Neurogeninis šlapimo pūslės sutrikimas – tai būklė, kuomet nervų sistemos pažeidimai paveikia šlapimo pūslės funkciją. Ši problema gali pasireikšti šlapinimosi kontrolės praradimu, dažnesniu šlapinimusi ar netgi šlapimo nelaikymu – visa tai stipriai veikia kasdienį gyvenimą.
Kas yra neurogeninis šlapimo pūslės sutrikimas
Ši sąvoka nusako atvejus, kai dėl nervų sistemos ligų ar pažeidimų trikdoma šlapimo pūslės veikla. Nervai perduoda signalus tarp smegenų, stuburo, įvairių kūno dalių ir vidaus organų, nurodydami, kada organizmui reikia veikti – judėti, kvėpuoti ar šlapintis. Kai tie signalai sutrinka, gali kilti šlapimo pūslės kontrolės sunkumai. Kartais ši būklė dar vadinama neurogeniniu apatinių šlapimo takų funkcijos sutrikimu.
Neurogeninio šlapimo pūslės sutrikimo tipai
Sutrikimas gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis, priklausomai nuo to, kurie nervai yra pažeisti ir kaip pasikeičia pūslės veikla:
- Pernelyg aktyvi (spastiška, hiperrefleksinė) šlapimo pūslė
- Pernelyg „pasyvi“ (flacidinė, hipotoninė) šlapimo pūslė
Neurogeninio šlapimo pūslės simptomai
Dažniausias simptomas – negalėjimas kontroliuoti šlapinimosi. Kiti požymiai priklauso nuo sutrikimo tipo.
Pernelyg aktyvios pūslės simptomai
- Šlapinimosi pradžios sunkumai, susilpnėjusi ar varvanti šlapimo srovė
- Šlapimo nelaikymas
- Dažnas šlapinimasis (daugiau nei aštuonis kartus per dieną)
- Staigus ir stiprus noras šlapintis
Pernelyg pasyvios pūslės simptomai
- Nepilnas ar neįmanomas šlapimo pūslės ištuštinimas
- Perpildytos pūslės sukeliamas šlapimo „nutekėjimas“ (persipildymo nelaikymas)
- Nesugebėjimas pajusti, kada pūslė pilna
Neurogeninio šlapimo pūslės priežastys
Ši problema gali būti ir įgimta, ir išsivystyti vėliau. Iš gimimo atsineštas neurogeninis šlapimo pūslės sutrikimas dažniausiai susijęs su tokiomis raidos anomalijomis kaip:
- Kaudalinis regresijos sindromas
- Cerebrinis paralyžius
- Spina bifida
Dažnesnės nervų sistemos ligos ar pažeidimai, galintys sutrikdyti pūslės valdymą:
- Centrinės nervų sistemos navikai
- Išsėtinė sklerozė
- Parkinsono liga
- Insultas
Taip pat dažni kitų tipų pažeidimai, tokie kaip:
- Stuburo pažeidimai ar traumos
- Sunkių avarijų ar kritimų padariniai
Galimos komplikacijos
Tiems, kurie susiduria su neurogeniniu šlapimo pūslės sutrikimu, kyla didesnė rizika patirti kitų šlapimo sistemos problemų, tokių kaip:
- Inkstų pakenkimas ar net inkstų nepakankamumas
- Šlapimo takų akmenys (įskaitant šlapimo pūslės, inkstų ar šlapimtakio akmenis)
- Šlapimo grįžimas iš pūslės į inkstus
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
Papildomai ši būklė gali apriboti žmogaus socialinę veiklą dėl baimės dėl pratekėjimo arba nemalonaus kvapo, o tai gali lemti nerimą, nuotaikos sutrikimus ar vienišumo jausmą. Svarbu atkreipti dėmesį į emocinę savijautą ir, esant poreikiui, ieškoti pagalbos.
Kaip nustatomas neurogeninis šlapimo pūslės sutrikimas
Diagnozės procesas prasideda nuo išsamios ligos ir simptomų analizės bei fizinio ištyrimo. Jei įtariamas neurogeninis sutrikimas, dažnai atliekami papildomi tyrimai:
- Cistoskopija – norint apžiūrėti šlaplę ir šlapimo pūslės vidaus būklę
- Vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai, echoskopijos ar rentgeno nuotraukos)
- Urodinaminiai tyrimai – matuojama, kiek šlapimo telpa pūslėje, kokie spaudimai susidaro ir kaip efektyviai pasišalina šlapimas
Kartais tyrimų metu naudojami specialūs jutikliai netoli šlaplės ar tiesiosios žarnos, siekiant įvertinti raumenų bei nervų veiklą. Daugeliu atvejų pacientas nukreipiamas konsultuotis pas specialistą – urologą, dažniausiai tą, kuris specializuojasi neuro-urologijoje.
Gydymo galimybės ir valdymas
Nors visiškai išgydyti šios būklės dažniausiai nepavyksta, daugeliu atvejų galima sėkmingai kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Galimi gydymo būdai
- Šlapimo pūslės didinimo operacija (augmentacinė cistoplastika) – padidina pūslės talpą
- Botulino toksino injekcijos į šlapimo pūslę arba sfinkterį – atpalaiduoja raumenis ir sumažina nervų impulsus, taip palengvindamos simptomus
- Nuolatinė kateterizacija – plona lanksti kaniulė nuolatos ištuština pūslę, ją galima įvesti per šlaplę ar pilvo sienelę
- Vaistai, padedantys mažinti šlapimo pūslės hiperaktyvumą (pavyzdžiui, oksibutininas, tolterodinas, mirabegronas, solifenacino sukcinatas)
- Savarankiška (periodinė) švarios kateterizacijos procedūra – žmogus pats išmoksta, kaip reguliariai ištuštinti šlapimo pūslę su kateteriu
- Šlapimo takų rekonstrukcinės ir nukreipiančios operacijos, kuomet tam tikra žarnyno atkarpa prijungiama prie šlapimtakio, o išvestinis stoma išleidžia šlapimą į surinkimo maišą (ostominį maišą)
Palaikomosios priemonės ir kasdieniai pokyčiai
Pradinės pagalbos žingsniai apima specialių sugeriančių apatinių dėvėjimą, kuris saugo nuo drėgmės ir kvapo, o taip pat patalynės apsaugą. Gali būti rekomenduojama keisti maisto ir gėrimų įpročius – vengti produktų, stipriai dirginančių šlapimo pūslę, tokių kaip alkoholis, kava ar gazuoti gėrimai. Sergant diabetu, labai svarbu kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje. Taip pat verta gydyti vidurių užkietėjimą, nes jis gali bloginti pūslės funkciją.
Pūslės treniravimas ir raumenų stiprinimas
Pūslės treniruotė yra neinvazinis metodas, padedantis geriau ją valdyti. Pradžioje gali tekti pildyti šlapinimosi dienoraštį – fiksuoti, kiek ir kokios aplinkybės lydi šlapinimąsi ar pratekėjimą, kiek skysčių suvartojama ir kaip dažnai šlapinamasi. Tokio dienoraščio pagalba lengviau nustatyti, kada reikia sąmoningai bandyti tuštintis. Kegelio pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis, taip pat gali padėti geriau kontroliuoti šlapimo sulaikymą.
Vaistai ir ilgalaikės pagalbos priemonės
Kai kuriais atvejais skiriamas tam tikras vaistas tamsulozinas, kuris padeda lengviau pasišalinti šlapimui. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl būtina tartis su gydytoju, kuris parinks tinkamiausią pagalbos būdą.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jau gydantis dėl nervų sistemos ligų dažnai imamasi profilaktinių priemonių dėl šlapimo pūslės veiklos. Tačiau visuomet svarbu pasidalyti su medikais apie naujus ar blogėjančius simptomus, ypač jei atsiranda karščiavimas, skausmas ar požymiai, primenantys infekciją – tai gali būti ženklas, kad reikia keisti gydymą.
Prognozė ir gyvenimas su neurogeniniu šlapimo pūslės sutrikimu
Žmones kartais gąsdina faktas, kad šiam sutrikimui nėra vienareikšmiško išgydymo. Tačiau daugelis puikiai kontroliuoja simptomus su gydytojų pagalba – svarbiausia rasti tinkamas priemones, kurios tiktų būtent jums. Dažniausia chirurginio gydymo neprireikia, o kasdienę savijautą ženkliai pagerina medikamentai, kateteriai ar net minimalūs įpročių pokyčiai. Gydytojas, remdamasis diagnoze ir turima patirtimi, padės nuspėti prognozę ir suplanuos individualų gydymo planą, atsižvelgdamas į ligos kilmę bei tipą.