kartą pasikonsultuoti su specialistu.
Verta pasiruošti atsakymus į tokius klausimus, kuriuos gali užduoti gydytojas:
- Kokia funikulito priežastis?
- Ar uždegimas yra išplitęs į kitus audinius – antžiedį, sėklides, šlaplę?
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Ar reikia papildomų tyrimų?
- Kada tikėtis pagerėjimo?
- Kas padėtų palengvinti simptomus?
- Ar vertėtų laikinai vengti lytinių santykių?
- Ar partneriams reikia apsilankyti pas gydytoją?
- Kaip mažinti riziką susirgti ateityje?
Prevencija
Norint apsisaugoti nuo funikulito, svarbu:
- Vengti cheminių medžiagų, galinčių sukelti dirginimą kirkšnies srityje
- Laiku pasiskiepyti pagal rekomendacijas
- Reguliariai atlikti lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimus (bent kas 3–6 mėnesius, jei esate seksualiai aktyvūs)
- Naudotis apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu
- Laikytis asmens higienos – plauti rankas švariu vandeniu ir muilu
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Laiku diagnozavus ir pradėjus tinkamą gydymą, funikulito prognozė gera – dažniausiai šis uždegimas nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tačiau gydymo metu, ypač jei funikulitą sukėlė lytiniu keliu plintanti infekcija, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių iki visiško pasveikimo. Svarbu įspėti ir partnerį apie galimą ligą, kad būtų galima kartu pradėti gydymą ar tyrimus.
