Šlaunis – tai kūno dalis, kuri išlaiko didžiąją dalį žmogaus svorio stovint ar vaikštant. Nors joje telpa daug raumenų ir nervų, kaulo šioje vietoje yra tik vienas – šlaunikaulis. Tai yra tvirčiausias ir ilgiausias žmogaus kūno kaulas, besitęsiantis nuo dubens iki kelio.
Turinys
Raumenys, sudarantys šlaunį
Priekinei šlaunies sričiai būdingos stiprios ir tvirtos raumenų grupės. Keturgalvio šlaunies raumens sudėtį sudaro keturi atskiri raumenys:
- Išorinis platusis raumuo (vastus lateralis)
- Vidinis platusis raumuo (vastus medialis)
- Vidurinis platusis raumuo (vastus intermedius)
- Tiesusis šlaunies raumuo (rectus femoris)
Šie keturi raumenys susilieja į bendrą sausgyslę, kuri prisitvirtina prie girnelės. Jų pagrindinė funkcija – kojos tiesimas per kelio sąnarį.
Kiti priekio ir išorės raumenys
Be jau minėtos keturgalvės grupės, priekinėje šlaunies dalyje taip pat yra skiauterinis (pectineus), siuvėjo (sartorius) bei klubinės juosmens (iliopsoas – sudarytas iš didžiojo juosmens ir klubinio raumenų) raumenys. Jie padeda kelti ir lenkti šlaunį, svarbūs kojų judesiams kasdienėje veikloje.
Vidinės ir užpakalinės šlaunies raumenys
Vidinės šlaunies dalies raumenys leidžia pritraukti šlaunį link kūno centro ir ją sukti. Čia išsidėsto ilgasis, trumpasis bei didysis pritraukiamasis raumenys (adductor longus, brevis ir magnus), grakštusis raumuo (gracilis) ir išorinis užtvarinis raumuo (obturator externus).
Užpakalinėje šlaunies pusėje yra vadinamoji lenkiamųjų raumenų grupė – šlaunies dvigalvis raumuo (biceps femoris), pusplėvinis (semimembranosus) ir pusgyslinis (semitendinosus) raumenys. Šios trys struktūros tęsiasi nuo sėdmens po dubeniu iki blauzdos, dalyvauja tiek keliant, tiek lenkiant koją ties keliu.
Kraujotaka ir nervai šlaunyje
Kraujagyslės šlaunyje užtikrina nepertraukiamą aprūpinimą deguonimi. Pagrindinė arterija čia – šlaunies arterija, kuri išsišakoja į paviršines, gilumines bei kitas pagrindines atšakas. Didžiausia iš jų – giluminė šlaunies arterija, vadinama profunda femoris. Kraują, stokojantį deguonies, iš šlaunies surenka šlaunies vena, kuri eina greta arterijos ir taip pat yra gausiai išsišakojusi.
Šlaunies nervinį valdymą sudaro įvairios juosmens ir kryžmens nervų šakos, pasiekiančios šią sritį per šlaunies, užtvarinį ir bendrąjį blauzdos nervus. Dar viena svarbi atšaka – sėdmens nervas, kuris perduoda signalus į kai kurias šlaunies sritis.
Dažniausios šlaunies problemos
Šlaunies pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl fizinio aktyvumo, sporto ar pasikartojančių judesių. Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra:
- Raumenų patempimai ar plyšimai
- Raumenų spazmai
- Mėlynės dėl sumušimų
- Sausgyslių uždegimai
- Skausmas dėl sėdmens nervo sudirginimo (išialgija)
Stipri šlaunies sandara leidžia šiai kūno daliai atlaikyti dideles apkrovas, tačiau įvairios traumos, nuovargis ar uždegiminiai procesai vis tiek gali sukelti nemalonių pojūčių bei riboti judėjimą.