Hafefofobija – tai ryški ir stipri baimė būti paliečiamam, nepriklausomai nuo to, kas tai daro: nepažįstami, artimieji ar net šeimos nariai. Skirtingai nei dauguma žmonių, kuriems nepatinka fizinis kontaktas su svetimais, šią fobiją turintys asmenys gali jausti didžiulį diskomfortą net ir būdami šalia artimų žmonių. Kai kuriais atvejais baimė gali būti susijusi tik su tam tikros lyties asmenų prisilietimu.
- 1.Kas yra hafefofobija?
- 2.Kas susiduria su šia baime?
- 3.Hafefofobijos paplitimas
- 4.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Hafefofobijos simptomai
- 6.Diagnozavimo ypatumai
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Patarimai kasdienei savijautai gerinti
- 9.Prevencinės priemonės
- 10.Ligos eiga ir prognozė
- 11.Ką svarbu aptarti su specialistu?
- 12.Hafefofobija ir autizmas
Kas yra hafefofobija?
Hafefofobija priskiriama prie nerimo sutrikimų grupės ir dar gali būti žinoma kaip aphefobija, aphenfosmfobija, chiraptobofija ar tiksobofija. Skirtingai nei fizinis jautrumas, vadinamas alodinija, ši fobija nėra susijusi su skausmu liečiant odą. Tai daugiau paralyžuojanti emocinė reakcija, kurią lydi stiprus nerimas, gali kilti avilio tipo bėrimas, intensyvus kvėpavimas ar net sąmonės netekimas.
Kas susiduria su šia baime?
Hafefofobija gali ištikti bet kurią asmenį, tačiau dažniau ji pasireiškia tiems, kurių šeimos nariai turi nerimo ar kitų psichologinių sutrikimų. Kartais hafefofobija išryškėja kaip vienintelė psichikos sveikatos problema, tačiau dažnai ji būna susijusi su kitomis būsenomis, tokiomis kaip agorafobija (baimė patekti į vietas, kur sunku pabėgti), mizofobija (baimė užsikrėsti bakterijomis), obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar pastovus nerimo pojūtis minioje. Po patirtos traumos, ypač po fizinės ar seksualinės prievartos, taip pat gali išsivystyti šis baimės sutrikimas.
Hafefofobijos paplitimas
Šios specifinės fobijos paplitimas tikslių skaičių neturi, tačiau žinoma, kad fobijų bendrai pasaulyje yra gana daug. Sutrikimų, susijusių su įvairiomis fobijomis, dažnumas siekia dešimtis milijonų atvejų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Hafefofobijai išsivystyti nėra vienos aiškios priežasties, todėl dažnai sunku nustatyti, kas išprovokuoja šią baimę. Manoma, kad svarbūs šie veiksniai:
- Paveldimumas – jei šeimoje yra buvę panikos ar nerimo sutrikimų, rizika jausti stiprią baimę būti paliečiamam išauga.
- Ankstesnė neigiama patirtis, susijusi su prisilietimu.
- Uždaras, linkęs į drovumą asmenybės tipas.
- Kitų psichikos sveikatos sutrikimų, pvz., kitų fobijų ar obsesinio kompulsinio sutrikimo, buvimas.
Hafefofobijos simptomai
Pagrindinis požymis – didžiulis vidinis nerimas ar panika, kurią sukelia net mintis apie prisilietimą. Dažniausi fiziniai ir emociniai simptomai:
- Širdies plakimo pagreitėjimas,
- Kūno paraudimas arba intensyvus šilumos pojūtis,
- Prakaitavimas,
- Drebulys,
- Sunkus kvėpavimas ar hiperventiliacija,
- Bėrimas,
- Pykinimas ar vėmimas,
- Sąmonės netekimas (sinkopė).
Vaikai, kurie bijo būti paliečiami, dažnai stipriai prisiglaudžia prie tėvų, ima verkti, sustingsta ar ištinka didžiulis pykčio priepuolis. Daugeliui žmonių netikėtas prisilietimas gali sukelti panikos priepuolį. Nors dauguma supranta, kad tokia baimė nėra pagrįsta realia grėsme, jai suvaldyti dažniausiai prireikia didelių pastangų.
Baimė laikoma fobija tuomet, kai stiprūs simptomai atsiranda beveik kiekvieną kartą jus paliečia, trukdo įprastai gyvenimo eigai ir santykiams, tęsiasi šešis mėnesius ar ilgiau.
Diagnozavimo ypatumai
Nustatant hafefofobiją, sveikatos specialistas ieško atsakymų į keletą klausimų: kada pradeda pasireikšti baimė, kiek laiko ji jau trunka, kokius simptomus sukelia mintis apie prisilietimą ar reali situacija, ar ši baimė trukdo kasdieniams darbams ir santykiams.
Gydymo galimybės
Svarbiausias gydymo tikslas – padėti žmogui suvaldyti simptomus tiek, kad jie nebekliudytų gyventi visaverčio gyvenimo. Dažniausiai taikomi metodai:
- Ekspozicinė terapija – žingsnis po žingsnio mokomasi priimti baimę keliančias situacijas, pavyzdžiui, vizualizuojamas saugus artimo žmogaus prisilietimas. Vėliau tai praktikuojama ir realybėje. Šis būdas laikomas vienu veiksmingiausių specifinėms fobijoms gydyti.
- EMDR terapija – akių judesių desensitizacija ir perdirbimas dažniausiai taikomas po trauminės patirties. Terapijos metu susitelkiama į skaudų įvykį, pasitelkiant tam tikrus ritmiškus stimulavimus, siekiant sumažinti patiriamo streso lygį.
- Kognityvinė elgesio terapija – terapijos sesijų metu aptariami nerimą keliantys jausmai ir mintys, mokomasi atpažinti ir keisti nerealistiškus įsitikinimus. Dažniausiai ši terapija derinama su kitomis pagalbos priemonėmis.
- Hipnoterapija – specialisto pagalba žmogus trumpam atpalaiduojamas, kad taptų atviresnis naujiems minčių modeliams ar pasiūlymams.
- Vaistai – kai kuriems žmonėms skiriami medikamentai, padedantys kontroliuoti stiprų nerimą prieš sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, prieš didelius susibūrimus, kai galima tikėtis kontakto su kitais asmenimis.
Patarimai kasdienei savijautai gerinti
Svarbu išmokti nerimo ir panikos valdymo būdų kasdieniame gyvenime. Padėti gali:
- Reguliari fizinė veikla,
- Kvėpavimo technikos,
- Joga, meditacija ar sąmoningumo praktikos.
Prevencinės priemonės
Nėra vienos universalios priemonės, galinčios užkirsti kelią hafefofobijai, tačiau stiprinti psichologinį atsparumą galima rutinos pagalba:
- Subalansuota mityba – įvairūs, maistingi produktai: baltymai, grūdai, vaisiai, daržovės ir sveikieji riebalai,
- Kokybiškas miegas (bent 7–8 valandos per parą),
- Psichologinių sunkumų valdymas, jei yra kitų sutrikimų,
- Bendravimas su artimais žmonėmis ar terapeutu – tai sumažina socialinės izoliacijos grėsmę.
Ligos eiga ir prognozė
Tinkamai gydant, hafefofobija dažnai ima slopti. Jei baimė ignoruojama, užsitęsęs nerimas gali iššaukti dar stipresnius psichikos sveikatos sunkumus, tokius kaip depresija, tolimesnį socialinį užsidarymą ar net priklausomybių vystymąsi.
Ką svarbu aptarti su specialistu?
Naudinga gydytojui užduoti tokius klausimus:
- Kokios galimos šios baimės priežastys?
- Ką galėčiau padaryti, kad suvaldyčiau simptomus?
- Ar ši fobija susijusi su kitomis psichikos sveikatos būklėmis?
- Ar reikėtų vartoti vaistų, ir kokia būtų numatoma nauda?
- Ar įmanoma, kad hafefofobijos simptomai visiškai išnyks?
Hafefofobija ir autizmas
Daugelis autizmo spektro asmenų nemėgsta fizinio kontakto. Tyrimai rodo, kad jų smegenų reakcijos į prisilietimą yra panašios į žmonių, turinčių hafefofobiją. Vis dėlto, ne kiekvienas autizmo spektrą turintis žmogus išgyvena stiprią baimę būti paliečiamam, kaip ir hafefofobija nėra išskirtinai siejama su autizmu.
Be to, pusė autizmo spektro žmonių patiria nerimo sutrikimus, o šių žmonių tarpe apie du trečdaliai kenčia ir nuo įvairių specifinių fobijų, įskaitant hafefofobiją. Patirtos patyčios ar prievartos situacijos gali didinti šio sutrikimo tikimybę.
