Ortostatinė proteinurija – tai būklė, kai šlapime nustatomas padidėjęs baltymų kiekis tada, kai žmogus sėdi arba stovi, tačiau baltymų kiekis būna įprastas po ilgesnio gulėjimo ant nugaros ar šono. Ši būklė laikoma nekenksminga, todėl kartais vadinama dar ir postūrinė proteinurija. Paprastai ortostatinė proteinurija dažniausiai nustatoma vaikams ir paaugliams, o vyresniems nei 30 metų asmenims pasitaiko itin retai. Su inkstų veikla ar bendra sveikata ši proteinurija nėra susijusi, todėl nerimauti nereikia – dažniausiai ji praeina savaime be jokio gydymo.
Baltymų reikšmė organizmui
Baltymai atlieka daugybę svarbių funkcijų. Jie padeda augti raumenims bei kaulams, reguliuoja skysčių balansą kraujyje, padeda kovoti su infekcijomis ir atkurti pažeistus audinius. Tad net jei kartais baltymų yra daugiau šlapime, dažniausiai tai neturi jokios blogos įtakos bendrai sveikatai, ypač jei kalbame apie ortostatinę proteinuriją.
Ortostatinės proteinurijos paplitimas
Ši būklė nustatoma maždaug 2–5 % paauglių, dažniau berniukams. Suaugus, ypač perkopus 30 metų, ortostatinė proteinurija tampa itin reta. Su inkstų ligomis ji nesusijusi, o tyrimai rodo, kad šis baltymų šlapime kiekio padidėjimas nesukelia inkstų veiklos sutrikimų, pavyzdžiui, lėtinės inkstų ligos.
Ortostatinės proteinurijos simptomai
Ortostatinė proteinurija neturi jokių juntamų simptomų ar išorinių požymių. Vienintelis būdas ją nustatyti – atlikti baltymų kiekio šlapime tyrimą. Jokių pokyčių, kuriuos galėtumėte pastebėti patys, paprastai nėra.
Ortostatinės proteinurijos priežastys
Nors tikslios ortostatinės proteinurijos priežastys nėra žinomos, specialistai mano, kad čia gali būti susiję keli veiksniai. Manoma, jog tai gali lemti inkstų filtruojamųjų struktūrų – glomerulų – savybės. Kai kuriems žmonėms nustatyta, kad glomerulų sienelės šiek tiek storesnės. Kitas galimas paaiškinimas – pakitęs kraujotakos reguliavimas, vadinamas hemodinamine reakcija, ypač stovint ar sėdint ilgesnį laiką. Taip pat mokslininkai diskutuoja apie vadinamąjį „riešutų traiškytuvo sindromą“, kai stovint didesnis spaudimas tenka kairiajai inksto venelei, todėl padidėja baltymų išsiskyrimas per inkstus. Dar viena versija – kad ilgai būnant stovimoje ar sėdimoje padėtyje dėl gravitacijos poveikio inkstai linkę lengviau išskirti baltymus.
Kieno tarpe dažniausiai pasitaiko?
Ortostatinė proteinurija dažniausiai pasireiškia paaugliams, ypač berniukams. Suaugusiesiems ši būklė – itin reta.
Galimi ortostatinės proteinurijos padariniai
Dauguma specialistų ortostatinę proteinuriją vertina kaip visiškai nepavojingą ir nepakenkiančią nei inkstams, nei visai sveikatai. Ji nekelia ilgalaikių grėsmių ir nereikalauja specialaus gydymo.
Ortostatinės proteinurijos nustatymas
Nustačius padidėjusių baltymų kiekį šlapime, gydytojas pirmiausia domėsis jūsų ligos istorija ir atliks apžiūrą. Po to gali būti paskirta keli šlapimo tyrimai. Paprastai imamos dvi šlapimo mėginio porcijos: pirmoji – rytinė, kai buvote ilgą laiką gulėję, antroji – vakare, jau po aktyvios dienos. Jei po dienos šlapime aptinkama daugiau baltymų nei po nakties, įtariama ortostatinė proteinurija. Jei reikia, šeimos gydytojas gali pasiūlyti pasitarti ir su inkstų ligų specialistu – nefrologu.
Tyrimai, padedantys patvirtinti šią būklę
Nustatant ortostatinę proteinuriją paprastai užtenka dviejų šlapimo mėginių: po nakties ir po aktyvaus dienos laikotarpio. Analizuojant skirtumą tarp mėginių, galima aiškiai matyti, kad baltymų kiekis pakinta priklausomai nuo kūno padėties.
Ortostatinės proteinurijos gydymas
Ši būklė gydymo nereikalauja: nei dieta, nei fizinio aktyvumo ribojimai čia nėra būtini. Tačiau jei ortostatinė proteinurija nustatoma, kartą per metus rekomenduojama atlikti pakartotinį baltymų kiekio šlapime tyrimą stebėjimui.
Ar galima užkirsti kelią ortostatinei proteinurijai?
Specifinių profilaktikos priemonių, padedančių išvengti ortostatinės proteinurijos, nėra. Laimei, ji nėra kenksminga ir ilgainiui dažniausiai praeina savaime.
Prognozė ir gyvenimas su ortostatine proteinurija
Ortostatinės proteinurijos perspektyvos – puikios. Laikui bėgant, dažniausiai pasiekus suaugusio žmogaus amžių, ši būklė savaime išnyksta. Ji nėra susijusi su lėtine inkstų liga ar kitomis inkstų problemomis.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nors specialaus gydymo nereikia, vertinga reguliariai – kartą per metus – atlikti šlapimo tyrimą baltymų kiekiui stebėti. Jei turite klausimų apie gydymą ar tyrimus, visada drąsiai pasitarkite su savo gydytoju.
Klausimai, kurių galite paklausti gydytojo
- Kaip jūs nustatėte, kad tai ortostatinė proteinurija?
- Ar rekomenduojate kasmetinius šlapimo baltymų tyrimus?
- Ar verta pasitikrinti pas nefrologą?
