MCL plyšys – tai vidinio kelio šoninio raiščio (angl. medial collateral ligament, MCL) pažeidimas. Šis raištis yra svarbi kelio struktūra, jungianti šlaunį su blauzda ir užtikrinanti kelio stabilumą. Pažeidimas gali būti tiek dalinis, kai nutraukiama tik dalis raiščio skaidulų, tiek visiškas, kai raištis perplyšta visiškai. Raiščiai – tai stiprios jungiamojo audinio juostos, kurios laiko kaulus kartu ir padeda išlaikyti sąnarių stabilumą.
MCL raiščio vaidmuo ir kelio sandara
Kelį sudaro įvairūs kaulai, raiščiai, sausgyslės bei kremzlė. Vidinis šoninis raištis (MCL) eina kelio vidinėje pusėje, jis maždaug 8–10 cm ilgio ir jungia šlaunikaulį su blauzdikauliu. MCL stiprina ir stabilizuoja kelio sąnarį, o kartu su dar trim pagrindiniais kelio raiščiais – priekiniu (ACL), šoniniu išoriniu (LCL) ir užpakaliniu (PCL) – užtikrina visapusišką kelio tvirtumą. Terminas „medialinis“ reiškia „arčiau kūno vidurio linijos“, todėl ir MCL randasi vidinėje kelio pusėje.
MCL plyšių tipai ir jų sunkumas
MCL plyšiai skirstomi į tris laipsnius:
- 1 laipsnis. Tai lengvas plyšys, kai pažeista mažiau nei 10 % raiščio skaidulų, kelio stabilumas išlieka, o pagrindinis simptomas – švelnus skausmas ir jautrumas.
- 2 laipsnis. Vidutinio sunkumo plyšys – dalis MCL plyšta (dažniausiai paviršinė dalis). Blauzda tampa laisvesnė, jaučiamas aštresnis skausmas ir gerokai padidėjęs jautrumas vidinėje kelio pusėje.
- 3 laipsnis. Sunkus plyšys, kai MCL visiškai trūksta. Kelias tampa labai nestabilus, skausmas ypač stiprus, dažnai kartu plyšta ir kiti raiščiai, pavyzdžiui, kryžminis raištis (ACL).
Kas dažniausiai patiria MCL plyšius?
MCL plyšiai gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai tai nutinka sportuojantiems asmenims – ypač tiems, kurie užsiima kontaktiniais ar aktyviais sportais, tokiais kaip futbolas, krepšinis, regbis ar slidinėjimas. Tai – viena dažniausių kelio raiščio traumų, sudaranti apie 40 % visų kelio traumų.
MCL plyšio simptomai
- Traumos metu galima išgirsti specifinį trakštelėjimą ar „spragtelėjimą“.
- Juntamas kelio skausmas, ypač vidinėje pusėje.
- Kelio šoninės pusės jautrumas lietimui.
- Tinimas ir sustingimas paveiktame kelyje.
- Jaustis gali, kad kelis „pasileidžia“ ar svyruoja einant.
- Kartais kelis gali užsifiksuoti arba lyg strigti judesio metu.
Kiek įmanoma judėti su MCL plyšiu?
Esant lengvam I laipsnio plyšiui, vaikščioti dažnai įmanoma – nors ir su skausmu. II laipsnio plyšys sukelia didesnį nestabilumą, tad vaikščiojimas tampa sudėtingesnis. Visiškai plyšus MCL (III laipsnis), kojos nestabilumas ir skausmas gali visiškai apriboti judesius. Dažniausiai gydymo pradžioje tenka riboti krūvį pažeistai kojai ir naudoti ramentus.
Kilęs kelio sužalojimui ar patyrus traumą, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, net jei dar įmanoma vaikščioti.
MCL plyšio priežastys
Dažniausios šios traumos priežastys – staigūs kelio krypties pakeitimai, užkliuvimai ar lenkimai. MCL plyšį neretai išprovokuoja smūgis į kelio išorinę pusę – pavyzdžiui, sporto varžybose. Priežastimi gali būti ir sunkus daikto kėlimas, neįprastas nusileidimas po šuolio, kelio pertempimas (ypatingai dažnas slidinėjant) ar pasikartojantis ir ilgalaikis spaudimas keliui, dėl kurio MCL praranda elastingumą.
- Staigus pėdos įrėmimas ir krypties pakeitimas sportuojant.
- Smūgis į išorinę kelio pusę, pavyzdžiui, griūnant ar kontaktuojant žaidime.
- Sunkių daiktų kėlimas ir tupėjimas.
- Nesėkmingas nusileidimas po šuolio.
- Kartotinis tempimas arba kelio persitempimas.
Kaip diagnozuojamas MCL plyšys?
Dažniausiai gydytojas gali įtarti ar nustatyti MCL plyšį apžiūrėjęs kelį ir įvertinęs stabilumą, palpuodamas bei judindamas jį. Prireikus dažniausiai skiriami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti plyšio sunkumą bei išsiaiškinti, ar nėra kitų gretutinių kelio pažeidimų.
Pagrindiniai diagnostikos metodai
- Ištyrimas rankomis. Gydytojas įvertina kelio jautrumą, stabilumą ir judesių amplitudę. Taip pat spaudimas prie MCL leidžia spręsti apie galimą plyšimo laipsnį.
- MRT tyrimas. Magnetinio rezonanso tomografija leidžia itin tiksliai įvertinti ir pačius minkštuosius audinius, ir raiščio pažeidimo mastą.
- Ultragarsas. Šis tyrimas padeda apžiūrėti raiščio būklę ir išsiaiškinti, ar nėra papildomų pažeidimų.
- Rentgeno nuotrauka. Kartais atliekama tik tam, kad įsitikinti, jog nėra lūžių ar kitų kelio kaulų pažeidimų.
MCL plyšio gydymas
Dauguma MCL plyšių sėkmingai gyja be operacijos, nes šis raištis turi gerą kraujotaką. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- RICE metodas (poilsis, šaltis, kompresija, pakėlimas). Tai klasikinis gydymo pagrindas, padedantis sumažinti tinimą ir skausmą.
- Vaistai nuo skausmo. Naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie malšina simptomus.
- Kelio įtvaras. Neleidžia keliui slysti į šonus ir sudaro sąlygas raiščiui gijti.
- Ramentai. Padeda sumažinti apkrovą sužalotam keliui, jei reikia.
- Kineziterapija. Raumenų stiprinimas, judesių amplitudės gerinimas, pratimai, orientuoti į individualius paciento poreikius bei sporto rūšį.
Nors daugeliui žmonių pakanka minėtų priemonių, kai kuriais atvejais (ypač jei kartu pažeidžiami kiti kelio raiščiai ar esate profesionalus sportininkas) gali būti siūloma operacija. Tokiu atveju raištis persiuvamas arba atkuriamas naudojant audinių persodinimą (iš savo ar donoro audinio). Paprastai po tokių operacijų reikia fizinės reabilitacijos ir ilgesnio gijimo laikotarpio.
MCL gijimo trukmė po operacijos
- Priklauso nuo plyšio laipsnio ir operacijos pobūdžio.
- Įtaką turi ir tai, ar kartu darytos kitos kelio operacijos.
- Atsistatymą lemia amžius, bendra sveikata ir fizinio aktyvumo lygis.
- Po operacijos dažniausiai skiriama kineziterapija, kurios tikslas – atstatyti kelio raumenų stiprumą bei judrumą.
Ar MCL plyšys gali sugis pats?
Nedidelio laipsnio (I) plyšiai paprastai užgyja patys, prireikus tik kelių savaičių poilsio. Sunkesniems (II–III) atvejams reikia specialaus gydymo – ramybės, įtvaro ir kineziterapijos. Be tinkamos priežiūros sunku tikėtis sėkmingo gijimo, todėl svarbu kreiptis į gydytoją.
Ar MCL plyšiui visada reikalinga operacija?
Daugeliu atvejų šis raištis gyja konservatyviai, be operacijos – ypač jei nėra gretutinių pažeidimų. Tačiau jei kartu traumuojami kiti kelio raiščiai arba intensyvi sportinė veikla, gali būti patariama operuoti, kad išvengtumėte tolesnių problemų ar pakartotinių traumų.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Kas didina MCL plyšio riziką?
- Sportavimas kontaktiniuose sportuose – futbolas, krepšinis, slidinėjimas ir kt.
- Praeityje patirtos kelio ar ypač MCL traumos.
Kaip sumažinti MCL plyšio riziką?
- Kuo stipresni šlaunies ir klubų raumenys, tuo geriau apsaugomas kelis. Lavinti verta jėgą, pusiausvyrą ir greitą reakciją.
- Futbolo žaidėjams neretai rekomenduojama dėvėti specialius kelio įtvarus, kurie gali padėti išvengti šios traumos.
Gijimo prognozė ir sugrįžimas į įprastą veiklą
Jei gydymas pritaikytas teisingai, MCL plyšiai dažniausiai gyja gerai ir be komplikacijų. Dauguma sportininkų visiškai grįžta į aktyvų gyvenimą ir treniruotes.
Kiek laiko trunka visiškas atsigavimas?
- I laipsnio plyšiui įveikti reikia apie 1–3 savaičių, laikantis gydytojo nurodymų.
- Vidutinio sunkumo (II laipsnio) plyšiui prireikia 4–6 savaičių aktyvaus gydymo.
- Visiškam (III laipsnio) plyšiui sugyti dažnai reikia 6 savaičių ar ilgiau, ypač jei taikomas chirurginis gydymas.
- Atliekant operaciją, gijimo terminas gali užsitęsti.
Rekomendacijos gyvenant su MCL plyšiu
- Laikykitės visų gydytojo ir kineziterapeuto nurodymų.
- Ištikimai atlikite paskirtus pratimus ir vartokite vaistus taip, kaip skirta.
- Kuo geriau seksite gydymo planą, tuo greičiau pasieksite visišką atsigavimą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu patyrėte kelio traumą, būtina kuo skubiau kreiptis pas gydytoją. Taip bus galima tiksliai įvertinti žalos mastą, sumažinti tinimą ir laiku pradėti tinkamą gydymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio laipsnio yra mano MCL plyšys?
- Kokios gydymo alternatyvos siūlomos?
- Kokio ilgumo gali būti gijimas?
- Kokius vaistus reikėtų vartoti?
- Ar reikia kreiptis į siauresnės srities specialistą?
- Kada bus galima grįžti prie sporto?
- Kokie yra galimi operacijos privalumai ir trūkumai?
