Raumenų sumušimas – tai dažniausiai pasitaikanti trauma, kai į raumenį smūgiuoja bukas daiktas ar paviršius, tačiau pats odos paviršius lieka nepažeistas. Tokiu atveju pažeidžiamos raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, o iš pažeistų kraujagyslių į raumenį išsilieja kraujas. Nors tokio tipo sužalojimo nesimato taip, kaip odos mėlynės, tačiau jis jaučiamas kaip skausminga, pulsuojanti vieta.

Raumenų sumušimų simptomai

Šio tipo sužeidimai beveik visada skauda, tačiau simptominis vaizdas gali skirtis, priklausomai nuo to, kaip stipriai traumuotas raumuo. Dažniausi požymiai:

Paburkimas ar patinimas (edema) pažeistoje vietoje
Matoma odos mėlynė
Sunkumas ar skausmas judinant sužalotą raumenį ar šalia esantį sąnarį
Sumažėjęs raumens stiprumas, sustingimas

Kuo stipresnis smūgis, tuo didesnė tikimybė, kad kartu atsiras ir kitų sužalojimų, tokių kaip:

Kraujosruva raumenyje (hematoma)
Raiščių patempimas ar plyšimas
Sąnario išnirimas
Raumens patempimas
Kaulų lūžiai
Vidinių organų pažeidimai, ypač jei smūgis tenka pilvui

Dažniausios raumenų sumušimo priežastys

Rauminį mėlynę sukelia tiesioginis stiprus smūgis. Dažniausiai su tuo susiduria sportininkai, dalyvaujantys kontaktinėse ar ekstremaliose sporto šakose, tačiau raumenį sumušti galima ir paprastai užsigavus kasdieniame gyvenime – pavyzdžiui, pargriuvus ar atsitrenkus į kietą paviršių. Ypač dažni yra šlaunų raumenų (keturgalvių) sumušimai dėl jų dydžio ir dažnos “taikinio” pozicijos sporto metu, pavyzdžiui, futbolo ar kitų kontaktinių žaidimų metu.

Susiję įrašai

Kas lemia didesnę raumenų sumušimų riziką?

Rizika susižaloti raumenį didesnė ne tik sportininkams. Dėl įvairių aplinkybių, raumenų sumušimai dažniau nutinka:

Senyvo amžiaus žmonėms (vyresni nei 65 metų dažniau krenta ir gauna sužalojimus)
Žmonėms, kurių mityba nevisavertė – dėl silpnumo ar galvos svaigimo didėja griuvimo tikimybė
Sergantiesiems kraujo krešėjimo sutrikimais – jų kraujagyslės pažeidžiamos lengviau ir prasčiau gyja
Rūkaliams – rūkymas silpnina kraujotaką, dėl to lėčiau gyja pažeisti raumenys

Raumens sumušimas gali būti rimtesnis ir dažniau pasikartoti nukritus, patyrus avariją ar kitą sužalojimą, sukeliamą staigios jėgos poveikio.

Galimos komplikacijos

Dažniausiai vidutinio sunkumo ar stiprūs raumenų sumušimai gali sukelti šias komplikacijas:

Kompartimento sindromas – kai dėl vidinio kraujavimo ir spaudimo audiniuose sutrinka raumens kraujotaka. Tai labai skausminga ir pavojinga būklė, galinti žymiai pakenkti raumeniui ir nervams, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Ossifikacinis miozitas – ši būklė išsivysto, kai po traumos raumenyje ima formuotis kaulinės struktūros. Ji dažniau atsiranda, jei raumuo pradėtas per anksti stipriai treniruoti po traumos. Paprastai požymiai pasireiškia per 2–4 savaites po traumos.

Sumušto raumens diagnostika

Gydytojas vizualiai apžiūrės sužeistą vietą, paklaus, kaip įvyko trauma ir kokių simptomų jaučiatės. Dažniausiai įvertinamas sužaloto raumens jautrumas, spaudžiant skirtingas vietas, tikrinama judesių amplitudė aplink esančiuose sąnariuose. Jei kyla įtarimas dėl giluminio raumenų kraujavimo ar kitų sudėtingesnių sužeidimų, gali būti paskirti papildomi tyrimai:

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Ultragarsinis tyrimas

Jei kyla įtarimų dėl kaulų lūžių ar ossifikacinio miozito, gydytojai gali rekomenduoti ir rentgenografiją ar kompiuterinę tomografiją.

Gydymas ir priežiūra

Dažniausiai raumenų sumušimai gyja savaime laikantis namų gydymo rekomendacijų ir vartojant nereceptinius skausmą malšinančius vaistus. Svarbu keletą dienų (paprastai 5–7 dienas) vengti fizinio aktyvumo ir skirti laiko ramybei. Gydymo principai dažniausiai apima:

Poilsis, ledo kompresai, pažeistos vietos suspaudimas elastiniu bintu ir pakėlimas aukščiau (RICE metodas). Taip numalšinamas skausmas ir sumažinamas tinimas.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – jie mažina uždegimą ir slopina skausmą, bet jų nereikėtų vartoti ilgiau nei kelias dienas – savaitę.
Kineziterapija – jei sumušimas vidutinio ar didelio sunkumo, skiriami specialūs pratimai, kurie atliekami ne tik užsiėmimų metu, bet ir namuose. Kineziterapeutas gali atlikti masažą ar taikyti elektrostimuliaciją, siekiant greičiau sumažinti skausmą, pagerinti gijimą.

Rečiau, jei išsivysto rimtos komplikacijos, gali prireikti chirurginio gydymo – pavyzdžiui, atsiradus kompartimento sindromui ar ossifikaciniam miozitui.

Prevencija – kaip išvengti raumenų sumušimų?

Nors ne visos traumos išvengiamos, kai kurių raumenų sumušimų galima išvengti paisant kelių paprastų taisyklių:

Teisingai ir tolygiai treniruokitės, nevargindami raumenų per daug
Prieš pradedant sportuoti, atlikite apšilimą ir pabaigoje – tempimo pratimus
Rinkitės apsaugines priemones sportuojant ar užsiimant kita rizikinga veikla
Namuose pašalinkite kliūtis ir daiktus, dėl kurių gali būti lengva užsigauti ar pargriūti
Jei yra didesnė rizika nugriūti, naudokite vaikščiojimo priemones – lazdą ar vaikštynę
Sergant kraujo krešėjimo sutrikimais, reikėtų vengti pavojingų veiklų, galinčių sukelti traumas

Gijimo trukmė ir prognozė

Kiek laiko gyja raumenų sumušimas, priklauso nuo traumos sunkumo ir to, kaip laikotės gydymo nurodymų. Didesnio sunkumo sumušimai sugyja per 4–6 savaites, o lengvi dažniausiai praeina per 5–7 dienas. Jei sužeistą raumenį vėl apkraunate ar per anksti pradeda aktyviai judinti, gijimas gali užtrukti ilgiau. Kruopščiai laikykitės gydytojo nurodymų – tai padės greičiau grįžti į įprastą gyvenimą.