Hemangioblastoma – tai gerybinis auglys, išsivystantis iš kraujagyslių sienelių ląstelių. Šie navikai dažniausiai randami galvos smegenyse, nugaros smegenyse arba akies tinklainėje – galinėje akies dalyje, atsakingoje už regėjimą. Nors šie navikai nėra piktybiniai, jų augimas gali sukelti įvairių negalavimų, nes jie spaudžia šalia esančius audinius ar trikdo svarbių skysčių (pvz., smegenų skysčio) cirkuliaciją.
Kas dažniausiai susiduria su hemangioblastoma
Hemangioblastoma gali pasireikšti bet kam, tačiau didžiausia rizika tenka jauniems suaugusiesiems. Rizika dar labiau padidėja, jeigu asmuo turi genetinį Von Hippel-Lindau (VHL) sindromą. Tyrimai rodo, kad apie 60 % sergančiųjų VHL gali susidurti su hemangioblastomomis akyje, o iki 80 % – galvos ar nugaros smegenyse.
Hemangioblastomos poveikis organizmui
Šie augliai gali sutrikdyti normalų skysčių, kurie saugo ir maitina smegenis bei nugaros smegenis, tekėjimą. Jei skysčių cirkuliacija trikdoma, gali pasireikšti galvos skausmai, o auglys, didėdamas, sukelia papildomus simptomus, priklausomai nuo jo lokalizacijos.
Hemangioblastomų dažnumas
Hemangioblastomos yra gana reti navikai – jos sudaro apie 0,5 % visų galvos smegenų auglių ir apie 2 % nugaros smegenų auglių. Manoma, kad vidutiniškai 24 iš 100 000 suaugusiųjų yra diagnozuojamas auglys galvos ar nervų sistemoje, bet hemangioblastomos tarp jų sudaro tik nedidelę dalį.
Hemangioblastomos simptomai
Hemangioblastomos simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje susiformuoja auglys:
- Nugaros smegenyse: gali sutrikti tuštinimasis, pasireikšti vidurių užkietėjimas arba nesulaikymas, šlapinimosi problemos, tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis, raumenų silpnumas.
- Galvos smegenyse: dažnesni pusiausvyros sutrikimai, galvos skausmai, pykinimas ar vėmimas.
- Akies tinklainėje: galimas akies skausmas, patinimas, regos sumažėjimas ar net aklumas, tinklainės atšoka.
Hemangioblastomos atsiradimo priežastys
Dažniausiai hemangioblastoma išsivysto be aiškios priežasties. Apie ketvirtadalis atvejų siejama su paveldima Von Hippel-Lindau liga, kuri sukelia polinkį formuotis keliems gerybiniams ir piktybiniams navikams įvairiuose organuose.
Kaip diagnozuojama hemangioblastoma
Gydytojai pirmiausia išklausinėja apie varginančius simptomus, paciento sveikatos ir šeimos istoriją. Po to, siekiant patikslinti diagnozę, taikomi įvairūs tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia gauti ryškų vidaus organų vaizdą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda tiksliai matyti minkštuosius audinius, jų būklę bei naviką.
- Angiografija – specialus kraujagyslių tyrimas, kurios metu į kraujotaką leidžiama kontrastinė medžiaga, kad aiškiau matytųsi naviko struktūra.
Hemangioblastomos gydymo galimybės
Efektyviausias gydymo metodas dažniausiai yra chirurginis – kai siekiama pašalinti kuo daugiau naviko, nepažeidžiant aplinkinių sveikų audinių. Taip pat gali būti paskirta spindulinė terapija – ją taikant naviką veikia tiksliai suplanuotos radiacijos dozės.
Kai kuriais atvejais, jei navikas auga labai lėtai ar yra pavojingoje vietoje, pasirenkama nuolatinė stebėsena su reguliarais tyrimais. Mokslininkai šiuo metu tiria tam tikrus naujus vaistus, galinčius slopinti auglių augimą, ypač pacientams, sergantiems VHL sindromu.
Hemangioblastomos prognozė
Jei naviką pavyksta visiškai pašalinti ir jis nesukėlė rimtų pažeidimų (pavyzdžiui, nervų ar regėjimo), ilgalaikė prognozė yra palanki. Po operacijos labai svarbūs reguliarūs apsilankymai pas gydytojus, nes jie padeda laiku pastebėti galimą auglio atsinaujinimą ar naujų darinių atsiradimą.
Rizikos veiksniai
Didžiausią riziką susirgti hemangioblastoma turi asmenys, kuriems nustatyta Von Hippel-Lindau liga. Ši genetinė būklė iš esmės padidina įvairių navikų vystymosi riziką.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokia tikėtina mano simptomų priežastis?
- Ar mano būklę galėjo sukelti kita liga?
- Kokios galimos gydymo alternatyvos?
- Kokia tikimybė, kad auglys atsinaujins po šalinimo?