Žagsulys – daugumai pažįstamas reiškinys, kai krūtinės ir pilvo ertmes skiriantis diafragmos raumuo pradeda staiga trūkčioti, o dėl užsidarančių balso stygų išsprūsta būdingas „hik“ garsas. Šis refleksas dažnai atsiranda netikėtai, o paprastai trunka tik kelias sekundes ar minutes ir praeina savaime.
Kas yra žagsulys?
Žagsulys – tai nevalingi, pasikartojantys diafragmos susitraukimai, sukeliantys trumpą oro įkvėpimą ir garsą, susijusį su staiga užsiveriančiomis balso stygomis. Diafragma – svarbus kvėpavimo raumuo, kuris nusileidžia įkvėpimo metu ir grįžta atgal iškvėpiant. Kai žagsime, ji netikėtai trukteli žemyn tarp natūralaus kvėpavimo ciklų.
Kai kurie žmonės patiria žagsulį rečiau, o kitiems jis kartojasi dažniau ir ilgiau. Nors žagsulys paprastai yra trumpalaikis, užsitęsęs daugiau nei dvi dienas jau laikomas rimtesniu simptomu.
Žagsulio rūšys
- Trumpalaikis žagsulys – trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
- Nuolatinis žagsulys – tęsiasi ilgiau nei 48 valandas ir gali užsitęsti iki mėnesio.
- Užsispyręs žagsulys – praeina daugiau nei mėnuo nesiliauja.
- Kartotinis žagsulys – periodiškai pasikartoja, kai epizodai užtrunka ilgiau nei kelias minutes.
Žagsuliui taip pat vartojami terminai „singultus“ ar „hiccough“.
Žagsulio simptomai
Pagrindinis žagsulio bruožas – staigus, nevalingas diafragmos susitraukimas, po kurio seka būdingas garsas iš burnos. Kai kuriems žmonėms diafragmos spazmai prasideda be garso.
Žagsulio priežastys
Žagsulį sukelia nervinių kelių dirginimas, dėl kurio diafragma savaime susitraukia. Šį refleksą kontroliuoja nervai, žinomi kaip klajoklis ir diafragminis nervas, kurie reguliuoja tokius organizmo veiksmus kaip kvėpavimas ar virškinimas. Kai šios sistemos sutrinka, diafragma ima veikti nevalingai ir kyla žagsulys.
Trumpalaikio ir ilgalaikio žagsulio mechanizmai dažniausiai skiriasi – trumpai žagsima dėl greitai praeinančių smulkių dirgiklių, o užsitęsęs žagsulys dažniau susijęs su rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Dažniausi trumpalaikio žagsulio veiksniai
- Labai greitas arba gausus valgymas.
- Aštraus, labai karšto arba šalto maisto pasirinkimas.
- Gazuoti gėrimai.
- Pernelyg didelis oro rijimas, ypač kalbant ar valgant.
- Alkoholinių gėrimų vartojimas ar rūkymas.
Kodėl žagsulys gali užsitęsti?
- Virškinimo sistemos sutrikimai, pvz., skrandžio refliuksas ar gastritas.
- Centrinės nervų sistemos ligos: insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
- Plaučių ligos: plaučių uždegimas, plaučių embolija, pleuritas.
- Navikai arba pažeidimai – mediastino, stemplės, kasos augliai.
- Medžiagų apykaitos problemos (pvz., per mažas kalcio kiekis ar inkstų funkcijos sutrikimai).
- Infekcijos: gripas, juostinė pūslelinė, herpes virusas.
Taip pat užsitęsusi žagsulį gali lemti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, dopamino agonistai, benzodiazepinai (mažomis dozėmis), dalis chemoterapinių vaistų, deksametazonas ar azitromicinas. Kartais žagsulys pasireiškia po tam tikrų chirurginių procedūrų arba bendrosios nejautros taikymo.
Kūdikių žagsėjimas
Mazyliai žagsi gana dažnai ir tai dažniausiai nėra pavojinga. Priežastis gali būti pilve susikaupusios dujos ar oro prisirijimas maitinimosi metu – tokiu atveju pilvelis išsipučia ir dirgina diafragmą. Retais atvejais, jei prie žagsulio prisideda kosulys ar atpylimas, galima įtarti refliuksą – tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Galimos komplikacijos
Paprastas, trumpalaikis žagsulys nėra pavojingas ir komplikacijų nesukelia. Tačiau ilgalaikis žagsulys gali trukdyti kvėpuoti, kalbėti ar nuryti, sukelti miego sutrikimus, išsekimą ar net numesti svorio.
Žagsulio nustatymas
Jei žagsulys nepraeina ilgiau nei dvi paras, verta pasitarti su gydytoju. Specialistas gali pasidomėti jūsų ligų istorija, vaistais kuriais gydotės, papildomais pojūčiais ar simptomais, paskirti fizinį ištyrimą.
Atsižvelgiant į situaciją, galimi įvairūs tyrimai, padedantys surasti priežastį:
- Kraujo tyrimai.
- Krūtinės ląstos rentgenograma.
- EKG (elektrokardiograma).
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija.
- Pilvo srities kompiuterinė tomografija.
- Galvos magnetinio rezonanso tyrimas.
Kaip numalšinti žagsulį?
Trumpalaikis žagsulys paprastai praeina savaime, tačiau kartais kyla noras kuo greičiau jo atsikratyti. Nepaisant to, kad universalaus veiksmingo gydymo nėra, kai kurios buitinės priemonės gali sumažinti žagsulį – pavyzdžiui, trumpam sulaikyti kvėpavimą, atsigerti šalčio vandens, įkvėpti ir iškvėpti į popierinį maišelį, suvalgyti šaukštelį cukraus arba įkasti į citriną. Kai kuriems padeda stipresnis akių obuolių paspaudimas arba liežuvio patraukimas į priekį.
Gargaliavimas lediniu vandeniu arba lėtas kvėpavimas taip pat gali padėti, tačiau efektyvumas nėra moksliškai pagrįstas.
Gydymo galimybės užsitęsusių žagsėjimų atveju
Žagsulys, trunkantis ilgiau nei 48 valandas, stipriai atsiliepia gyvenimo kokybei ir gali trukdyti atlikti pagrindinius poreikius, tokius kaip valgymas ar miegas. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti keletą vaistų, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitorius (rūgštingumui mažinti), chlorpromaziną, metoklopramidą, baklofeną ar gabapentiną.
Kartais žagsulio priežastis – kitas vartojamas vaistas, tuomet gydytojas gali pasiūlyti keisti medikamentą. Savavališkai nutraukti paskirtų vaistų negalima.
Papildomai gali būti taikomos nervų blokados ar hipnozė. Akupunktūros efektyvumas gydant žagsulį iki šiol nėra aiškiai įrodytas.
Kaip išvengti žagsulio?
- Valgykite ir gerkite lėtai, neskubėdami.
- Stenkitės vengti labai karšto arba šalto maisto ir gėrimų.
- Gerkite mažesnėmis porcijomis.
- Apribokite gazuotų ir alkoholių turinčių gėrimų kiekį.
Perspektyva ir prognozė
Trumpalaikis žagsulys dažniausiai pasibaigia per kelias minutes. Užsitęsęs žagsulys gali varginti dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais. Paprastai trumpalaikis žagsulys praeina savaime, be papildomų priemonių, tačiau ilgalaikiam žagsuliui reikalingas gydymas.
Kodėl žagsulys nuolat kartojasi?
Žagsėjimui kartojantis dažnai verta pastebėti, kada jis atsiranda – gal tai siejasi su tam tikrais maisto produktais ar įpročiais. Vesti dienoraštį apie žagsulio priepuolius gali būti naudinga. Jei žagsulys trunka daugiau nei dvi paras arba jums kyla nerimas dėl to, būtina pranešti gydytojui.
Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
Kai žagsulys nepraeina ilgiau nei dvi paras, būtina kreiptis į gydytoją. Jei žagsėjimą lydi sunkūs sveikatos sutrikimai – kaip insulto ar plaučių embolijos požymiai – būtina kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
