Orofacialinės granulomatozės atveju dažnai pastebimas lūpų, veido, dantenų ar vidinių žandų patinimas. Ši būklė yra reta ir dėl ją sukeliančio uždegimo gali formuotis kieti ar minkšti iškilimai veide, burnoje arba ant lūpų. Granulomatozė paveikti gali įvairias amžiaus grupes, tačiau dažnesnė tarp 20–40 metų asmenų ir pasitaiko mažiau nei 1 % gyventojų.
Kas yra orofacialinė granulomatozė
Orofacialinė granulomatozė – tai reta uždegiminė odos liga, turinti įtakos veido ir burnos sričiai. Dažniausiai ji pasireiškia keliančiu nerimą odos patinimu ar mazgeliais, kuriuos galima matyti ar užčiuopti ant lūpų, skruostų ar burnos gleivinės. Kai kuriems žmonėms uždegimas pasireiškia tik lūpose – tuomet ši būklė vadinama cheilitu granulomatoza, granulomatiniu cheilitu arba Miescher cheilitu.
Kas gali susirgti orofacialine granulomatoze
Nors ši būklė paplitusi retai, ji gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniau diagnozuojama jauniems suaugusiems. Orofacialinė granulomatozė gali atsirasti kaip savarankiška liga arba pasireikšti kartu su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip Krono liga, sarkoidozė ar tam tikros infekcijos. Taip pat dažnai siejama su Melkersson-Rosenthal sindromu – neurologine būkle, kurios požymiai: pasikartojantis veido ar lūpų patinimas, liežuvio vagotumas (grublėjimas) ir veido judesių paralyžiai.
Orofacialinės granulomatozės simptomai
Pagrindinis ankstyvasis simptomas – švelnus, neskausmingas vienos arba abiejų lūpų patinimas. Dažniausiai patinsta apatinė lūpa, tačiau ilgainiui gali patinti ir kitose burnos ar veido vietose. Patinimas gali būti nepastovus – kartais išnyksta, tačiau gali užsitęsti, tapti tvirtesnis, skausmingas ir nevienalytis. Kai kuriais atvejais patinimas išlieka ilgam ar tampa nuolatinis. Kiti galimi simptomai:
- Sutrūkinėjusios lūpos
- Padidėjęs seilėtekis
- Odos paraudimas, sausumas, lupimasis aplink burną
- Liežuvio vagotumas, įdubimai ar nelygumai
- Burnos gleivinės opos, iškilimai arba odos perteklius žando viduje
- Kalbos ar valgymo sunkumai
- Patinimai ar nelygumai burnoje, skruostuose, dantenose, liežuvyje, smakre, aplink akis, kaktos ar net galvos srityse
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios orofacialinės granulomatozės priežastys iki šiol nėra žinomos, ekspertai mano, kad svarbų vaidmenį gali turėti alergijos ar padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams (pavyzdžiui, cinamonui, šokoladui ar konservantams), bakterinės arba grybelinės infekcijos ir genetiniai imuninės sistemos ypatumai. Manoma, kad patinimas išsivysto tada, kai granulomų sankaupos blokuoja limfinę sistemą ir sukelia limfinę edemą.
Diagnozė ir tyrimai
Nustatant šią būklę, dažniausiai atliekama biopsija – t. y. specialistas paima nedidelį pažeisto audinio mėginį iš patinusios vietos. Patologas šį mėginį ištyrinėja, ar jame nėra būdingų nesukrėvėjusių granulomų. Gydytojui gali prireikti ir kitų laboratorinių ar instrumentinių tyrimų, kad būtų atmestos susijusios ligos, pavyzdžiui:
- Kraujo tyrimai infekcijoms (tuberkuliozei ir kt.) nustatyti
- Krentgenografiniai tyrimai sarkoidozei išaiškinti
- Koloskopija ir kraujo tyrimai Krono ligos požymiams ieškoti
- Odos lopo mėginiai galimoms alergijoms ar jautrumui nustatyti
Gydymo galimybės
Gydymas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai šios būklės simptomai yra itin ryškūs, sukelia skausmą, trukdo naudotis burna arba atsiliepia savijautai dėl išvaizdos. Dažniausiai skiriami kortikosteroidai – jų tipas priklauso nuo simptomų stiprumo:
- Tepami kortikosteroidų preparatai, tokie kaip tepalai, kremai ar burnos skalavimo priemonės
- Kortikosteroidų injekcijos tiesiai į patinusią sritį
- Sisteminiai (geriamieji) steroidai, dažniausiai prednizolonas, kai situacija rimtesnė
Kartais gydytojas papildomai paskiria antibiotikų, jei nustatoma infekcija, imunines reakcijas slopinančių vaistų ar mitybos pakeitimus nustatytų alergijų atveju. Kai ilgalaikis patinimas trukdo kalbėti ar valgyti, gali būti svarstoma operacija.
Kiekvienos dienos iššūkiai ir pagalba sau
Gyventi su orofacialine granulomatoze gali būti sudėtinga – ypač jei fiziologiniai pokyčiai atsiliepia savivertei ar socialiniam gyvenimui. Psichologinė parama itin svarbi: naudingi gali būti pokalbiai su psichologu, dalyvavimas palaikymo grupėse, pozityvaus mąstymo pratimai ar aktyvesnis bendravimas su artimiausiais žmonėmis.
Išplitimas ir užkrečiamumas
Nors orofacialinė granulomatozė gali apimti vis didesnes veido ar burnos sritis, ji nėra užkrečiama ir negali būti perduodama kitam žmogui.
Ligos eiga ir prognozė
Šios būklės gydymas dažnai būna sudėtingas ir gali trukti ilgai – mėnesius ar net metus. Kartais taikomi metodai nepadeda, tačiau labai retais atvejais uždegimas visiškai praeina savaime.
Šiuo metu išgydyti orofacialinės granulomatozės visiškai negalima, todėl gydymas orientuotas į simptomų kontroliavimą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Kaip išvengti orofacialinės granulomatozės
Kadangi tiksli ligos priežastis nėra aiški, nėra ir patikimų prevencijos būdų. Mokslininkai vis dar ieško atsakymų į klausimą, kas lemia šios būklės atsiradimą, todėl šiuo metu prevencija nėra įmanoma.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei pastebite veido raumenų silpnumą ar dalinį paralyžių arba išryškėja liežuvio grublėtumas ar įdubimai, verta nedelsti ir pasitarti su gydytoju – tokie simptomai gali būti susiję su Melkersson-Rosenthal sindromu ar kitomis sveikatos problemomis.
