Neurodermitas – tai dažniausiai lėtinis, stipriai niežtintis odos sutrikimas, kuris paveikia vieną ar kelis odos plotus. Šiai būklei būdinga nuolatinė trintis ir kasymasis, todėl net ir nedideli odos lopai tampa paraudę, sustorėję ir pleiskanojantys. Kitas naudojamas pavadinimas – lėtinis paprastas kerpėjimas.
Kaip atrodo neurodermitas?
Odos pažeidimai paprastai yra riboti, jų dydis svyruoja nuo kelių iki dešimties centimetrų. Jie gali būti:
- Sausi
- Sustorėję
- Pleiskanojantys
- Kietesnės tekstūros
- Įvairių atspalvių – nuo rausvos, rusvos, pilkos iki violetinės. Su laiku senesni ploteliai gali pabąlti centre, o kraštuose būti tamsesni.
Nuo nuolatinio kasymosi gali atsirasti randų. Dažniausiai niežulys labiausiai sustiprėja vakarais, ramybės metu ar prieš miegą. Kartais žmogus net naktį nesąmoningai kasosi ar trina pažeistą sritį.
Kokiose vietose dažniausiai pasireiškia?
Niežulys gali kamuoti bet kurią kūno vietą, bet dažniau atsiranda ant rankų, pečių, alkūnių, kojų, čiurnų, riešų, plaštakų, sprando ar galvos odos. Kartais niežti ir lytinius organus ar veidą.
Kas dažniausiai serga neurodermitu?
Šį sutrikimą diagnozuoja apie 12 % žmonių. Dažniau suserga suaugę, ypač 30–50 metų. Moterims ši diagnozė pasitaiko dvigubai dažniau nei vyrams. Didesnė rizika sergantiems nerimo ar obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais bei tiems, kurių artimieji turi odos ligų istoriją, tokių kaip egzema ar kontaktinis dermatitas.
Nors kai kurie tyrimai išskiria, kad tam tikros asmenybės savybės (pavyzdžiui, polinkis nuolaidžiauti, menki socialiniai įgūdžiai ar didesnis jautrumas) galėtų lemti ligos pasireiškimą, kiti tyrimai aiškaus ryšio neranda.
Neurodermito priežastys
Tikslios priežastys vis dar nėra žinomos. Pastebėta, kad dažnai niežulį išprovokuoja stiprus stresas, emociniai sunkumai, nerimas ar depresija – net ir šiems veiksniams aprimstant, niežulys gali išlikti.
- Nervinės kilmės pažeidimai
- Vabzdžių įkandimai
- Sausa oda
- Trinti ar spaudžiantys drabužiai, ypač iš sintetinių medžiagų
- Kitos odos ligos, pavyzdžiui, egzema ar psoriazė, taip pat gali paskatinti neurodermitą
Liga dažnai užsisuka užburtu radu – kuo daugiau kasomasi, tuo labiau dirginamos odos nervų galūnės, todėl niežulys stiprėja ir norisi kasytis dar daugiau.
Neurodermito simptomai
Be stipraus niežulio ir kasymosi, gali būti:
- Skausmas
- Plaukų slinkimas, jeigu pažeista galvos oda
- Atsivėrusios žaizdelės bei kraujavimas nuo dažno kasymosi
- Infekcija – žaizdelės pasidengia gelsvomis plutelėmis, gali pasirodyti pūlių arba išbėrimų su skysčiu
- Ryškios odos linijos pažeistame plote
- Randai nuo užsitęsusio sudirginimo
Kaip nustatoma ši liga?
Dermatologas apžiūri niežtinčią vietą, dažniausiai naudodamasis didinamuoju stiklu ar specialiu prietaisu. Dažnai klausiama apie simptomų pradžią, trukmę, jau bandytas gydymo priemones. Prieš patvirtinant diagnozę, būtina atmesti kitas odos ligas, pvz., egzemą ar psoriazę.
Kokie tyrimai atliekami?
- Odos pasėlio tyrimas paaiškina, ar nėra infekcijos
- Lopo mėginiai padeda išsiaiškinti, ar nereaguojama į kažkokį alergeną
- Grybelinių infekcijų nustatymas, siekiant atmesti lytiškai plintančias ligas ar kitas odos problemas
- Poodinis odos mėginys leidžia patikrinti, ar nėra tokių ligų kaip psoriazė ar tam tikro tipo limfoma
- Kraujo tyrimai
Gydymas ir pagalba
Negydant neurodermitas dažniausiai nepraeina savaime, todėl dermatologas sudaro individualų gydymo planą, kad sumažintų niežulį ir nutrauktų kasymosi ciklą.
- Kortikosteroidai – gali būti užtepami, suleidžiami į pažeistą vietą, mažina paraudimą, tinimą, skausmą, ramina odą ir padeda atplonėti suragėjusiam sluoksniui
- Antihistamininiai preparatai, ypač prieš miegą, padeda mažinti naktinį niežulį bei apsaugo nuo alerginių reakcijų
- Antibiotikai, jei oda infekuota
- Drėkikliai padeda išvengti odos sausėjimo ir šalina niežėjimą
- Preparatai su anglimi ar degutu – lėtina naujų odos ląstelių dauginimąsi, skatina negyvos odos pasišalinimą
- Kapsaicino kremai mažina tiek niežulį, tiek skausmą
Papildomai gydytojas gali pasiūlyti šias priemones:
- Specialūs tvarsčiai, kojinės ar pirštinės, saugaujančios naktį nuo kasymosi ir padedančios vaistams geriau įsigerti į odą
- Šalti kompresai 5 minutėms prieš kortikosteroidų naudojimą – padeda suminkštinti odą ir nuraminti niežėjimą
- Psichoterapija ar antidepresantai, jei niežulys susijęs su emocine įtampa ar nerimu
Kai kuriais atvejais taikomi ir netradiciniai metodai:
- Aspirino ir dichlormetano tirpalo aplikacijos vietiškai
- Tepalai, dažniausiai skirti egzemai (takrolimusas, pimekrolimusas)
- Botulino toksino (Botox®) injekcijos – jos silpnina niežulį, o odoje išnyksta plokštelės per kelias savaites
- Fototerapija (šviesos terapija), netinka lytinėms sritims
- Chirurginis pažeistos odos šalinimas arba šalinimas šaltu (krioterapija)
Pagalba žaizdoms, atsiradusioms nuo stipraus kasymosi
Jeigu kasymasis sukelia žaizdeles, gydytojas gali uždėti specialų tvarstį. Taip pat taikoma vakuuminė terapija, kuri ištraukia tirštą skystį iš žaizdos ir pagerina kraujotaką, bei hiperbarinė deguonies kamera – kvėpavimas grynu deguonimi spartina gijimą. Sunkiais atvejais gali būti atliekama chirurginė procedūra žaizdai užgydyti.
Ką galite padaryti, kad oda greičiau gytų?
- Laikytis gydytojo rekomendacijų ir vengti streso, kad išvengtumėte ligos paūmėjimo
- Stengtis nesikasyti, tačiau nagus laikyti trumpus, kad sumažėtų odos pažeidimo tikimybė
- Niežtinčią vietą vėsinkite ledo gabalėliu, šaltu kompresu arba naudokite specialų vaistą nuo niežulio; vėsios vonios su smulkiomis avižų dalelėmis taip pat malšina niežulį
- Rinkitės lengvus, odai draugiškus, daugiausia medvilninius drabužius
- Uždenkite niežtinčią vietą drabužiu ar specialiu tvarsčiu su vaistais – taip sumažinsite norą kasytis
- Venkite dirgiklių, kurie erzina arba alergizuoja odą
Ligos eiga ir prognozė
Tinkamai gydant, neurodermitas gali visiškai praeiti, bet gydymo schemą gali tekti keisti ar taikyti kelis skirtingus būdus. Svarbiausia laikytis plano – ypač jei pažeista lytinių organų oda, nes ten liga dažnai būna užsispyrusi. Būtina žinoti, kad neurodermitas gali atsinaujinti, jeigu vėl pasireikš veiksnys, išprovokuojantis niežulį. Tuomet gydymą tenka kartoti, o kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti palaikomąjį gydymą ir po pilno išgijimo, kad sumažintų atkryčio riziką.
Dažnas ar nuolatinis kasymasis gali ilgainiui paskatinti sunkesnius odos pakitimus – pavyzdžiui, sukelti odos vėžio rūšių, tokių kaip plokščialąstelinis ar karpinis vėžys, atsiradimą. Manoma, kad prie to gali prisidėti uždegimas, atsirandantis dėl nuolatinio dirginimo.
