Multiinfarktinė demencija – tai kraujagyslinės demencijos rūšis, kuri išsivysto kaip daugelio nedidelių insultų pasekmė. Šie pasikartojantys insultai pažeidžia smegenų audinį, nes jo dalys trumpam lieka be tinkamos kraujotakos, o taip pat – be deguonies ir gyvybiškai svarbių medžiagų. „Multi-” reiškia „daug”, o „infarktas” šiame atveju žymi nedidelį smegenų insultą.
Kas būdinga multiinfarktinei demencijai
Demencijos diagnozei reikia, kad žmogus patirtų bent dvi ar daugiau kognityvinių funkcijų susilpnėjimų, kurie trukdo įprastai kasdieninei veiklai. Dažniausi funkciniai sutrikimai yra atminties, logikos, kalbos, judesių koordinacijos, nuotaikos ir elgesio pokyčiai. Ši būklė dažnai pasireiškia žmonėms nuo 60 iki 75 metų ir kiek dažniau nustatoma vyrams.
Po Alzheimerio ligos, multiinfarktinė demencija yra viena iš dažnesnių demencijos rūšių. Kartais šie sutrikimai gali egzistuoti kartu. Didžiausias rizikos veiksnys minčiai būsenai vystytis yra padidėjęs kraujo spaudimas.
Simptomai ir priežastys
Multiinfarktinės demencijos simptomai
Ši būklė dažnai prasideda staigiai, tačiau požymiai gali vystytis ir palaipsniui. Tipiški simptomai:
- Sumišimas ar suprastėjusi trumpalaikė atmintis;
- Dažnas blaškymasis ar pasiklydimas net pažįstamose vietose;
- Eisena su smulkiais, skubiais žingsneliais;
- Nekontroliuojamas šlapimo ar išmatų nelaikymas;
- Nebaigtinai netinkamas juokas ar ašaros;
- Sunku sekti instrukcijas arba atlikti skaičiavimus;
- Sudėtinga tvarkyti pinigus ir kasdienius finansinius reikalus.
Simptomai gali kisti – trumpą laiką pagerėja, bet, patyrus naujus insultus, vėl smarkiai blogėja.
Insulto požymiai
- Staiga prarandama rega viena ar abiem akimis;
- Silpnumas ar tirpimas rankose, kojose arba veide, dažniausiai vienoje kūno pusėje;
- Stiprus galvos skausmas;
- Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai;
- Staigiai sunkėja kalbėjimas ar supratimas;
- Svaigulys ar sunku vaikščioti.
Pastarieji ženklai dažnai pasireiškia staiga ir signalizuoja, kad būtina greita medicininė pagalba.
Kas lemia multiinfarktinės demencijos atsiradimą
Šią ligą sukelia pasikartojantys nedideli insultai, kai viena ar daugiau smegenų sričių laikinai gauna per mažai kraujo. Insultą gali sukelti užsikimšusios kraujagyslės – dėl krešulių ar aterosklerozinių plokštelių. Mažų insultų pasekmės dažnai lieka nepastebėtos, nes kartais jų simptomai trunka tik kelias minutes. Bet net tokie trumpalaikiai įvykiai nulemia smegenų audinio pažeidimus, kurie ilgainiui kaupiasi ir sąlygoja demenciją.
Rizikos veiksniai
- Lėtinis kraujospūdžio padidėjimas – tai svarbiausia rizika;
- Cukrinis diabetas;
- Ligos, sukeliančios kraujo krešulių formavimąsi ar kraujagyslių užsikimšimą (aterosklerozė, širdies ligos, vožtuvų ar miego arterijų ligos);
- Padidintas blogojo cholesterolio kiekis kraujyje;
- Rūkymas.
Diagnozavimas
Vieno konkretaus tyrimo šiai demencijai nustatyti nėra, todėl diagnostika gali būti sudėtinga. Dažnai simptomai būna labai panašūs į Alzheimerio ligos požymius, o šios ligos gali pasireikšti ir kartu.
Atsiradus būdingiems sutrikimams, gydytojas detaliai išanalizuoja ligos istoriją, atlieka fizinę ir neurologinę apžiūrą, įvertina insulto riziką. Papildomai atliekami smegenų vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, MRT ar KT, kurie padeda nustatyti smegenų pažeidimus. Neuropsichologiniai testai tikslina atminties ir kitų pažintinių funkcijų pokyčius.
Gydymas ir valdymas
Šios ligos visiškai išgydyti negalima, nes insultų padaryta smegenų žala yra negrįžtama. Gydymo tikslas – užkirsti kelią naujiems insultams, valdyti rizikos veiksnius ir slopinti ligos progresavimą.
Įprastai taikomi vaistai:
- Kraujospūdžio reguliavimas;
- Cholesterolio mažinimas;
- Cukraus koncentracijos normalizavimas, jei yra diabetas;
- Kraują skystinantys preparatai, kad nesusidarytų krešuliai.
Taip pat rekomenduojama:
- Vengti rūkymo ir riboti alkoholį;
- Rinktis kokybišką, subalansuotą mitybą;
- Reguliariai mankštintis;
- Stengtis mažinti stresą;
- Rūpintis emocine sveikata ir, jei reikia, vartoti antidepresantus.
Taikomos ir papildomos terapijos – kalbos, kognityvinė bei judėjimo reabilitacija, kurios padeda susidoroti su pasikeitusiais gebėjimais ir kurti naujus būdus savarankiškumui išlaikyti.
Prevencija
Bene svarbiausias būdas išvengti multiinfarktinės demencijos – pradėti profilaktiką kuo anksčiau. Tai padeda sumažinti visus pagrindinius rizikos veiksnius.
- Kontroliuokite kraujospūdį, cukrų ir cholesterolį;
- Laikykitės sveiko svorio;
- Sportuokite reguliariai;
- Rinkitės pilnavertę mitybą (tokias kaip Viduržemio jūros ar DASH dietos);
- Meskite rūkyti ir ribokite alkoholio kiekį;
- Valdykite stresą pasitelkdami relaksaciją, meditaciją ar jogą;
- Visada laikykitės gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo.
Ligos eiga ir prognozė
Multiinfarktinė demencija dažniausiai progresuoja laiptais – po insultų simptomai pablogėja staiga, vėliau gali šiek tiek pagerėti, kol vėl sustiprėja po naujo insulto. Kiekvieno žmogaus ligos eiga yra labai individuali, o tikslesnes prognozes gali pateikti gydymo specialistų komanda, žinodama konkrečią situaciją.
Dažnai ši kraujagyslinės kilmės demencijos forma trumpina gyvenimo trukmę, nes padidina riziką patirti naują insultą ar infarktą.
Kasdienio gyvenimo iššūkiai
Žmonėms, sergantiems multiinfarktine demencija, gali prireikti pagalbos prižiūrint kasdienes veiklas – vaistų vartojimą, sąskaitų apmokėjimą ar maisto ruošą. Kai kurie asmenys dar ilgai išlaiko tam tikrą savarankiškumą, tačiau priklausomai nuo būklės sunkumo, ilgainiui gali prireikti intensyvesnės priežiūros arba specializuotų globos namų paslaugų.
Kreipimosi į gydytoją situacijos
- Kai simptomai stiprėja arba atsiranda naujų;
- Kai kyla sunkumų dėl paskirtų vaistų.
Kuo skiriasi multiinfarktinė demencija nuo kitų demencijų
Multiinfarktinė demencija nėra tas pats, kas Alzheimerio liga, nors abi būklės sukelia demenciją, t. y. kognityvinių gebėjimų sumenkėjimą, trukdantį kasdieniam gyvenimui. Tačiau jų priežastys skiriasi: multiinfarktinę demenciją sukelia smegenų pažeidimai dėl nepakankamos kraujotakos po daugybinių insultų, o Alzheimerio ligos atveju demencija išsivysto dėl nenormalių baltymų kaupimosi smegenyse (amiloido ir tau baltymų), kurie žudo smegenų ląsteles. Be to, Alzheimerio liga progresuoja lėčiau ir nuosekliau, o multiinfarktinės demencijos eiga paprastai žymi šuoliais – staigiais suprastėjimais.
Multiinfarktinė demencija yra tik viena iš kraujagyslinės demencijos rūšių. Šiai grupei dar priklauso:
- Subkortikalinė kraujagyslinė demencija (arba Binswangerio liga), kai dėl smulkių arterijų sustorėjimo ir susiaurėjimo pakenkiamos giliosios smegenų dalys;
- Demencija po vieno didelio insulto;
- Mišri demencija, kai yra daugiau nei viena priežastis – dažniausiai susipina Alzheimerio liga ir kraujagyslinės demencijos tipai.
