Generalizuotas nerimo sutrikimas – tai būklė, kai žmogų nuolat lydi stiprus nerimas ar per didelis susirūpinimas kasdieniais dalykais. Šios mintys dažnai pasikartoja, tampa sunkiai suvaldomos ir trukdo įprastai veiklai namuose, darbe ar mokykloje.
Kaip atpažinti, kad jus kamuoja nerimas?
Visiems pasitaiko nerimo akimirkų, ypač patyrus stresą ar susidūrus su sunkumais. Dažnas žmogus jaudinasi dėl sveikatos, finansų ar šeimos. Tačiau sergant šiuo sutrikimu, nerimas užklumpa be aiškios priežasties arba dėl labai smulkių situacijų, ir dažnai būna neproporcingai stiprus.
Tokios nuotaikos gali lemti ir fizinius simptomus – neramumas, galvos skausmai, neaiškūs kūno skausmai ar nuovargis tampa kasdieniais palydovais, kurie labai apsunkina gyvenimą.
Generalizuoto nerimo simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas – dažnas arba nuolatinis nerimas, kurio sunku atsikratyti. Jis gali būti juntamas savaitėmis ar mėnesiais, dažnai sustiprėja patiriant stresą. Be minčių „užstrigimo“, dažnai pasireiškia ir fiziniai požymiai:
- Miego sunkumai – sunku užmigti, pabundama naktį
- Nuovargis
- Dirglumas arba nuolatinė įtampa, jausmas tarsi „ant krašto“
- Galvos arba raumenų skausmai
- Padidėjęs širdies plakimas
- Raumenų įtampa
- Neramumas
- Praprakaitavimas
- Dusulys
- Sunkumas susikaupti
- Neaiškios kilmės skausmai (pvz., pilvo ar raumenų)
Nerimo bangos ne visada trunka visą laiką – jos gali atsirasti ir praeiti, tačiau dažniausiai stiprėja gyvenimo įtampoje.
Kas lemia nerimo sutrikimą?
Tikslios generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad jo vystymuisi įtaką turi keli veiksniai:
- Smegenų veiklos ypatumai – kai kurių žmonių smegenys linkusios stipriau reaguoti į rūpesčius ar stresą.
- Genetika – šis sutrikimas gali būti paveldimas, nes šeimos nariai dažniau serga panašiomis ligomis. Įtakos turi ir smegenų cheminių medžiagų pakitimai.
- Gyvenimo patirtys – ilgas laikotarpis nuolatinio streso ar patirtos traumos vaikystėje gali daryti didelį poveikį emocinei pusiausvyrai vėliau.
Rizikos veiksniai
- Nerimo sutrikimas dažniau nustatomas moterims.
- Didesnė rizika, jei šeimoje yra sergančiųjų šia liga.
- Patirtos traumos ar dideli gyvenimo sukrėtimai.
- Vaikystėje patirta prievarta ar nepriežiūra.
- Kiti psichikos sveikatos sutrikimai (panikos atakos, depresija, fobijos).
- Lėtinės ligos.
- Dažnas žalingų medžiagų vartojimas (tabakas, alkoholis, narkotinės medžiagos).
Kokios gali būti pasekmės?
Šis sutrikimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sunkumais, pavyzdžiui, depresija ar priklausomybės ligomis. Nerimas itin stipriai veikia nuotaiką, elgesį ir gebėjimą kasdien suktis įprastu ritmu. Kai kuriais atvejais kyla minčių apie savęs žalojimą ar net savižudybę.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozuoti generalizuotą nerimo sutrikimą gali psichikos sveikatos specialistai arba šeimos gydytojai, bendradarbiaudami su psichologais ar psichiatrais. Dažnai jie užduoda klausimus apie savijautą, užpildo specialius klausimynus ir įvertina jūsų fizinę bei emocinę būklę.
Tyrimai apima bendrą apklausą, psichologinį testavimą (pvz., GAD-7 klausimyną), fizinę apžiūrą. Papildomai gali būti paskirti kraujo tyrimai (pvz., gliukozės, skydliaukės ar narkotinių medžiagų testai), atliekami širdies echoskopiniai tyrimai.
Diagnozavimo kriterijai
Sveikatos specialistai remiasi oficialiais kriterijais. Kad būtų nustatyta ši diagnozė, nerimas turi tęstis didžiąją dalį dienų bent 6 mėnesius ir būti sunkiai suvaldomas. Suaugusiesiems dažniausiai pasireiškia bent trys iš toliau nurodytų simptomų (vaikams pakanka vieno):
- Neramumas ar įtampa
- Greitas nuovargis
- Dėmesio stoka, sunku susikaupti
- Dirglumas
- Skausminga arba įsitempusi raumenų būsena
- Miego problemos
Šie simptomai trikdo kasdienį gyvenimą ir gali pakenkti santykiams ar darbo kokybei. Svarbu atmesti, kad nerimas nėra nulemtas vaistų ar kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip panikos sutrikimas, socialinis nerimas ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Kaip gydomas generalizuotas nerimo sutrikimas?
Nerimo valdymui dažniausiai taikoma psichoterapija, vaistai arba abiejų šių būdų derinys. Tyrimai rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai naudojami abu gydymo metodai.
Psichoterapijos metodai
Psichoterapija (kalbėjimosi terapija) padeda suprasti ir keisti mąstymo, jausmų bei elgesio modelius. Dažniausiai dirbama kartu su licencijuotu specialistu saugioje aplinkoje.
Vienas veiksmingiausių metodų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji moko pastebėti bei keisti mintis ir elgesį, dėl kurių nerimas dar labiau stiprėja. Ilgainiui šis terapijos būdas padeda sumažinti nuolatinį nerimą ir formuoti sveikesnius įveikos įgūdžius.
Vaistai
Kartais gali būti rekomenduojama gydyti vaistais. Dažniausiai vartojamos šios grupės:
- Selektiviniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – dažnai būna pirmo pasirinkimo vaistai.
- Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
- Benzodiazepinai (skiriami tik trumpam laikui).
- Buspironas.
Jeigu minėti vaistai netinka ar neveikia, galimi ir kiti variantai – tricikliai antidepresantai, naujos kartos antipsichotikai arba valproatai.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pradėjus gydytis medikamentais, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti gydymo poveikį ir pritaikyti dozę pagal poreikį. Taip pat svarbu pranešti gydytojui apie visus pasikeitimus savijautoje ar naujus simptomus.
Lankant psichoterapiją, siekite dalyvauti visose konsultacijose – reguliarumas itin svarbus, siekiant ilgalaikių rezultatų. Nepamirškite, kad efektas ne visada juntamas iš karto, todėl reikės šiek tiek kantrybės. Jei pajuntate, kad nebesuvaldote situacijos arba kyla minčių apie save žalojančius veiksmus, nedelskite ir praneškite specialistui.
Kaip galima padėti sau?
Be gydytojo pagalbos, kasdienybėje galima įgyvendinti keletą žingsnių, kurie palengvina savijautą ir sumažina nerimą:
- Palaikykite fizinį aktyvumą, rinkitės sveiką maistą ir pakankamai miegokite.
- Ribokite kofeino vartojimą, mažinkite laiką prie ekranų, palaikykite socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais.
- Praktikuokite atsipalaidavimo pratimus: jogos, meditacijos ar dėmesingo įsisąmoninimo technikas.
- Venkite žalingų įpročių – alkoholis ir įvairios priklausomybės tik apsunkina nerimą ir gali trikdyti vaistų poveikį.
- Kreipkitės į paramos grupes, kurios leidžia dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų.
- Išbandykite programėles, skirtas nuotaikos sekimui ar įveikos būdų mokymuisi.
Prognozė ir gyvenimas su nerimu
Kiekvieno žmogaus savijauta gali būti skirtinga. Kai kuriems ši būklė – ilgalaikė ir reikia nuolatinės pagalbos. Nerimas gali sustiprėti stresą keliančiais periodais, o ramesnėmis dienomis būti lengviau valdomas.
Kruopščiai parinktas gydymo planas, psichoterapijos ir vaistų derinimas bei savipagalbos priemonės padeda kontroliuoti simptomus ir vėl atrasti džiaugsmą kasdieniuose reikaluose. Jeigu pasikeis jūsų poreikiai, gydymo planas irgi gali būti atnaujintas.
Svarbiausia – neskubėti, būti kantriems, pasitikėti procesu ir ieškoti jums tinkamiausių būdų susitvarkyti su nerimu.
