Osteonekrozė žandikaulyje – reta, tačiau rimta būklė, kai žandikaulio kaulo ląstelės žūsta ir kaulas atsiveria pro žaizdą dantenose. Dėl sutrikusios kraujotakos į pažeistą kaulą šis audinys nebegyja ir pamažu miršta. Tokia kaulo dalis pradeda liestis su burnos aplinka ir gali dar labiau sunykti.
Kas yra žandikaulio osteonekrozė?
Osteonekrozė medicinoje reiškia kaulo žūtį – žodis „osteo“ yra susijęs su kaulais, o „nekrozė“ – su mirtimi. Kai kurie medikai šią būklę vadina ir avaskuline nekroze, nes avaskulinė reiškia, kad kažkas trukdo kraujagyslėms aprūpinti audinius krauju. Osteonekrozei žandikaulyje būdingas kraujo tiekimo sutrikimas į kaulo audinį, dėl kurio šis miršta.
Kaip dažnai pasitaiko žandikaulio osteonekrozė?
Tai nedažna liga, tačiau ji gali išsivystyti maždaug 2 iš 100 vėžiu sergančių žmonių, ypač jei jie vartoja tam tikrus vaistus kaulų nykimui (rezorbcijai) mažinti ar skausmui dėl vėžio plitimo į kaulus malšinti. Žmonėms, nesergantiems vėžiu ar nevartojantiems šių medikamentų, ši būklė pasitaiko itin retai.
Kuo osteonekrozė skiriasi nuo osteomielito?
Abiem atvejais kaulas pažeidžiamas – praranda savo struktūrą, tačiau osteomielitą sukelia bakterinė ar grybelinė infekcija, o osteonekrozė atsiranda dėl sutrikusio kraujo tiekimo. Nors abiejų ligų simptomai panašūs, osteomielitas dažniausiai sukelia karščiavimą, o osteonekrozė – ne. Diagnozės tikslinimui atliekami kraujo tyrimai ir kiti būklės tyrimai.
Ar osteonekrozė ir osteoradionekrozė yra tas pats?
Šios dvi ligos skiriasi. Osteoradionekrozė pasireiškia po gydymo spinduline terapija galvos ar kaklo srityje – tai nutinka nuo 3% iki 10% pacientų, kuriems taikytas toks gydymas. Spindulinė terapija gali pažeisti kaulus maitinančias kraujagysles, todėl dantų traukimas ar kitos invazinės burnos procedūros po tokio gydymo padidina riziką kirti šiai sunkiai komplikacijai.
Žandikaulio osteonekrozės simptomai
Ligai vystantis dažniausiai juntamas žandikaulio skausmas, ypač toje pusėje, kurioje neseniai buvo atlikta burnos chirurginė procedūra. Visgi kai kuriems pacientams simptomų nebūna. Labiausiai pastebimi požymiai:
- Nuolatinis žandikaulio skausmas
- Palaidi dantys
- Žaizdos burnoje
- Pūlingos išskyros iš dantenų
- Pabrinkę dantenos
Žandikaulio osteonekrozės priežastys
Ši liga dažniausiai išsivysto po burnos chirurginių intervencijų – dantų traukimo, implantacijos ar kaulo transplantacijos procedūrų, kai dalis žandikaulio lieka atvira burnos ertmei. Gijimo metu dantenų audinys neužgyja, o nuo kraujotakos atskirta kaulo dalis pradeda žūti. Retais atvejais osteonekrozė atsiranda be aiškios priežasties.
Rizikos veiksniai
Osteonekrozė gali išsivystyti kiekvienam, bet kai kurie veiksniai riziką didina:
- Antiresorbcinių vaistų (dažniausiai bisfosfonatų) vartojimas – ypač leidžiamų į veną. Jie sustabdo kaulų nykimą ir stiprina kaulinį audinį, dažnai skiriami nuo vėžio sukeltų kaulų komplikacijų
- Amžius virš 65 metų
- Taikyta chemoterapija
- Cukrinis diabetas
- Veido kaulų traumos ar lūžiai
- Dantenų ligos (periodontitas ir kt.)
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas
- Buvęs juostinis herpesas (herpes zoster)
- Rūkymas
- Dantų protezų nešiojimas
Vartojant mažų dozių geriamuosius vaistus nuo osteoporozės, ryšio su osteonekrozės atsiradimu kol kas neaptikta.
Kaip nustatoma žandikaulio osteonekrozė?
Pirmiausia svarbu apsilankyti pas odontologą, jei jaučiate simptomus, ypač jei priklausote rizikos grupei. Ankstyvas ligos atpažinimas leidžia išsaugoti žandikaulio struktūrą ir net dantis. Apnuogintas kaulo plotas, išliekantis ilgiau nei aštuonias savaites, paprastai rodo osteonekrozę.
Žandikaulio osteonekrozės stadijos
Šiai ligai priskiriamos keturios stadijos – nuo 0 iki 3:
- 0 stadija – yra skausmas, gaunama infuzinių bisfosfonatų, tačiau kaulo apnuoginimo ar kitų būdingų simptomų nėra; dažnai simptomus sukelia gretutinė, pvz., periodontito liga
- 1 stadija – matomas atviras žandikaulio kaulas, bet daugiau jokių požymių nejaučiama
- 2 stadija – žandikaulio kaulas atsiveria, jaučiamas skausmas, dantenos patinsta, pasireiškia infekcijos simptomai
- 3 stadija – visos 2 stadijos apraiškos, be to, osteonekrozė plinta į sinusus ar kitus veido kaulus
Gydymo būdai
Žandikaulio osteonekrozę dažniausiai gydo burnos chirurgai ar protezavimo specialistai. Nustatytos ligos stadijos dažniausiai nulemia ir gydymo pasirinkimą:
0 stadijos gydymas
- Vaistų stebėjimas ir laikinų simptomų palengvinimas
- Gali būti skiriami antibiotikai
- Skalavimas antiseptiniais burnos tirpalais
- Skausmą malšinantys vaistai
1 stadijos gydymas
- Negyvų ir apnuogintų kaulo ląstelių šalinimas (debridementas)
- Po procedūros dažnai paskiriami antibiotikai, skausmo malšintojai, gydomieji burnos skalavimo skysčiai
2 ir 3 stadijų gydymas
- Chirurginė operacija, kai pašalinama mirusi žandikaulio kaulo dalis ir greta esantys pažeisti dantys
- Kartais šalinamos ir aplinkinės sveikos audinio juostelės, kad neliktų užkrato
- 3 stadijoje gali prireikti pašalinti ir mirusį kaulą iš nosies ančių ar kitų veido vietų
- Po operacijos skiriamas gydomasis skalavimas, antibiotikai, skausmą malšinantys vaistai
Kaip sumažinti žandikaulio osteonekrozės riziką?
Rūpestis burnos higiena – reguliarus dantų valymas ir kasdienis siūlo naudojimas, taip pat reguliarūs vizitai pas odontologą – yra geriausia prevencija. Jei sergate dantenų ligomis – pravartu gydytis jas kuo anksčiau.
Labai svarbu informuoti odontologą apie gaunamą gydymą antiresorbciniais vaistais. Jie gali išvengti komplikuotų procedūrų, pasirinkdami mažiau invazyvius gydymo metodus – pavyzdžiui, atlikdami danties šaknų gydymą vietoje traukimo.
Prognozė ir gyvenimas su liga
Laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą, žandikaulio osteonekrozė gali būti sustabdyta – tai padeda išsaugoti tiek žandikaulį, tiek dantis. Ankstyvose stadijose gydymas dažnai būna nesudėtingas, o pažengus ligai gali reikėti šalinimo procedūrų, o kartais – net kaulo dalies netekimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dėl šių požymių būtina pasitarti su gydytoju:
- Kraujuojančios, paraudusios ar patinusios dantenos
- Kramtymo sunkumai
- Žandikaulio skausmai
- Palaidi dantys
Klausimai gydytojui
- Kaip galiu sumažinti osteonekrozės riziką?
- Kaip dažnai reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną?
- Kodėl išsivystė ši būklė?
- Kokia mano ligos stadija?
- Ar prireiks chirurginio gydymo?