Kraujingas cistitas yra būklė, kai šlapimo pūslės gleivinė uždegama ir ima kraujuoti. Ši problema dažniausiai atsiranda tuomet, kai pūslės paviršius pažeidžiamas – tai gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, infekcijos ar tam tikri gydymo būdai.
Kraujingo cistito priežastys
Kraujingas cistitas išsivysto, kai pažeidžiama pūslės gleivinė bei joje esantys smulkūs kraujagyslių tinklai. Dažniausiai tokį pažeidimą sukelia:
- Bakterinės arba virusinės infekcijos;
- Kaulų čiulpų transplantacija;
- Gydymas chemoterapiniais vaistais, ypač ciklofosfamidu ar ifosfamidu;
- Ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis darbe, pavyzdžiui, anilinu ar toluidinu;
- Spindulinė terapija dubens srityje.
Kas dažniausiai serga kraujingu cistitu?
Ši būklė retai pasitaiko tarp sveikų žmonių ir dažniau diagnozuojama tiems, kuriems taikomas onkologinis gydymas. Skaičiuojama, jog nuo 10 iki 35 procentų pacientų, gydomų chemoterapiniais vaistais ar spinduline terapija, gali išsivystyti šis uždegimas. Kiti atvejai dažnai siejami su infekcijomis arba specifine profesine rizika.
Kraujingo cistito simptomai
Simptomai priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Dažniausi požymiai:
- Kraujas šlapime (hematurija) – šlapimas gali įgyti rožinę, raudoną ar rusvą spalvą;
- Kraujo krešuliai šlapime;
- Degimo ar skausmo pojūtis šlapinantis;
- Pakilusi kūno temperatūra;
- Dažnas noras šlapintis;
- Šlapinimosi sutrikimai arba nesugebėjimas pasišlapinti;
- Silpna pūslės kontrolė, nelaikymas.
Diagnozė ir tyrimai
Kraujingo cistito požymiai kartais primena šlapimo takų infekciją ar akmenligę, todėl svarbu atlikti išsamesnius tyrimus. Galimi diagnostiniai metodai:
- Šlapimo tyrimas, kuriuo ieškoma kraujo, infekcijų ar net vėžio požymių;
- Kraujo tyrimai, padedantys nustatyti infekciją ar kitas būkles;
- Pūslės vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija;
- Cistoskopija, kai specialus instrumentas su kamera naudojamas apžiūrėti pūslės vidų.
Atsižvelgiant į tyrimų radinius ir klinikinius simptomus, gydytojas gali nustatyti kraujingo cistito sunkumo laipsnį:
- I laipsnis – kraujavimas matomas tik mikroskopu;
- II laipsnis – kraujavimas matomas plika akimi, tačiau nėra intensyvus;
- III laipsnis – stiprus kraujavimas, atsiranda smulkūs kraujo krešuliai;
- IV laipsnis – labai gausus kraujavimas su dideliais krešuliais, kurie gali užkimšti šlapimo takus.
Gydymo galimybės
Svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, nes tai padeda sumažinti skausmą bei išvengti rimtesnių pūslės pažeidimų. Metodų pasirinkimas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo:
- Pūslės ištuštinimas naudojant kateterį ir šlapimo surinkimo maišelį;
- Medikamentų koregavimas (dozės mažinimas arba kitų vaistų paskyrimas);
- Kraujo krešulių šalinimas per kateterį arba cistoskopijos metu;
- Pūslės skalavimas – per kateterį nuolat leidžiami skysčiai, siekiant praplauti pūslę;
- Kraujuojančių kraujagyslių užkimšimo procedūros (embolizacija);
- Hiperbarinės deguonies terapija;
- Vaistų suleidimas tiesiai į pūslę, pavyzdžiui, natrio hialuronidazės ar aminokapro rūgšties;
- Skysčių sulašinimas į veną, kad padidėtų šlapimo kiekis ir būti lengviau išplauti pūslę;
- Antibiotikai ar antivirusiniai vaistai, jei nustatyta infekcija.
Itin sunkiais atvejais, kai kraujo netenkama labai daug, gali prireikti kraujo perpylimo arba retais atvejais – net chirurginio pūslės pašalinimo.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Jei planuojamas arba jau taikomas gydymas nuo vėžio, svarbu aptarti su gydytoju papildomas priemones, kurios apsaugotų šlapimo pūslę. Galimos apsaugos strategijos:
- Daugiau vartoti skysčių, ypač natūralių spanguolių sulčių, kurios palankiai veikia šlapimo takų būklę;
- Reguliariai šlapintis, nepaliekant šlapimo pūslėje ilgam;
- Nuolat tikrinti šlapimą dėl kraujo pėdsakų;
- Kiek galima apriboti spindulinės terapijos apimtį kūne;
- Gauti prevencinę priemonę – mesną, jei naudojami tam tikri chemoterapiniai vaistai;
- Skalauti pūslę nuolat gydymo nuo vėžio metu.
Ligos eiga ir prognozė
Kraujingo cistito baigtis priklauso nuo to, kas sukėlė šią būklę bei jos sunkumo. Dažniausiai tinkamai gydant pasveikstama, ypač jei problemą sukėlė infekcija. Tik labai retais atvejais, kai kraujavimas stiprus ir nepavyksta jo suvaldyti, galimos itin sunkios pasekmės.
Dauguma vėžiu sergančių pacientų, kuriems išsivysto kraujingas cistitas, ir toliau gali tęsti gydymą nuo vėžio.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kraujingo cistito simptomus, reikėtų nedelsti ir iš karto pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Ypač skubiai pagalbos reikia, jei šlapime matomi kraujo krešuliai ar neįmanoma pasišlapinti.
