Lisfranco sąnario sužalojimas – tai pėdos viršutinėje dalyje, ties metatarsalinėmis (padikaulio) kaulų ir likusios pėdos jungtimi, atsirandanti trauma. Šioje vietoje jungiasi kelios skirtingos pėdos struktūros – kaulai, raiščiai ir sausgyslės – todėl sąnarys yra lyg gyvybiškai svarbus transporto mazgas, nuo kurio priklauso sklandi pėdos judėjimo ir atramos funkcija.
Lisfranco sužalojimas gali paveikti bet kurią šios srities dalį – nuo kaulų iki minkštųjų audinių. Nudaužus, susilaužius ar patyrus raiščio plyšimą, kiekvienu atveju patiriama skirtingo sunkumo ir pobūdžio žala.
Lisfranco sąnario traumų rūšys
Priklausomai nuo sužalojimo pobūdžio, išskiriamos šios Lisfranco traumų rūšys:
- Lisfranco išnirimas – kai sąnario elementai pasislenka iš savo vietos;
- Lisfranco lūžis – pėdos lūžis šioje srityje;
- Lisfranco raiščio patempimas ar plyšimas.
Kiekviena iš šių traumų apima kitokį audinių pažeidimą ir lemia skirtingą gydymo eigą.
Lisfranco sužalojimo simptomai
Lisfranco sužalojimas dažniausiai pasireiškia pėdos viršutinėje dalyje. Dažniausi požymiai:
- Mėlynės, neretai pastebimos ir pėdos apačioje;
- Aštrus arba tvinkčiojantis skausmas, stiprėjantis stojantis, bandant eiti ar judinant pėdą;
- Pėdos tinimas;
- Sudėtinga ar skausminga statyti svorį ant pėdos.
Lisfranco pažeidimo priežastys
Dažniausiai Lisfranco sąnarį pažeidžia netikėtas kritimas, slydimas ar sportinė trauma. Užtenka neatsargaus žingsnio, pasukus kulną ar slystelėjus su apkrautu pėdos priekiu, kad būtų pažeistas šis svarbus sąnarys. Dažnai traumos ištinka sportininkus, tačiau sužeisti galima net nuslydus nuo laiptelio ar užkliuvus už bordiūro.
Stipresni sužalojimai, tokie kaip eismo įvykiai, kritimas iš aukščio ar sunkus daiktas, užkritęs ant pėdos, taip pat gali tiesiogiai sutraiškyti Lisfranco sąnarį.
Rizikos veiksniai
- Pėdos juntamumą silpninančios ligos arba lėtinės diagnozės (ypač sergant diabetu ir dėl to atsirandančia neuropatija);
- Darbas, kuriame tenka dažnai kelti sunkius daiktus ar naudoti įrankius;
- Aktyviai užsiimantys kontaktiniu ar varžybiniu sportu.
Galimos Lisfranco pažeidimo komplikacijos
- Lėtinis ar nuolat pasikartojantis skausmas;
- Pėdos deformacijos, pavyzdžiui, skliauto nusileidimas;
- Ankstyvas sąnarių artritas.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nustatant Lisfranco sužalojimą, atliekamas fizinis pėdos ištyrimas, atsižvelgiama į jos išvaizdą, jautrumą ir stabilumą. Taip pat svarbu tiksliai apibūdinti, kaip susižalojote ar kada pirmąkart pajutote simptomus.
Norint patikslinti diagnozę, gali būti atliekami instrumentiniai tyrimai:
- Pėdos rentgeno nuotrauka;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Šie tyrimai leidžia įvertinti, ar pažeisti kaulai, raiščiai, ar abu.
Lisfranco sužalojimo gydymas
Gydymo planas priklauso nuo sužalojimo pobūdžio. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Ledas ir pėdos kėlimas aukščiau širdies lygio – padeda sumažinti tinimą bei skausmą. Patartina ledą dėti pro ploną audinį 20 minučių keletą kartų per dieną;
- Pėdos imobilizacija specialioje avalynėje arba gipse – apsaugo sąnarį nuo papildomo krūvio, padeda gijimui. Esant reikalui, naudojamos ramentai;
- Chirurginis gydymas – būtinas, jei sąnarys nestabilus. Operacijos metu atstatomos pėdos struktūros, o sąnarį laikinai fiksuoja specialios plokštelės ar sraigtai. Po operacijos pradinį laikotarpį tenka visiškai nevaikščioti, pėda imobilizuojama savaites ar net kelis mėnesius. Įtvirtinimo medžiagos gali būti pašalintos po pilno suaugimo;
- Vaistai nuo skausmo – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis padeda sumažinti skausmą ir uždegimą. Prieš ilgiau vartojant šiuos vaistus, būtina pasitarti su gydytoju ar chirurgu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu po kelių dienų poilsio ir pėdos šaldymo nesijaučiate geriau, sunkiai statote koją ar jaučiate vis stiprėjantį skausmą – apsilankykite pas gydytoją. Būtina nuodugniai įvertinti simptominę eigą, ypač jei pastebite naujus požymius ar simptomai atsinaujina jau pradėjus gydymą arba po operacijos.
Gijimo eiga ir prognozės
Lisfranco sužalojimo gijimo trukmė priklauso nuo žalos pobūdžio ir priežasties. Kasdienė gijimo sparta labai individuali, tad tikslią eigą bei grįžimo prie fizinio aktyvumo planus reikėtų derinti su jus gydančiu specialistu.
Nehirurginis gydymas
Pėdą dažniausiai tenka imobilizuoti nuo šešių iki aštuonių savaičių. Vėliau skiriama kineziterapija – jos metu atkuriama judesių amplitudė, pusiausvyra ir stiprinami raumenys.
Gydymas po operacijos
Reabilitacija po operacijos užtrunka ilgiau – apie tris mėnesius su įtvaru ar gipsu. Gydytojas tiksliai nurodys, kada galima pradėti atlikti aktyvius judesius ir fiziškai reabilituotis.
Ar galima vaikščioti patyrus Lisfranco sužalojimą?
Net ir esant šiai traumai, kartais iš dalies eiti pavyksta, tačiau daryti to per skausmą nereikėtų. Negydant, net menkai pažeistas sąnarys gali sukelti ilgalaikių problemų ar net prireikti operacijos. Esant gipse ar specialiame batyje, pėdą dažnai dalinai galima apkrauti, tačiau aktyvų sportą, bėgimą ir intensyvius judesius gydytojas rekomenduos laikinai atidėti.
