Hepatitas – tai kepenų uždegimas, kuris pasireiškia, kai organizmas reaguoja į infekciją ar kitokį pažeidimą. Šią būklę gali sukelti daugybė įvairių priežasčių: virusai, kepenų ligos arba toksinai, tokie kaip alkoholis, cheminės medžiagos ar tam tikri vaistai.
Hepatito rūšys
Hepatitas skirstomas į kelis pagrindinius tipus, kurie gali būti tiek ūmūs (trunkantys trumpiau nei pusę metų), tiek lėtiniai (uždegimas nepraeina ir laikui bėgant blogėja). Skirtingos hepatito rūšys turi savas priežastis ir rizikos veiksnius.
- Virusinis hepatitas. Tai dažniausia forma. Pagal virusą skiriami A, B, C, D ir E tipai. Dažniausiai pasitaiko A, B ir C tipai, o kiti retesni. Virusai plinta įvairiais būdais – nuo užkrėsto maisto ar vandens iki kontaktų su infekuotais kūno skysčiais.
- Toksinis hepatitas. Tokį hepatitą sukelia kenksmingų medžiagų – cheminių medžiagų, alkoholio ar vaistų – poveikis. Toksiškas kepenų uždegimas gali išsivystyti tiek staiga, tiek palaipsniui.
- Autoimuninis hepatitas. Tai reta lėtinė forma, kuri išsivysto, kai imuninė sistema ima klaidingai pulti kepenų ląsteles.
Hepatito simptomai
Hepatito pradžia dažnai būna nepastebima, nes simptomai gali nepasireikšti iš karto. Pasireiškus požymiams, dažniau jaučiama:
- Viduriavimas
- Nuovargis, silpnumas
- Bendras blogumas
- Pakilusi temperatūra (įprasta, jei sukėlėjas – virusas)
- Pykinimas ar sumažėjęs apetitas
- Diskomfortas ar skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje
Jei hepatitas tampa lėtinis ir pažeidžia kepenis stipriau, gali atsirasti:
- Painiojimasis, mieguistumas arba orientacijos praradimas
- Tamsus šlapimas, šviesios išmatos
- Niežulys
- Odos ar akių baltymų gelsvumas (gelta)
Hepatito priežastys
Pagrindinė hepatito priežastis – virusai, tačiau uždegimą gali sukelti bet kokia kepenis pažeidžianti būklė ar toksinai. Dažniau hepatitas pasireiškia, jei žmogus serga kepenų ligomis, piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja tam tikrus vaistus ar nuodingas medžiagas.
Hepatito perdavimo būdai
- Kūno skysčiai. B tipo virusas perduodamas per seiles, spermos ar makšties skysčius. Užsikrėsti galima ir nelaikantis apsaugos lytinių santykių metu ar gimdymo metu.
- Kraujas. B, C ir D tipai dažnai perduodami per užkrėstą kraują, pavyzdžiui, dalijantis adatomis injekcijų metu.
- Užterštas maistas ar vanduo. Hepatitas A ir E plinta per apsinuodijimą užkrėstu maistu ar vandeniu.
Kitos ligos, galinčios sukelti hepatitą
- Cholestazė – tulžies susilaikymas kepenyse skatina uždegimą.
- Citomegalo viruso (CMV) infekcija – ypač jei žmogaus imunitetas silpnas.
- Epšteino–Baro virusas – šis virusas dažnai sukelia ūminį ir gali pereiti į lėtinį hepatitą.
- Pirminė hemachromatozė – reta genetinė liga, kai organizme kaupiasi per daug geležies.
- Steatozinės kepenų ligos, susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimais, kai kepenyse kaupiasi riebalai ir sukelia uždegimą.
- Vilsono liga – dar viena reta genetinė liga, kai organizme kaupiasi per daug vario ir tai lemia kepenų uždegimą.
Galimos hepatito komplikacijos
Ne visais atvejais hepatitas praeina savaime. Jei uždegimas sunkus arba užsitęsia, jis gali sukelti rimtų sutrikimų:
- Kepenų cirozė. Tai ilgalaikio kepenų pažeidimo padarinys, kai vietoje normalaus audinio formuojasi randai.
- Kepenų vėžys. Ypač hepatoceliulinė karcinoma dažnai išsivysto ten, kur anksčiau buvo cirozė dėl lėtinio B arba C hepatito viruso.
- Kepenų nepakankamumas. Kai kepenys nustoja veikti, tokia būklė gali būti tiek ūmi, tiek lėtinė (dėl užsitęsusios cirozės ar greito kepenų pažeidimo).
- Portinė hipertenzija. Susidaręs randinis audinys apsunkina kraujo pratekėjimą per kepenis ir gali lemti spaudimo padidėjimą vartų venoje.
Kaip nustatoma ši liga
Diagnozuojant hepatitą, labai svarbu atidžiai įvertinti simptomus ir atlikti fizinį ištyrimą bei išsiaiškinti ligos istoriją. Papildomai, gydytojai dažnai skiria:
- Kepenų fermentų (funkcijos) tyrimus
- Vaizdo tyrimus, pavyzdžiui, elastografiją ar scintigrafiją
- Kepenų biopsiją, jei reikia tiksliai įvertinti pažeidimo mastą
Gydymo galimybės
Tinkamiausias gydymas priklauso nuo hepatito priežasties ir formos. Dažniausiai taikomos priemonės:
- Gyvenimo būdo keitimas. Ypač ūminio hepatito A ir B atvejais rekomenduojama vengti alkoholio, ilsėtis bei maitintis įvairiai – valgant daug vaisių ir daržovių.
- Antivirusiniai vaistai. Lėtinio B tipo hepatitui skiriami vaistai padeda sumažinti viruso kiekį ir apsaugo nuo komplikacijų, nors visiškai išgydyti dažnai nepavyksta – gydymą tenka tęsti visą gyvenimą.
- Tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai. Toks gydymas gali išgydyti C tipo hepatitą, nes vaistai blokuoja viruso plitimui reikalingus baltymus.
- Kepenų persodinimas. Jei dėl lėtinio hepatito B vystosi kepenų nepakankamumas, gali reikėti transplantacijos.
Ar hepatitas išgydomas?
Viskas priklauso nuo ligos tipo. Ūmus A hepatitas dažniausiai praeina savaime, C tipo hepatito gydymas gali būti visiškai sėkmingas skiriant tiesioginio poveikio antivirusinius vaistus, o esant lėtiniam B tipui, kartais vienintelis kelias – kepenų persodinimas.
Prevencija
Nors hepatitas rimta liga, yra būdų jos išvengti:
- Skiepijimasis padeda apsisaugoti nuo A ir B tipų virusinio hepatito.
- Gera higiena – svarbu plauti rankas po tualeto bei prieš ruošiant ar valgant maistą.
- Vaistus vartoti atsakingai, o turint priklausomybių – kreiptis pagalbos siekiant išvengti toksinio kepenų uždegimo.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus ligos eiga gali skirtis. Ūminis A hepatitas dažnai išgyja savaime, o lėtinis B tipo hepatitas – visą gyvenimą trunkanti liga, reikalaujanti nuolatinio gydymo. Gydymo sėkmė priklauso nuo hepatito tipo, pažeidimo masto ir bendrai sveikatos būklei.
Kaip rūpintis savimi sergant hepatitu
Kepenų uždegimo metu svarbiausia – tausoti kepenis ir palaikyti bendrą sveikatą.
- Atsisakykite alkoholio – net nedidelės jo dozės gali dar labiau pažeisti kepenis.
- Subalansuokite mitybą – rinkitės liesą baltymą, daug vaisių, daržovių, išbandykite Viduržemio jūros dietos principus.
- Skirkite dėmesio psichologinei sveikatai – ilgalaikė liga kelia stresą, todėl verta išmokti streso valdymo technikų.
Kada kreiptis į medikus?
Jeigu pajutote naują skausmą pilve, atsirado išreikštas nuovargis, netikėtai sumažėjo apetitas ar per trumpą laiką pradėjote kristi svorio – būtina pasitarti su savo gydytoju.
Kaip sumažinti hepatito plitimo riziką?
Virusai plinta skirtingais būdais ir skirtingu laikotarpiu. Pavyzdžiui, sergant A hepatitu, užkratas pasklinda net prieš pasireiškiant simptomams, o kai kurie lėtiniai virusai (pvz., B tipas) perduodami visą gyvenimą, todėl labai svarbu laikytis gydytojo paskirtų priemonių, kad sumažintumėte riziką užkrėsti kitus.
