Akiduobės lūžiai – tai trauma, kai pažeidžiami vienas ar keli kaulai, sudarantys akiduobę – sritį aplink akies obuolį. Šie kaulai ne tik saugo akį, bet ir palaiko nervus, kraujagysles bei raumenis, judinančius akį. Dažniausiai akiduobės lūžiai nutinka po stipraus smūgio į veidą – pavyzdžiui, krintant, susidūrus sportuojant ar per eismo įvykį.
Pagrindiniai akiduobės lūžių tipai
Akiduobę supa keli kaulai, todėl lūžiai būna skirtingų tipų:
- Smūgio lūžis: Dažniausias atvejis, kai ties akiduobės dugnu ar plona vidine siena atsiranda įtrūkimas. Taip nutinka gavus stiprų smūgį – pavyzdžiui, kamuoliu ar kumščiu.
- Krasto (rėmo) lūžis: Tai lūžis pačiame akiduobės krašte, kur kaulas itin tvirtas, todėl tam reikia didelės jėgos. Tokius lūžius paprastai sukelia autoįvykiai, dažnai kartu lūžta ir kiti veido kaulai.
- Dugno lūžis: Šiuo atveju akiduobės krašto kaulai stumiami atgal ir spaudžia dugno kaulus žemyn. Tokia trauma gali paveikti raumenis bei nervus, tad akį gali būti sunku normaliai judinti. Dažnos priežastys – eismo įvykiai arba stiprūs sužeidimai krentant.
Akiduobės lūžio simptomai
Lūžio požymiai priklauso nuo traumos pobūdžio ir sunkumo. Kartais žmogus gali išvis nejausti simptomų, tačiau dažniausiai jaučiamas skausmas. Galimi šie simptomai:
- Matymo sutrikimai: neryškus ar dvejinimasis, suprastėjusi rega.
- Tinimas po akimi.
- Mėlynės aplink akį – ji gali patamsėti, pamėlynuoti ar net parausti.
- Kraujavimas akies baltajame sluoksnyje.
- Paburkęs skruostas ar kaktos sritis.
- Pajutimo sumažėjimas arba nutirpimas veido srityje.
- Apribotas akies judėjimas į šalis ar aukštyn/žemyn.
- Plokštėjantis skruostas.
- Akies įdubimas ar, retesniais atvejais, išsikišimas.
- Kraujavimas iš nosies.
Lūžio priežastys
Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali patirti akiduobės lūžius. Suaugusiems dažniau traumas sukelia smurtas ar automobilio avarijos, o vaikams – avarijos ar kamuolio smūgiai į veidą. Taip pat riziką didina dviračių, motociklų avarijos, kritimai, sporto traumų ar kitos smūginės nelaimės.
Galimos komplikacijos
Kai kada tokio tipo lūžiai gali turėti rimtų pasekmių:
- Nutrūkę veido nervai ar raumenys gali lemti dalinį ar visišką nejautrumą ar judesių sutrikimus.
- Priklausomai nuo lūžio vietos, gali atsirasti kvėpavimo, regos, klausos ar kalbos sunkumų.
- Sunkios traumos gali sukelti infekcijas, kraujavimą smegenyse, traukulius ar net pažeisti galvos smegenis.
Kaip nustatomas akiduobės lūžis?
Nustačius veido traumą, pirmiausia apžiūrimas akies judėjimas, jos padėtis, rega. Gydytojas susipažins su jūsų simptomais ir gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotrauka ar kompiuterinė tomografija, kad tiksliai įvertintų pažeidimą.
Gydymas
Lūžio gydymo būdas priklauso nuo traumos sunkumo ir lūžio tipo. Tik maži, nesudėtingi lūžiai gali sugyti savaime – tokiu atveju dažniausiai skiriamas ledas tinimui mažinti ir stebima gijimo eiga. Kartais gydytojas paskiria antibiotikų ar dekongestantų, pataria laikinai nevalyti nosies, nes pūtimas gali dar labiau padidinti tinimą.
Jei trauma didesnė, akį sunku judinti, pasireiškia dvejinimasis – gali būti būtina plastinė operacija. Po operacijos dažnas patinimas ir mėlynės, rega gali būti laikinai neryški. Gijimo metu gydytojas gali rekomenduoti šalčio kompresus, antibiotikus ar uždegimą mažinančius vaistus.
Kaip išvengti akiduobės lūžių?
Ne visuomet galima visiškai apsisaugoti nuo traumų, tačiau keletas paprastų įpročių gali sumažinti riziką:
- Dėvėkite šalmą ar apsauginę kaukę kontaktiniuose sportuose.
- Važiuodami dviračiu ar motociklu, užsidėkite šalmą.
- Automobilyje visada prisisekite saugos diržą.
Gijimo prognozė ir trukmė
Gijimas priklauso nuo traumos tipo ir sunkumo. Nesudėtingi lūžiai dažniausiai sugyja savaime. Kai reikalinga operacija – atsigavimas gali užtrukti. Kartais, priklausomai nuo nervų pažeidimo, skausmas gali tęstis iki 9 mėnesių, o kai kurie žmonės patiria užsitęsusį dvejinimąsi ar akies įdubimą, kuris su laiku gali didėti ir prireikti papildomo gydymo.
Po operacijos dauguma žmonių į darbą ar mokslus grįžta jau po savaitės, tačiau kelias savaites reikia vengti didelio fizinio krūvio, skrydžių ar nardymo.
Kasdienis rūpinimasis savimi
Gydytojai, gydydami akiduobės lūžį, dažnai rekomenduoja šaltus kompresus ar ledo paketus. Patartina miegoti su pakelta galva aukščiau širdies lygio – taip sumažėja tinimas. Skausmą gali sumažinti vaistai nuo skausmo, o kraujavimui iš nosies valdyti – trumpam naudokite gydytojo rekomenduotą nosies purškalą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei gydantis akiduobės lūžį pasireiškia pykinimas, vėmimas, ilgai trunkantis galvos skausmas ar pakyla temperatūra – būtina pasitarti su gydytoju.
Pavojingi simptomai, kai reikia skubios pagalbos:
- Staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas.
- Traukuliai.
- Judėjimo ar kalbos sutrikimai, regos praradimas.
- Kūno dalies silpnumas ar nutirpimas.
- Kraujas ar kiti skysčiai, tekantys iš nosies arba ausies.
- Alpimas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kiek rimtas yra mano lūžis?
- Kokio tipo pažeidimas nustatytas?
- Ar lūžis gali sugyti be intervencijos?
- Ar būtina operacija?
- Ar ateityje gali prireikti papildomų gydymo ar stebėjimo?
