Miokardo tiltelis – tai širdies būklė, kai viena iš vainikinių arterijų, tiekiančių kraują širdies raumeniui, dalį kelio ne eina paviršiumi, o paneria per širdies raumenį. Ši raumens juosta, uždengianti arterijos dalį, vadinama miokardo tilteliu. Paprastai vainikinės arterijos keliauja širdies paviršiumi, bet esant šiam pakitimui, dalis jų pasinėrusi gilesniame sluoksnyje – širdies raumenyje.
Kaip susidaro miokardo tiltelis
Miokardo tiltelis paprastai yra nuo gimimo – tai įgimtas struktūros pokytis, susidaręs dar vystantis vaisiui. Nors dažniausiai ši būklė aptinkama kairėje priekinėje nusileidžiančioje arterijoje (LAD), iš esmės bet kuri vainikinė arterija gali būti paveikta. Vainikinės arterijos yra atsakingos už deguonies priturtinto kraujo tiekimą širdžiai, tad bet koks jų suspaudimas ar kliūtis gali turėti įtakos širdies funkcijai.
Paprastai miokardo tiltelis nesukelia problemų. Tačiau, jei širdies raumuo spaudžia arteriją taip, kad kraujo judėjimas per suspaustą vietą tampa ribotas, gali atsirasti deguonies stygius širdies raumenyje – ypač fizinio krūvio ar didelio streso metu, kai širdis plaka intensyviau.
Miokardo tiltelio paplitimas
Medikai šią būklę laiko gana dažna, tačiau neretai ji lieka nepastebėta. Skirtingi tyrimai pateikia įvairius skaičius – priklausomai nuo naudojamų diagnozavimo metodų, miokardo tiltelis nustatomas iki 16–30 procentų žmonių.
Miokardo tiltelio simptomai
Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų dėl miokardo tiltelio, todėl apie šią būklę sužinoma atsitiktinai, atliekant širdies tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau laikui bėgant arba susirgus kitomis širdies ligomis, kai kurie asmenys gali pradėti patirti simptomus.
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje (angina), dažniausiai pasireiškiantis sustiprėjus širdies darbui.
- Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas.
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos).
- Galvos svaigimas.
Dalis simptomų yra panašūs į tuos, kuriuos žmogus jaučia patirdamas širdies smūgį.
Galimos komplikacijos
Komplikacijos dėl miokardo tiltelio pasitaiko retai, tačiau rizika egzistuoja. Gali išsivystyti miokardo išemija – būklė, kai širdies raumenį pasiekia nepakankamai deguonies. Kartais gali pasireikšti ir kiti negalavimai, tokie kaip:
- Vainikinių arterijų spazmai.
- Aterosklerozė (apnašų kaupimasis arterijoje ties miokardo tiltelio vieta).
- Aštrus vainikinių arterijų sindromas.
- Ventrikulinės aritmijos (nereguliarus širdies ritmas).
- Tako sindromas (dar vadinamas „sudaužytos širdies sindromu“).
- Širdies smūgis ar net staigi širdinė mirtis.
Miokardo tiltelio nustatymas
Tai, ar žmogus turi miokardo tiltą, gydytojai gali patikrinti kelių rūšių tyrimais. Dažniausiai naudojami:
- Vainikinių arterijų angiograma.
- Intravaskulinis ultragarsas (IVUS).
- Optinės koherentinės tomografijos tyrimas (OCT, leidžia be invazijos įvertinti arterijos būklę).
- Kompiuterinės tomografijos (KT) vainikinių arterijų angiograma.
Paprastai tyrimai atliekami tada, kai žmogus jaučia širdies simptomus, tačiau miokardo tiltelis gali būti aptiktas ir netyčia, tiriant dėl kitų priežasčių.
Miokardo tiltelio gydymas
Jei ši būklė sukelia simptomus, gydytojai gali paskirti gydymą vaistais arba pasiūlyti intervencines ar chirurgines priemones. Rekomenduojamas gydymo būdas priklauso nuo konkretaus atvejo, tačiau dažniausiai taikomi šie metodai:
- Gydymas vaistais: dažniausiai skiriami beta adrenoblokatoriai arba kalcio kanalų blokatoriai. Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojamas ivabradinas.
- Operacija: esant trumpesniam arba negiliam miokardo tiltui, taikoma tiltelių pašalinimo operacija (miotomija). Jei tiltas ilgesnis arba gilesnis, efektyvesnis dažnai būna vainikinių arterijų šuntavimas.
- Stento įvedimas: į arteriją įdedamas stentas, kad išsaugotų pratekėjimą – tuomet širdies raumuo nebegali užspausti kraujagyslės ir kraujas gali laisviau tekėti.
Miokardo tiltelio prognozė
Dauguma žmonių, turinčių miokardo tiltelius, gyvena visavertį gyvenimą ir nesusiduria su rimtomis problemomis. Jei simptomai vargina, dažniausiai pakanka vaistų. Retais atvejais, kai vaistai neveiksmingi, gali būti rekomenduojama operacija arba stento įvedimas.
Miokardo tiltelis neišnyksta savaime – jis pasišalina tik atlikus chirurginį gydymą. Tačiau dauguma pacientų operacijų neprireikia. Ilgalaikė gyvenimo trukmė dažniausiai būna gera, tačiau ji gali priklausyti ir nuo kitų kartu pasireiškiančių ligų: jei žmogus neturi kitų vainikinių arterijų susirgimų, 10 metų po diagnozės išgyvena apie 90 proc. pacientų, bet kartu esant vainikinei širdies ligai ši prognozė prastesnė.
Kasdienis gyvenimas turint miokardo tiltą
Turintiems šią būklę svarbu vengti papildomų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, nes miokardo tiltas gali didinti aterosklerozės tikimybę. Sveika gyvensena, ypač atsisakymas tabako gaminių, labai svarbi – padeda apsaugoti vainikines arterijas nuo apnašų kaupimosi. Jeigu jau diagnozuota ir vainikinė širdies liga, gydytojai paskiria kraujo krešėjimą mažinančius ir cholesterolio lygį mažinančius vaistus.
Būtina reguliariai lankytis pas gydytojus, net jei simptomų nejaučiate, – tai padeda laiku koreguoti gydymą ir stebėti sveikatos būklę, ypač po bet kokių atliktų gydymo procedūrų ar operacijų.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis pas jus tikrintis?
- Ar mano situacijoje būtini vaistai ar operacija?
- Kodėl siūlote tokią gydymo taktiką?