Hipovolemija – tai būklė, kai organizme sumažėja cirkuliuojančio skysčio kiekis. Šio skysčio dalį sudaro vanduo, kraujas (plazma) ir limfa – limfa padeda pašalinti iš organizmo atliekas bei toksinus, nes yra turtinga baltųjų kraujo kūnelių. Kai kūnas netenka didelio šių skysčių kiekio, nukenčia gyvybinės funkcijos.
- 1.Kas yra hipovolemija?
- 2.Hipovoleminio šoko svarba
- 3.Kiek dažna hipovolemija ir kas gali susirgti?
- 4.Kaip hipovolemija veikia organizmą?
- 5.Hipovolemijos simptomai
- 6.Hipovolemijos priežastys
- 7.Kaip diagnozuojama hipovolemija
- 8.Gydymo būdai
- 9.Prevencija: kaip sumažinti riziką?
- 10.Prognozė ir kas laukia toliau
- 11.Kaip rūpintis savimi po hipovolemijos?
- 12.Kaip kalbėtis su gydytoju?
- 13.Kuo hipovolemija skiriasi nuo hipervolemijos?
Kas yra hipovolemija?
Maždaug pusę ar šiek tiek daugiau kūno sudaro skysčiai. Sergant hipovolemija netenkama daugiau nei 15% bendros organizmo kraujo ar kitų skysčių apimties. Dėl šios priežasties sutrinka organų aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tokia būsena pavojinga, nes negydoma gali sukelti gyvybei pavojingas pasekmes – šoką, vidaus organų pažeidimą ar net mirtį.
Hipovoleminio šoko svarba
Esant dideliam skysčių ar kraujo nuostoliui, gali išsivystyti hipovoleminis šokas. Tai sunkiausia hipovolemijos forma, kai širdis nebesugeba pumpuoti kraujo taip, kad visi organai gautų pakankamai deguonies. Dėl to gali pradėti gesti įvairūs organai, gresia mirtis. Hipovoleminiame šoke prarandama daugiau nei penktadalis organizmo skysčių; priežastys paprastai yra didelės traumos, nudegimai, vidinis kraujavimas ar stiprūs vėmimo ir viduriavimo epizodai.
Kiek dažna hipovolemija ir kas gali susirgti?
Hipovolemija galimas kiekvienam žmogui, nes ją sukelia įvairios traumos, ligos ar staigios organizmo būklės. Nors tikslių sergamumo skaičių nėra, dažniausiai ši problema kyla sunkiai sergantiems, patyrusiems didesnę traumą ar netikėtai susirgusiems žmonėms.
Kaip hipovolemija veikia organizmą?
Organizmui būtina turėti pakankamą kraujo ir skysčių kiekį, kad tinkamai funkcionuotų visi gyvybiškai svarbūs organai – kaip augalams reikia reguliariai gauti vandens. Jeigu netenkama daug skysčių, organizmas silpsta, ima „vysti“. Gydytojas skiria papildomus skysčius, kad sugrąžintų normalią savijautą, lyg su laistytuvo vandeniu atkuriant nykstančių augalų gaivumą.
Hipovolemijos simptomai
Pirmieji hipovolemijos požymiai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo prarasto skysčio kiekio bei individualių savybių. Dažnesni simptomai:
- Galvos svaigimas, ypač stojantis
- Oda ir gleivinės tampa sausos
- Nuovargis ar silpnumas
- Raumenų mėšlungis
- Sumažėjęs šlapimo kiekis ar tamsesnė jo spalva
Sunkiais atvejais, kuomet vystosi hipovoleminis šokas, pasireiškia šie simptomai:
- Sutrikusi sąmonė, sumišimas
- Greitas arba apsunkęs kvėpavimas
- Didelis prakaitavimas
- Nualpimas ar sąmonės netekimas
- Žemas kraujospūdis
- Kūno temperatūros sumažėjimas
- Išblyškusi ar pamėlusi oda, lūpos
Atsiradus šiems požymiams, ypač po traumos, būtina kuo skubiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Hipovolemijos priežastys
Pagrindinė hipovolemijos priežastis – organizmo kraujo arba skysčių netekimas. Šie netekimai gali ištikti dėl:
- Traumos: atviri pjūviai, nudegimai ar kitos žaizdos
- Ligos: užsitęsęs vėmimas ir (ar) viduriavimas
- Vidinis kraujavimas dėl kitų ligų
- Dehidratacija ar mitybos nepakankamumas, kai nepakanka druskų ir vandens
- Intensyvus prakaitavimas, pavyzdžiui, ilgai trunkant fizinei veiklai arba esant būklei, kai padidėjęs prakaitavimas (hiperhidrozė)
Kaip diagnozuojama hipovolemija
Diagnozei gydytojas pirmiausia įvertina paciento sveikatos istoriją ir apžiūri fizinį stovį. Dažnai atliekami laboratoriniai tyrimai – nustatomi skysčių ir natrio kiekiai kraujyje, nes natrio stoka gali reikšti skysčių praradimą. Išsiaiškinęs tikrąją priežastį, gydytojas iškart pradeda gydymą.
Kokie tyrimai taikomi?
- Odos ir gleivinių apžiūra – vertinama, ar jos sausos
- Gyvybiniai rodikliai – tiriamas pulsas, temperatūra, kraujospūdis stovint ir sėdint. Svarbu stebėti, ar keičiant padėtį nėra galvos svaigimo, nes tai – hipovolemijos požymis
- Kraujo bei šlapimo tyrimai, vertinant inkstų funkcionavimą
- Vaizdo diagnostikos tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar echokardiograma
Gydymo būdai
Laiku pradėjus gydymą, prognozė dažniausiai būna palanki. Pagrindinė terapijos priemonė – prarastų skysčių atkūrimas infuzijomis (infuzinė terapija). Įrankių pasirinkimas priklauso nuo prarastų skysčių pobūdžio ir kiekio. Gali būti skiriama:
- Kraujo perpylimas – jei netekta daug kraujo, atstatoma donorų krauju
- Kristaloidų tirpalai – tai druskos, cukraus vandenyje arba kompleksiniai tirpalai (pavyzdžiui, Ringerio tirpalas)
- Koloidai – didesnės molekulės (pvz., albuminas), padedančios ilgiau išlaikyti skystį kraujagyslėse
Tuo pačiu metu gydomas ir pagrindinis sutrikimo šaltinis: infekcija, žaizda, maisto medžiagų ir druskų trūkumas.
Kiek laiko trunka sveikimas?
Kol organizmas visiškai atsistato, gali praeiti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Gydymo metu skysčiai atkuriami palaipsniui: iš pradžių jų reikia daugiau, vėliau – mažiau. Simptomams išnykus ir pasiekus normalią skysčių apimtį, infuzijų kiekis mažinamas.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Nors ne visų priežasčių galima išvengti, riziką sumažinti padeda:
- Laiku gydyti infekcijas, traumas ir ligas
- Vengti veiklos, dėl kurios per daug prakaituojama
- Gerti pakankamai vandens ir palaikyti tinkamą hidrataciją
- Naudoti apsaugos priemones, kad išvengtumėte pjūvių ar nudegimų
Prognozė ir kas laukia toliau
Kiekvieno žmogaus sveikimo eiga priklauso nuo to, kaip greitai pradėtas gydymas ir ar pavyksta pašalinti pagrindinę priežastį. Jei hipovolemija atpažįstama anksti, pasveikimo tikimybė labai gera. Jei gydymas atidėliojamas, galima rimtų pasekmių – nuo ilgalaikių organų pažeidimų iki mirties.
Pagreitinus skysčių atstatymą, simptomai pamažu išnyksta ir galiausiai organizmas vėl funkcionuoja įprastai.
Kaip rūpintis savimi po hipovolemijos?
- Ilsėkitės ir išvengkite sunkių fizinių krūvių
- Nepamirškite gerti pakankamai skysčių
- Valgykite subalansuotą, maistingą maistą
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą?
- Po traumos (nudegimo, pjūvio ar kitos žaizdos) atsiradus hipovolemijos požymių
- Po užsitęsusio vėmimo ar viduriavimo
- Kai dėl ligos negalite valgyti ar gerti
- Po intensyvaus prakaitavimo, jei neturite galimybės atsigerti
Kaip kalbėtis su gydytoju?
- Kokia buvo skysčių netekimo priežastis?
- Kiek laiko man reikės skysčių terapijos?
- Kada galėsiu sugrįžti prie įprastos veiklos?
- Kaip palaikyti tinkamą hidrataciją ir po gydymo?
Kuo hipovolemija skiriasi nuo hipervolemijos?
Hipovolemija – tai būklė, kai organizme trūksta skysčių, o hipervolemija – kai jų per daug. „Hipo-“ rodo trūkumą, „hiper-“ – perteklių. Abiem atvejais svarbiausias yra organizmo skysčių balansas.
