Daugelis kasdien su mumis esančių medžiagų – kvapiosios medžiagos, dažai, cheminių valiklių ar net rašalo kvapas – kai kuriems žmonėms gali sukelti sunkiai paaiškinamus negalavimus. Tokia būklė neretai vadinama daugybine cheminiu jautrumu (MCS), dar žinoma kaip idiopatinė aplinkos netolerancija. Nors oficialiai ši diagnozė nėra pripažinta visų specialistų, realių simptomų išgyvenimas gali tapti dideliu iššūkiu kasdienybėje: kenčiantys žmonės dažnai susiduria tiek su sveikatos, tiek su socialiniais sunkumais.
Kas yra daugybinis cheminis jautrumas
Daugybinis cheminis jautrumas apibūdina įvairius sveikatos simptomus, kurie išryškėja po kontakto su labai mažomis cheminių medžiagų ar kvapų dozėmis. Dažniausiai jautrumas pasireiškia skirtingoms namų ar darbo aplinkos medžiagoms, tokioms kaip oro gaivikliai, dūmai, buitiniai valikliai ar degalų garai. Tikėtina, kad simptomai varijuoja tarp žmonių, tačiau dažniausiai liečia kvėpavimo sistemą bei bendrą savijautą.
Vieniems žmonėms simptomai gali prasidėti vos užuodus cigarečių dūmus, kitiems – įkvėpus dažų ar valiklių garų. Būna, kad net minimalūs kvapai trukdo dirbti, bendrauti ar mėgautis mėgstama veikla. Nors tyrėjai ginčijasi, ar mažos cheminių medžiagų dozės gali iš tiesų sukelti tokias apraiškas, pats negalavimų faktas dėl jautrumo aromatams ar cheminėms medžiagoms yra nesvetimas nemažai daliai žmonių.
Ligos simptomai
Daugybinio cheminio jautrumo simptomai dažnai apima daugiau nei vieną organizmo sistemą. Tai gali pasireikšti panašiai kaip ilgalaikio nuovargio sindromas, fibromialgija arba dirglios žarnos sindromas. Dažnas žmogus patiria bendrą blogą savijautą be aiškios priežasties.
- Silpnumas ir nuolatinis nuovargis
- Braižančio ar spaudžiančio pojūtis krūtinėje arba gerklėje
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Dilgčiojimo pojūtis odoje (parestezija)
- Pykinimas
- Širdies plakimo sutrikimai
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Sunkumai susikaupiant bei atminties problemos („smegenų rūkas“)
- Artėjantis silpnumo arba nualpimo jausmas
- Noras kuo greičiau palikti situaciją ar aplinką
- Stiprus nerimo ar baimės jausmas
Šie požymiai gali užsitęsti arba kartotis, ypač jei žmogus reguliariai susiduria su jam netoleruotina medžiaga.
Galimos priežastys
Diskusijos, kokios priežastys realiai lemia daugybinio cheminio jautrumo atsiradimą, tęsiasi. Aišku, kad gausybė įvairių cheminių junginių – nuo valiklių iki asfalto garų – gali veikti žmogaus sveikatą. Tačiau mokslininkai nesutaria, ar ypač mažos šių medžiagų koncentracijos iš tiesų gali sukelti būdingus simptomus.
Viena teorija teigia, jog aplinkos ir psichologiniai veiksniai, tarp jų – padidėjęs jautrumas kvapų, stiprių emocijų ar streso fonas, gali prisidėti prie simptomų. Kiti spėlioja, kad reikšmės turi individualūs kvėpavimo ar imuninės sistemos ypatumai, o kai kurių asmenų organizmas gali būti genetiškai jautresnis kai kurioms cheminėms medžiagoms.
- Buitiniai valikliai
- Oro gaivikliai, dezodorantai, parfumerija
- Cigarečių ir cigarų dūmai
- Naftos produktų garai, dyzelino bei benzino kvapas
- Asfalto bei dervų išskiriamos medžiagos
- Lakiosios medžiagos, kaip nagų lakas ar jo valiklis
- Dažai, lakas, šelakas, šelako skiediklis
- Spaudos dažai, rašalas
Diagnozavimas
Specialistai nevienodai žiūri į daugybinį cheminį jautrumą, kadangi trūksta aiškių diagnostinių kriterijų. Dažniausiai specifinių tyrimų šiai būklei nėra, nes įprastiniai vidaus organų funkcijos testai nerodo pakitimų. Tai apsunkina aiškų sveikatos būklės nustatymą.
Diagnozės paieškos prasideda nuo išsamios anamnezės: gydytojas klausia apie simptomus, profesinę veiklą, galimus kontaktus su cheminėmis ar kitomis dirginančiomis medžiagomis. Neretu atveju pradedama nuo standartinių kraujo tyrimų. Jeigu simptomai neišnyksta ar stiprėja, gali būti būtina konsultuotis su skirtingų sričių gydytojais.
- Alergologiniai tyrimai
- Plaučių funkcijos įvertinimas
- Nervų sistemos apžiūra
Simptomų kontrolė ir pagalba
Nors specifinio gydymo šiai būklei nėra, bendradarbiavimas su gydytoju padeda valdyti kasdienius simptomus bei išvengti situacijų, kurios kelia didžiausią riziką. Dažnai tenka bandyti skirtingas strategijas, kol pavyksta išsiaiškinti, kurie aplinkos veiksniai provokuoja negalavimus, ir kaip jų vengti.
Tam tikrais atvejais pagalbą gali suteikti desensibilizuojančios terapijos – pavyzdžiui, EMDR metodas, skirtas jautrumui sumažinti. Jei kartu pasireiškia kitos ligos, pavyzdžiui, kvėpavimo takų susirgimai ar padidėjęs nerimas, gydytojas taikys specializuotą gydymą nuo šių būklių.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei pastebite, kad simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, daro įtaką jūsų darbui ar santykiams, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją arba kitą specialistą. Gydytojas padės įvertinti galimas priežastis, rekomenduos būdus palengvinti nemalonius pojūčius ir esant poreikiui nukreips pas reikiamus specialistus.