SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Neurologiniai sutrikimai: kas tai, simptomai ir rūšys

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Nervų sistemos sutrikimai – tai įvairios būklės, paveikiančios, kaip veikia mūsų nervų sistema. Ji apima tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemos dalį ir yra atsakinga už daugybę kasdienių organizmo funkcijų – nuo judesių iki kvėpavimo ar miego.

Turinys
  1. 1.Kas yra nervų sistemos sutrikimai
  2. 2.Nervų sistemos ligų rūšys
  3. 3.Kiek dažnos nervų sistemos ligos
  4. 4.Nervų sistemos sutrikimų simptomai
  5. 5.Nervų sistemos sutrikimų priežastys
  6. 6.Kaip nustatomi nervų sistemos sutrikimai
  7. 7.Gydymo galimybės
  8. 8.Ar įmanoma išvengti nervų sistemos ligų?
  9. 9.Ligos eiga ir prognozė
  10. 10.Kada verta kreiptis į gydytoją

Kas yra nervų sistemos sutrikimai

Nervų sistemos sutrikimai vystosi tada, kai pažeidžiama ar sutrinka viena ar kelių nervų sistemos dalių veikla. Čia svarbiausios dvi pagrindinės dalys: centrinė nervų sistema (smegenys ir nugaros smegenys) bei periferinė nervų sistema (visi nuo nugaros smegenų atsišakojantys nervai). Periferinė sistema dar dalijama į dvi šakas: somatinę (valdanti sąmoningus judesius) ir autonominę (reguliuojančią automatines organizmo reakcijas, kaip širdies ritmą ar virškinimą).

Nervų sistema koordinuoja mūsų kvėpavimą, rijimą, judėjimą bei svarbias gyvybines funkcijas, pavyzdžiui, širdies plakimą, miegą ar virškinimą. Ji taip pat lemia gebėjimą justi, išreikšti mintis, mokytis ir prisiminti informaciją. Dėl nervų sistemos ligų gali atsirasti tiek fizinių ir psichikos, tiek elgesio ar emocijų trikdžių – pavyzdžiui, skausmas, painiava, nuotaikų svyravimai ar problemos su pusiausvyra ir judesiais. Gera žinia – egzistuoja įvairios pagalbos priemonės, kurios padeda efektyviau valdyti šiuos simptomus.

Nervų sistemos ligų rūšys

Yra šimtai nervų sistemos ligų rūšių, kurios dažnai suskirstomos pagal pažeidžiamą sistemą:

  • Neurodegeneracinės ligos: tokioms priskiriama Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga.
  • Neuromuskulinės būklės: pavyzdžiui, raumenų distrofija ar amiotrofinė lateralinė sklerozė.
  • Smegenų ligos: apima epilepsiją, migreną, įvairias galvos skaudulių formas, insultą ar galvos smegenų traumas.
  • Nugaros smegenų problemos: pavyzdžiui, nugaros smegenų pažeidimai, spina bifida ar stuburo raumenų atrofija.
  • Periferinių nervų sutrikimai: periferinė neuropatija, riešo kanalo sindromas, veidinio nervo paralyžius ir kt.

Dėl plataus simptomų spektro kai kurie sutrikimai gali būti priskiriami kelioms kategorijoms vienu metu.

Susiję įrašai

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

2026 13 vasario

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario

Kiek dažnos nervų sistemos ligos

Šių sutrikimų įvairovė rodo, kad jie labai paplitę. Vienos ligos pasitaiko dažniau nei kitos – ši sritis apima tiek itin retos būklės, tiek ir visiems gerai žinomas problemas.

Nervų sistemos sutrikimų simptomai

  • Skausmai: galvos, nugaros, kaklo skausmas.
  • Raumenų veiklos pokyčiai: silpnumas, sukaustymas, drebulys, spazmai, paralyžius, koordinacijos sutrikimai, griuvimai.
  • Jautrumo pokyčiai: tirpimas, dilgčiojimas, ypač didelis jautrumas lietimui ar temperatūrai, nejautrumas.
  • Juslių pakitimai: regos praradimas, dvejinimasis, ūžesys ausyse, klausos ar uoslės praradimas, skonio pojūčio sutrikimai, haliucinacijos, svaigulys ar pusiausvyros praradimas.
  • Miego problemos: sunku užmigti, mieguistumas dieną, nekontroliuojami judesiai miegant, garsus knarkimas.
  • Sąmonės pokyčiai: nualpimai, traukuliai, koma.
  • Kognityviniai sunkumai: sumišimas, atminties praradimas, sutrikęs dėmesys, sunkumai mokantis ir apdorojant informaciją, nuotaikos pokyčiai.
  • Kalbos ir rijimo sunkumai: lėtas ar neaiškus kalbėjimas, sunku valgyti ar ryti.
  • Sunkus kvėpavimas net ir nedidelio fizinio krūvio metu.

Kadangi nervų sistema reguliuoja beveik viską, simptomai gali labai skirtis: vieną žmogų paveikia tik viena kūno vieta ar funkcija, kitą – keletas iš karto. Kartais požymiai būna epizodiniai, kitais atvejais – ima progresuoti laikui bėgant.

Nervų sistemos sutrikimų priežastys

Šias ligas gali lemti daugybė veiksnių:

  • Paveldimi genetiniai pokyčiai.
  • Įgimtos nervų sistemos raidos anomalijos.
  • Traumos ar nervų sistemos dalių pažeidimai.
  • Infekcijos.
  • Navikai.
  • Insultai.

Kiekvienas sutrikimas turi savitas kilmės priežastis, o kartais jų apskritai nepavyksta nustatyti.

Kaip nustatomi nervų sistemos sutrikimai

Diagnozuojant nervų sistemos ligas atliekamas specialus neurologinis ištyrimas, vertinanti nervų sistemos veiklą. Kiti tyrimai padeda tiksliau nustatyti, kas sukelia simptomus ir parenka veiksmingiausią gydymo taktiką:

  • Kraujo tyrimai.
  • EEG – smegenų elektrinio aktyvumo registravimas.
  • EMG – raumenų bei nervų elektrinės veiklos analizė.
  • Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija.
  • Nervų laidumo tyrimai.
  • Lumbalinė punkcija (nugaros smegenų skysčio tyrimas).
  • Miego tyrimai.

Gydymo galimybės

Kiekvienam atvejui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo simptomų ir ligos pobūdžio. Dažniausi gydymo būdai:

  • Vaistai.
  • Pagalbiniai prietaisai.
  • Fizinė ar ergoterapija.
  • Logopedo pagalba.
  • Chirurginės intervencijos.
  • Dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose.

Kiekvieno žmogaus ligos eiga unikali, todėl gydymo priemonės pritaikomos pagal konkrečius poreikius. Prieš pradedant bet kokį gydymą, gydytojas paaiškins visus galimus privalumus ir riziką, kad sprendimus priimtų patys pacientai.

Ar įmanoma išvengti nervų sistemos ligų?

Visų nervų sistemos ligų išvengti neįmanoma. Tačiau galima sumažinti riziką, pasistengus kuo geriau pasirūpinti bendrąja sveikata ir saugotis traumos grėsmės situacijose – pavyzdžiui, sportuojant dėvėti šalmą ar saugos priemones.

Ligos eiga ir prognozė

Tik gydytojas gali tiksliai įvertinti, kokių pokyčių galite tikėtis ir ar liga smarkiai paveiks kasdienybę. Kai kuriems žmonėms nervų sistemos sutrikimai vos pastebimi, kitiems gali prireikti nuolatinės priežiūros.

Gydymo komanda ne tik paaiškins, kokį sutrikimą turite, bet ir pasiūlys geriausias gydymo bei gyvenimo būdo korekcijų galimybes. Svarbu neužsidaryti – jei kyla klausimų, būtina pasitarti su specialistu.

Kartais netikėti simptomai atima džiaugsmą iš kasdienės veiklos, paveikia ryšius su artimaisiais ir emocinę savijautą. Daugeliui žmonių padeda specialistai, kurie pataria, kaip geriau susidoroti su jausmais ar nerimu kasdieniame gyvenime.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Nervų sistemos ligos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, jų požymiai kiekvienam skirtingi. Jei jaučiate neįprastus arba sunkiai paaiškinamus simptomus, kuo anksčiau pasikonsultuokite su gydytoju.

Daugelis tėvų atkreipia dėmesį, jei vaikas nepradeda laiku vystytis, atsiranda elgesio ar psichikos pokyčių po traumos ar infekcijos. Dažnai kreipiamasi, jei artimas žmogus elgiasi neįprastai ir tai kelia nerimą.

Kiekvienas asmuo neurologines ligas išgyvena labai skirtingai, todėl svarbu neatidėlioti ir pasikonsultuoti visada, kai atsiranda įtartinų simptomų ar nerimą keliančių pokyčių.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį
Maistas

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?
Ligos

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 13 vasario
Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?
Tyrimai

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 vasario
Kitas įrašas

Neuromuskulinė skoliozė: kas tai, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

2026 13 vasario
Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario
Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį
  • Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?
  • Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.