Širdies persodinimas dažnai tampa paskutiniu šansu tiems, kuriuos kamuoja itin pažengusi širdies nepakankamumo stadija. Net ir pasitelkus pažangiausias gydymo galimybes, kartais širdies funkcija taip smarkiai blogėja, kad vienintelis kelias – donoro širdies implantavimas. Tačiau kartu su nauja viltimi atsiranda ir grėsmė: organizmas gali laikyti naują širdį svetimkūniu ir mėginti ją atmesti. Šis procesas žinomas kaip širdies transplantacijos atmetimas.
Kas sukelia širdies transplantacijos atmetimą?
Atmetimo reakcija prasideda tada, kai žmogaus imuninė sistema „atpažįsta“ persodintą organą kaip svetimą. Kūnas aktyvina gynybą – išskiria įvairias ląsteles ar antikūnus, kurie puola donorinę širdį. Nors gydytojai iš karto po operacijos paskiria stiprius vaistus, slopinančius imunitetą, šimtaprocentinės apsaugos jie neužtikrina. Paslaptis, kodėl kai kurie organizmai vis tiek reaguoja į naują širdį, iki šiol lieka neišaiškinta.
Kokios yra atmetimo rūšys?
Yra keletas pagrindinių širdies transplantacijos atmetimo tipų. Akutinis ląstelinis atmetimas – dažniausiai pasitaikanti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, kai imuninės T ląstelės ima pulti širdies audinius. Lėtinis atmetimas – ilgai trunkantis procesas, kai imunitetas po truputį pažeidžia širdį, storina širdies kraujagyslių sieneles ir trukdo kraujotakai. Humoralinis atmetimas (kartais dar vadinamas ūminiu humoraliu atmetimu) gali išsivystyti bet kuriuo metu: kraujyje susidarantys antikūnai atakuoja persodintą organą, pažeisdami jo kraujagysles.
Atmetimo dažnis ir rizikos veiksniai
Transplantacijos atmetimas galimas net nuosekliai vartojant visus paskirtus imunosupresantus. Nors ši komplikacija pasitaiko dažnai, mokslui pažengus, jos rizika nuolat mažėja. Tam tikros būklės ar aplinkybės, pavyzdžiui, didelis cholesterolio kiekis, atsparumas insulinui, aukštas kraujospūdis plaučių kraujagyslėse, gali didinti pavojų. Rizika taip pat kyla, jei donoras ir recipientas labai skiriasi genetiškai ar amžiumi, širdis buvo pažeista procedūrų metu, ar tiesiog neišvengiamai praleidžiamos vaistų dozės. Kartais donoro širdis jau turi tam tikrų ligų, kurios lemia sudėtingesnę adaptaciją.
Širdies transplantacijos atmetimo simptomai
Dažnai širdies atmetimas vyksta tyliai, be akivaizdžių požymių. Dėl to labai svarbu neapleisti reguliarių vizitų pas gydytoją – tik specialūs tyrimai gali anksčiausiai pastebėti šią problemą. Vis dėlto kai kurie žmonės tam tikrus simptomus jaučia.
- Skausmas ar nemalonus jausmas pilvo srityje
- Bendra savijauta prastėja: jaučiamas nuovargis, kūno skausmai, šaltkrėtis
- Nedidelis karščiavimas
- Pablogėja apetitas ar pradeda pykinti
- Sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti dusulys
- Jaučiamas svaigulys, galimi sąmonės praradimai
- Širdis plaka greičiau, aritmijos atvejai
- Netikėtas svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi
- Tinimas – dažniausiai kojų, rankų ar pėdų srityje
- Pastebimai sumažėja šlapimo kiekis
- Kraujo spaudimas gali kristi
Kaip nustatomas širdies atmetimas?
Pirmuosius metus po transplantacijos ypač svarbu dažnai lankytis santarių srityje – tik taip galima laiku pastebėti besivystančią grėsmę. Galimi tyrimai apima kraujo analizę, kurioje ieškoma specifinių atmetimą rodančių žymenų, echoskopiją (širdies ultragarsą), elektrokardiogramą, branduolinį širdies mėginį, angiografiją, intravaskulinį ultragarsą ar net biopsiją, kai paimamas mažas širdies audinio gabalėlis laboratoriniam tyrimui.
Ką daryti nustačius atmetimą?
Veiksmų planas priklauso nuo atmetimo tipo, intensyvumo, simptomų ir kitų gretutinių ligų ar vartojamų vaistų. Gydytojai gali stiprinti ar keisti imunosupresinių vaistų derinius, skirti papildomų vaistų, pavyzdžiui, kortikosteroidų. Taip pat gali būti taikomas plazmos filtravimas arba fotoferezė, kraujo plovimo būdai, padedantys sumažinti uždegiminių komponentų kiekį.
Kartais širdies funkciją galima atkūrti atlikus kraujagyslių atvėrimą ar kitas širdies procedūras, retesniais atvejais – kartoti transplantaciją ar pasitelkti mechaninius širdies pagalbos įrenginius.
Prevencija: kaip išvengti atmetimo?
Prevencijos esmė – nuolatinė priežiūra ir disciplina. Nepamirškite reguliariai lankytis pas specialistus, įdėmiai stebėkite svorį, kraujospūdį bei temperatūrą. Sveika mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas padeda stiprinti bendrą sveikatą ir sumažina komplikacijų pavojų.
- Nuolat vartokite visus paskirtus vaistus taip, kaip nurodė gydytojas.
- Stebėkite, ar nauji vaistai nedaro įtakos imunosupresantų veiksmingumui.
- Apie bet kokius neįprastus simptomus nedelsdami informuokite medikus.
Ką tikėtis, jei įvyksta atmetimas?
Rizika, kad širdis bus atmesta, laikui bėgant sumažėja, tačiau net ir po kelių metų vis dar gali pasitaikyti šios komplikacijos. Šiuo atveju medikai pasiūlys keletą gydymo opcijų: nuo vaistų reguliavimo iki papildomų širdies šuntavimo ar net pakartotinės transplantacijos. Dėl nuoseklaus gydymo dauguma pacientų gali stabilizuoti būklę, vos keliems prireikia antrinės operacijos.
Klausimai gydytojui apie širdies transplantacijos atmetimą
- Ar šis donoras yra tinkamiausias pasirinkimas man?
- Kaip galėčiau sumažinti širdies atmetimo tikimybę?
- Kokius vaistus reikės vartoti imunitetui slopinti?
- Kaip dažnai turėčiau stebėti savo sveikatos rodiklius – svorį, kraujospūdį, temperatūrą – ir kokios permainos turi būti signalas susisiekti?
- Kokios gydymo galimybės siūlomos, jei atmetimas visgi įvyksta?
- Ar yra galimybė kartoti transplantaciją, jei pirmoji širdis bus atmesta?