Tarpstuburinis diskas gali prarasti savo vientisumą dėl natūralių senėjimo procesų arba patirtos traumos. Tokiu atveju išsivysto disko išvarža, dar vadinama stuburo disko išvarža. Ši būklė dažnai sukelia spaudimą stuburo nervams ir nugaros smegenims, ir dėl to atsiranda skausmas, tirpimas ar raumenų silpnumas.
Kas yra stuburo disko išvarža
Stuburą sudaro slanksteliai, kurie išsidėsto nuo kaukolės pagrindo iki pat uodegikaulio. Tarp kiekvienų šių kaulų yra diskai – elastingi „amortizatoriai“, leidžiantys lankstytis ir judėti be skausmo. Laikui bėgant diskai susidėvi, kartais praslysta ar išsigaubia, o kai vidinis minkštimas prasiveržia pro išorinį apvalkalą, diagnozuojama išvarža.
Ši būklė žinoma įvairiais pavadinimais: išsigaubęs, praslydęs, trūkęs ar išsikišęs diskas. Dažniausiai ji pažeidžia juosmeninę nugaros dalį arba kaklą, rečiau – krūtinės ląstos sritį. Tai viena pagrindinių nugaros, kaklo ar kojų skausmo priežasčių.
Nors skausmas gali būti intensyvus, daugeliu atvejų bėdos praeina pačios arba taikant paprastą gydymą. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites, verta kreiptis į medikus, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.
Stuburo disko išvaržos simptomai
Išvaržos požymiai juosmeninėje dalyje
- Stiprus nugaros skausmas, kuris gali plisti į sėdmenį, koją ar net pėdą (dažnai dėl spaudžiamo sėdimojo nervo, vadinamosios išialgijos).
- Tirpimas ar dilgčiojimas kojose ir/ar pėdose.
- Raumenų silpnumas.
Išvaržos požymiai kaklo srityje
- Skausmas kakle, ypač jo šonuose ar gale.
- Dilgčiojimas arba nejautra rankose.
- Nemalonūs pojūčiai tarp menčių ar ties pečiais.
- Skausmas spinduliuoja į petį, ranką, kartais iki pirštų.
- Skausmo padidėjimas sukiojant ar lenkiant kaklą.
Išvaržos priežastys
Tarpstuburinis diskas primena spurgą su minkštu „įdaru“ ir tvirta išore. Su laiku ar dėl traumų išorinė dalis susilpnėja ir gali įtrūkti, o gelinis vidus išsiveržia į išorę bei spaudžia netoliese esančius nervus. Šis spaudimas ir sukelia būdingus išvaržos simptomus.
Tokius disko pokyčius dažniausiai sukelia:
- Natūralus senėjimas.
- Traumos, pvz., kritimai ar smūgiai.
- Dažnas lenkimasis, sukinėjimasis, nugaros apkrova.
- Netaisyklingas sunkių daiktų kilnojimas.
Kas didina riziką patirti disko išvaržą
Daugiausiai ši problema pasireiškia žmonėms tarp 30 ir 50 metų, ir vyrams ji būdinga dažniau nei moterims. Rizika išauga jeigu:
- Rūkote – rūkymas silpnina diskus.
- Ilgai būnate vienoje padėtyje, ypač sėdite.
- Jūsų kūno svoris viršija rekomenduojamą normą.
- Sergate diabetu.
- Turite jungiamojo audinio ligų.
- Diagnozuoti panašūs susirgimai artimiesiems.
Kaip nustatoma išvarža
Gydytojas pirmiausia atliks išsamų kūno patikrinimą: įvertins skausmo pobūdį, raumenų jėgą, refleksus ir jautrumą. Dažnai atliekamas ir vadinamasis kojos kėlimo testas – jei gulint ant nugaros ir pakėlus koją skausmas stiprėja, tikėtina disko išvarža.
Prireikus papildomai gali būti rekomenduojami ir šie tyrimai:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Rentgeno nuotraukos.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Stuburo kanalų kontrastinis tyrimas – mielograma.
- Raumenų ir nervų veiklos tyrimai (elektromiograma, nervų laidumo tyrimas).
Ką galima padaryti namuose
Daugeliui žmonių išvaržos sukeltas skausmas pamažu sumažėja savaime. Norint palengvinti kasdienybę ir pagreitinti gijimą, rekomenduojama:
- Pagulėti porą dienų (bet venkite ilgo visiško lovos režimo – jis gali tik pabloginti padėtį).
- Vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo, pvz., ibuprofeną ar paracetamolį.
- Ant skausmingos vietos dėti šiltą arba šaltą kompresą.
Gydymo galimybės
Kai kuriuos pacientus išvaržos skausmas vargina ilgiau arba stiprėja – tada vertėtų aptarti papildomų gydymo būdų galimybes. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali paskirti:
- Stipresnius vaistus – uždegimą slopinančius ar raumenis atpalaiduojančius preparatus.
- Kineziterapiją ir specialių pratimų programą, padedančią sumažinti nervų spaudimą ir atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
- Steroidų injekcijas tiesiai į stuburą (epidūrinis ar nervų blokados švirkštimas).
Kada reikia operacijos?
Didžioji dauguma atvejų (apie 90%) išvaržos išgydomos be chirurginės intervencijos. Bet jei kiti gydymo metodai neveiksmingi, pasvarstoma apie operaciją. Chirurginės priemonės taikomos, kai būtina atlaisvinti spaudžiamus nervus – dažniausiai atliekama minimaliai invazinė diskektomija, kurios metu per nedidelį pjūvį pašalinama išvaržos pažeista disko dalis, naudojant mikroskopą ir specialius instrumentus.
Retais atvejais, jei išvarža pažeidžia nervus, valdančius šlapimo pūslę ar žarnas, prireikia skubios operacijos. Įprastai, jei nėra kritinių simptomų, chirurginis gydymas svarstomas tik tuomet, kai konservatyvūs būdai nepadeda.
- Disko šalinimo (diskektomija).
- Stuburo kanalo dalies šalinimo (laminotomija ar laminektomija).
- Dirbtinio disko implantavimas.
- Stuburo slankstelių sujungimas (spondilodezė arba spinalinė fuzija).
Kaip išvengti išvaržos
- Kilnojant svorius naudokitės tinkama technika: laikykite nugarą tiesią, kelkite daiktus naudodami kojų raumenis, o ne lenkdami juosmenį.
- Palaikykite optimalų kūno svorį – antsvoris apkrauna nugarą papildomai.
- Rūpinkitės gera laikysena visuomet – sėdint, stovint, vaikštant ir gulint.
- Darbo metu dažnai darykite pertraukas ir tempimo pratimus, ypač jei dirbate sėdimą darbą.
- Venkite aukštakulnių batų, nes jie gali iškreipti natūralų stuburo linkį.
- Užsiimkite fizine veikla, stiprinkite nugaros ir pilvo raumenis – jie padeda apsaugoti stuburą.
- Nerūkykite, nes rūkymas silpnina diskų struktūrą ir spartina jų susidėvėjimą.
Atsistatymo eiga ir prognozė
Didžiajai daliai žmonių skausmas sušvelnėja arba išnyksta per kelias savaites ar mėnesį, paprastai be sudėtingo gydymo. Jei simptomai išlieka ilgiau, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – tokiais atvejais gali būti pasiūlytas gydymas injekcijomis ar net operacija.
Negydoma arba į kasdienybę per anksti grįžus prie žalingų įpročių (pvz., nešiojant sunkius daiktus netaisyklingai), išvarža gali progresuoti. Dėl to gali pasireikšti nuolatinis skausmas ar net sumažėti galimybė valdyti tam tikras kūno dalis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
- Skausmas trukdo kasdienybei ar darbui.
- Simptomai išlieka ar stiprėja daugiau nei mėnesį.
- Atsiranda gilus raumenų silpnumas, jutimų praradimas, dilgčiojimas rankose, kojose ar pėdose.
- Pastebite šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimus.
- Darosi sunku stovėti ar vaikščioti.
Klausimai gydytojui
- Kiek laiko turėčiau ilsėtis ir sumažinti fizinį aktyvumą?
- Kiek ir kokio judėjimo man rekomenduojate?
- Kokie vaistai tiktų mano skausmui malšinti?
- Ar verta naudoti šaltį ar šilumą paveiktai vietai?
- Kokios yra galimos chirurginės gydymo alternatyvos, jei prireiktų operacijos?
