Trumparegystė daugeliui gali pasirodyti kaip kasdienė smulkmena, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai tampa vis dažnesniu regėjimo sutrikimu. Šis regos pokytis reiškia, kad žmogus aiškiai mato arti esančius daiktus, bet tolimesni vaizdai lieka neryškūs. Kaip atpažinti šią būklę, kodėl ji vystosi ir kokie būdai padeda su ja susidoroti?
Kas yra trumparegystė?
Trumparegystė, dar vadinama miopija, yra regėjimo sutrikimas, kai sunkiausiai matomi nutolę objektai – jie atrodo išplaukę ar neryškūs. Tai lemia, kad, pavyzdžiui, kelio ženklai ar gatvės pavadinimai ryškūs tampa tik priėjus arčiau. Pagrindinė priežastis – šviesos spinduliai akyje susitelkia ne ant tinklainės, kaip turėtų, o prieš ją.
Trumparegystės paplitimas ir įvairovė
Miopija itin išplitusi ir, pasak kai kurių šaltinių, ją turi per 40 % kai kurių šalių gyventojų. Vaikų ir paauglių tarpe dažnis vis dar didėja – neretai tai susiję tiek su paveldimumu, tiek su gyvenimo būdu. Pastebima, kad mokyklinio amžiaus vaikams, kurie daug laiko praleidžia skaitydami, žiūrėdami į ekranus ar dirbdami kitą „arti“ reikalaujantį darbą, rizika išauga. Tėvų, turinčių regėjimo sutrikimų, vaikams vertėtų ypač stebėti regėjimo pokyčius šeimoje.
Paprastai gydytojai skiria dvi trumparegystės rūšis: paprastąją ir patologinę (anksčiau vadinta degeneracine miopija). Pirmuoju atveju regėjimas koreguojamas akiniais ar lęšiais, o sunkesnė, patologinė trumparegystė gali lemti rimtesnius regos sutrikimus net ir dėvint korekcines priemones.
Trumparegystės simptomai
- Neryškus matymas žvelgiant į toli esančius objektus.
- Aiškus matymas žiūrint į arti esančius daiktus.
- Dažnesni galvos skausmai.
- Nuovargis ar diskomfortas akyse.
- Susiraukimas žiūrint į tolį.
- Greitesnis nuovargis vairuojant, žaidžiant sportinius žaidimus ar stebint tolimesnius objektus.
Vaikams gali pasireikšti papildomi požymiai: pablogėjusi mokymosi pažanga, trumpesnė dėmesio trukmė, įprotis skaityti ar stebėti daiktus labai prisiartinus prie veido.
Trumparegystės priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios priežastys nėra aiškios, ekspertai mano, kad pagrindinę įtaką daro paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Dažniau trumparegystė išsivysto vaikams, kurių bent vienas ar abu tėvai turi šį regėjimo sutrikimą. Ilgas laikas praleidžiamas žiūrint iš arti (skaitymas, darbas prie kompiuterio, žaidimai telefonais) taip pat didina riziką. Mažiau laiko praleidžiant lauke ir etniniai ypatumai kai kuriose grupėse susiję su didesniu polinkiu į šią bėdą.
- Paveldimumas – šeimoje buvę atvejai padidina riziką.
- Didelis laikas prie ekranų ar skaitant.
- Nedaug buvimo lauke.
- Tam tikros etninės grupės dažniau susiduria su trumparegyste.
Galimos komplikacijos
Daugumai žmonių trumparegystė ilgainiui nesukelia didelių bėdų – situaciją pagerina akiniai, lęšiai arba regėjimo korekcijos operacijos. Vis tik patologinė trumparegystė gali sukelti rimtesnių akių ligų:
- Katarakta.
- Glaukoma.
- Optinio nervo pažeidimai.
- Patologinių kraujagyslių susidarymas akyje (neovaskuliarizacija).
- Tinklainės atšokimas.
Didelė trumparegystė, ypač vaikystėje, gali didinti riziką vėliau gyvenime susidurti su rimtesniais regos sutrikimais.
Trumparegystės diagnozavimas
Diagnozuoti šią būklę padeda įprasti akių patikrinimai. Paprastai pirmieji požymiai pastebimi vaikystėje, tačiau kartais trumparegystė atsiranda ir suaugus, pvz., dėl regos nuovargio ar kitų sveikatos būklių.
Suaugusiam žmogui gydytojas pirmiausia patikrina regėjimo aštrumą – prašo perskaityti raides lentelėje. Vėliau naudojami specialūs prietaisai, matuojantys, kaip akys laužia šviesą, parenkama tinkama stiprumo korekcinė priemonė (akinių ar lęšių dioptrijos).
Vaikų regėjimo vertinimas
Vaikų akys turėtų būti tikrinamos kiekvieno profilaktinio vizito metu, o pirmasis akių patikrinimas patartinas iki vienerių metų. Jei regėjimo sutrikimų šeimoje jau buvo, vaiką verta tikrinti dažniau. Nuo 3 iki 5 metų specialistai naudoja žaidiminius regos testus, akių diagramos užduotis ar paveikslėlius.
Greitai augant vaikui, regėjimas gali kisti – todėl svarbu, kad iki į pirmąją klasę vykstantis vaikas būtų apžiūrėtas oftalmologo ir vėliau akis tikrintų kas dvejus metus. Dažnas mokyklose atliekamas patikrinimas nėra pakankamai tikslus, todėl šeimai svarbu reguliariai lankytis pas specialistą.
Trumparegystės sunkumo laipsniai
Gydytojai gali naudoti sąvokas „lengva“, „vidutinė“ ar „didelė“ trumparegystė – tai nurodo regos sutrikimo stiprumą pagal refrakcijos paklaidas. Dažnai trumparegystė derinama ir su kitais regėjimo pokyčiais, tokiais kaip astigmatizmas.
Trumparegystės gydymo būdai
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai – dažniausias pasirinkimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kai kurie suaugusieji gali rinktis ir refrakcijos operacijas, kurios leidžia džiaugtis geru regėjimu be papildomų priemonių.
- Akiniai. Skirtingo stiprumo stiklai gali būti dėvimi nuolat ar tik prireikus – pavyzdžiui, vairuojant ar stebint toli esančius objektus. Suaugusiems nuo 40 metų dažnai reikia bifokalinių ar progresinių lęšių.
- Kontaktiniai lęšiai. Suteikia platesnį ir ryškesnį regėjimo lauką, bet reikalauja kruopščios priežiūros.
- Orto-keratologija (Ortho-K). Specialūs kontaktiniai lęšiai, miegant formuojantys ragenos formą, padeda trumpam regėti aiškiau be dieninių lęšių. Tinka lengvai ar vidutinei trumparegystei.
- Regos korekcijos operacijos. Populiariausia procedūra – LASIK, kai lazeriu pakoreguojama ragenos forma. Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, LASEK ar PRK, kurie tinka žmonėms su plonesne ar netolygia ragena. Kai kuriais atvejais implantuojami specialūs lęšiai (fakiniai lęšiai) ar keičiama natūrali akių lęšiukų struktūra.
- Regėjimo terapija. Kartais akies raumenų treniruotės gali padėti, jei trumparegyste sergama dėl fokusavimo spazmų.
Ar įmanoma išvengti trumparegystės?
Ši būklė dažnai perduodama paveldėjimo keliu, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti riziką ar lėtinti progresavimą. Akcentuojama, kad svarbu leisti pakankamai laiko lauke, riboti laiką prie ekranų, skaityti ir dirbti gero apšvietimo sąlygomis.
Ką galima padaryti norint išsaugoti gerą regėjimą?
- Riboti laiką prie išmaniųjų įrenginių ir ekranų.
- Reguliariai daryti pertraukas atliekant smulkius, arti reikalaujančius darbus.
- Skaityti tik gerai apšviestose vietose.
- Išeiti į lauką ir būti saulėje (nepamirštant akinių nuo saulės).
- Dėvėti apsauginius akinius sportuojant ar užsiimant rizikinga veikla.
- Vengti rūkymo.
- Sistemingai tikrinti akis pas specialistus.
- Pasitarti su gydytoju dėl atropino lašų ar bifokalinių lęšių naudojimo vaikams, jei siekiama lėtinti trumparegystės progresavimą.
Mityba akių sveikatai
Norint palaikyti regos sistemos funkciją būtinas tinkamas vitaminų ir mineralų kiekis. Tai ypač aktualu vaikams, kurių akys dar vystosi. Geriausiai padeda subalansuota, įvairi mityba ir geras skysčių balansas.
- Vitaminas A. Svarbus regos funkcijai, gaunamas iš saldžiųjų bulvių, morkų, žalumynų, kepenėlių, žuvų ar sūrio.
- Vitaminas C. Atsparumą stiprinantis vitaminas, aptinkamas citrusiniuose vaisiuose, braškėse, brokoliuose.
- Luteinas. Šis antioksidantas padeda akiai apsisaugoti nuo žalingų mėlynos šviesos poveikių. Jo gausu tamsiai žaliuose lapiniuose daržovėse.
Jei nesate tikri, ar gaunate pakankamai šių maistinių medžiagų, verta pasitarti su gydytoju dėl papildų. Vis dėlto rekomenduojama pirmenybę teikti natūraliems šaltiniams, nes organizmas geriau įsisavina iš maisto gaunamas medžiagas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Regos patikra svarbi visiems, tačiau ypač tiems, kurie pastebi matymo pokyčius. Vaikai, kurie dažnai žiūri arčiau pritraukę knygas ar ekranus, arba dažnai žvairuoja, turėtų būti nuvesti pas akių gydytoją. Esant stipriam ar staigiam regos suprastėjimui, atsiradus regėjimo laukų užtemimui, žybsniams ar dideliam regimų „musių“ (skrajojančių debesėlių) kiekiui, būtina skubi medikų pagalba, nes tai gali signalizuoti rimtas akių komplikacijas, pavyzdžiui, tinklainės atšokimą.
Trumparegystės eiga ir perspektyvos
Trumparegystė paprastai prasideda vaikystėje ir dažnai progresuoja iki paauglystės pabaigos ar iki 20–30 metų amžiaus, po to dažniausiai stabilizuojasi. Nors ši būklė nepraeina savaime, regėjimą galima koreguoti akiniais ar specialiomis procedūromis.
Lengvą trumparegystę lengva kontroliuoti. Sunkesniais atvejais, ypač esant dideliam regėjimo sutrikimui, išlieka didesnė komplikacijų rizika. Tai reiškia, kad reikia atsakingai laikytis gydytojo rekomenduojamo akių patikros grafiko.
Kaip pristabdyti trumparegystės progresavimą?
Kol kas trumparegystės išgydyti neįmanoma, tačiau kasdieniai įpročiai gali padėti išlaikyti akių sveikatą ir lėtinti būklės progresavimą:
- Skirkite laiko pertraukoms nuo ekranų ir skaitymo.
- Stenkitės vengti silpno apšvietimo.
- Dažnai leiskitės laiką gamtoje.
- Rūpinkitės akių apsauga aktyvios veiklos metu.
- Nerūkykite ir skatinkite šeimos narius atsisakyti šio įpročio.
- Reguliariai lankykitės pas akių specialistą.
Aktyvi akių priežiūra ir subalansuota mityba – raktas į sveiką regėjimą visai šeimai. Laiku imtasi profilaktikos priemonių ir gydymo sprendimai padės ilgiau mėgautis ryškiu, aiškiu pasaulio vaizdu.
