Perdengimas – tai būklė, kai viršutiniai dantys ryškiai uždengia apatinius, užimdami daugiau vietos nei įprasta. Šis reiškinys skiriasi nuo kitų sąkandžio sutrikimų, tokių kaip horizontali dantų atitrauka (overjet) ar priešingas sąkandis (underbite).
Kas yra perdengimas?
Perdengimas priklauso prie sąkandžio sutrikimų, kai viršutiniai dantys nusileidžia žemiau ant apatinių, nei turėtų. Nedidelis perdengimas – normalus ir būtinas taisyklingam kramtymui bei dantų funkcijoms. Tačiau jei viršutiniai dantys dengia apatinius daugiau nei 2–4 mm, atsiranda didesnių sveikatos problemų rizika, pavyzdžiui, žandikaulio skausmas, dantų dilimas ar kitos burnos būklės.
Skirtumas tarp perdengimo ir horizontalios atitraukos
Perdengimą dažnai painioja su horizontalia dantų atitrauka (overjet). Egzistuoja esminis skirtumas – horizontalios atitraukos atveju viršutiniai dantys išsikiša į priekį, lyginant su apatiniais. Žmonės kartais tai vadina „triušio dantimis“. Perdengimas – tai vertikalus dantų persidengimas, kai viršutiniai dantys ypatingai užstoja apatinius. Kartais ši būklė dar vadinama „gilaus sąkandžio“ problema.
Perdengimo požymiai
Pagrindinis bruožas – pastebimai daugiau nei įprasta uždengti apatiniai dantys viršutiniais. Esant stipriam perdengimui, pokytis akivaizdus, tačiau net nedidelis perdengimas gali paveikti ne tik šypsenos išvaizdą, bet ir burnos sveikatą.
- Dantų dilimas ir stipresnis nusidėvėjimas
- Kvėpavimo sutrikimai
- Šoninis ar kramtymo metu išryškėjantis skausmas
- Dantenų uždegimai ir ligos
- Žandikaulio skausmas
- Taikomosios žandikaulio sąnario (TMS) problemos
- Dantų ėduonis
- Sunkumai tarti kai kuriuos garsus
Perdengimo priežastys
Dažnai dantų sąkandžio sutrikimai paveldimi – genetiškai nulemtas žandikaulio formavimasis ir dantų išsidėstymas daug ką lemia. Tačiau priežasčių gali būti gerokai daugiau:
- Dažnas nagų kramtymas
- Dantų griežimas miegant ar būdraujant
- Liežuvio stūmimas į priekį kalbant ar ryjant
- Įprotis čiulpti nykštį ar naudotis čiulptuku ilgiau nei iki 3 metų amžiaus
Galimos komplikacijos
Negydomas perdengimas gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių ir ligų:
- Žandikaulio, kaklo skausmas ir sąstingis
- Galvos skausmai
- Skausmas ar uždegimas ausyse
- Kramtymo sunkumai
- Padidėjusi dantų ėduonies tikimybė
- Gingivitas bei periodonto ligos
- Kaklo srities skausmas
Kaip nustatomas perdengimas
Pirmasis perdengimą dažniausiai pastebi odontologas per įprastą apžiūrą. Norėdamas tiksliau įvertinti dantų padėtį, gydytojas gali paskirti dantų rentgeno tyrimą.
Kai kuriais atvejais pacientas gali būti nukreiptas pas ortodontą – specialistą, kuris rūpinasi dantų ir žandikaulio išsidėstymu bei sąkandžio koregavimu.
Perdengimo gydymo galimybės
Šios problemos koregavimas galimas bet kokiame amžiuje, tačiau gydymo būdai parenkami pagal paciento amžių ir perdengimo tipą.
Vaikų perdengimo gydymas
Vaikystėje kaulai yra minkštesni ir dantų judėjimas lengvesnis. Dėl to perdengimą vaikams dažniausiai pavyksta ištaisyti vien odontologinėmis priemonėmis. Galimi gydymo būdai:
- Gomurio plėtikliai, naudojami augimo šuolių metu žandikaulio plėtimui
- Ortodontiniai prietaisai (pvz., galvos lankai), stabilizuojantys žandikaulį
- Breketai, kurie taiso dantų išsidėstymą
- Pieno dantų pašalinimas, kad nuolatiniai dantys galėtų augti tinkamoje padėtyje
- Kapų ar įtvarų naudojimas po gydymo siekiant išlaikyti dantis savo vietoje
Suaugusiųjų perdengimo gydymas
Nors suaugusiems kaulų struktūra jau susiformavusi, specialūs ortodontiniai aparatai padeda ištaisyti daugumą perdengimo atvejų. Esant itin ryškiam ir sudėtingam sąkandžiui, gali prireikti chirurginės žandikaulio korekcijos. Suaugusiųjų gydymo metodai:
- Klasikiniai arba skaidrūs breketai, judinantys dantis į taisyklingą padėtį
- Kai kuriais atvejais – dantų rovimas, siekiant sukurti pakankamai erdvės
- Žandikaulio operacijos (ortognatinė chirurgija)
- Kapos neleidžia dantims vėl pasislinkti po gydymo
Perdengimo prevencija
Dažnai perdengimas yra įgimtas, todėl visiškai išvengti jo nepavyks. Tačiau ankstyvoje vaikystėje įmanoma sumažinti šios būklės tikimybę:
- Stenkitės nenaudoti klasikinių gertuvių su vožtuvėliais, kadangi čiulpimo veiksmas gali paveikti dantų vystymąsi. Rekomenduojama rinktis 360 laipsnių gertuvę be snapelio, kuri leidžia vaikui gerti natūraliau.
- Kontroliuokite nykščio čiulpimą ir čiulptuko naudojimą – šie įpročiai yra natūralūs, tačiau jų nepavykus atsisakyti iki 3 metų amžiaus, padidėja perdengimo rizika.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą – pirmąjį apsilankymą derėtų suplanuoti sulaukus vienerių arba išdygus pirmajam dančiui. Taip galima anksti aptikti burnos vystymosi pokyčius ir pradėti tinkamą priežiūrą.
Perspektyvos ir gyvenimas su perdengimu
Ką reikėtų žinoti apie gyvenimą su šiuo sąkandžio sutrikimu? Viskas priklauso nuo situacijos: jeigu perdengimas sukelia negalavimus ar norite pasikeitimo – verta kreiptis į odontologą arba ortodontą dėl įvertinimo ir gydymo galimybių.
Kol sprendžiate dėl gydymo, svarbu rūpintis burnos higiena, naudoti įtvarą naktimis jei griežiate dantimis arba stumiate liežuvį, reguliariai lankytis pas odontologą, o aktyviai sportuojant – naudoti apsauginę kapą.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Profilaktiniai vizitai pas odontologą rekomenduojami kas pusmetį arba taip dažnai, kaip pataria specialistas. Patyręs gydytojas laiku pastebės pasikeitimus bei pasiūlys gydymo sprendimus, jei perdengimas pradeda kenkti dantų ar žandikaulio funkcijai.
Pajutus naujų simptomų, tokių kaip skausmas, patinimas, infekcija ar dantų paslankumas, svarbu nelaukti kitos profilaktinės apžiūros ir nedelsiant pranešti odontologui.
Kokius klausimus verta užduoti savo odontologui?
- Ar mano perdengimas lengvas ar sunkesnis?
- Ar būtina koreguoti mano sąkandį?
- Kiek laiko gali užtrukti gydymas?
- Kaip išvengti, kad perdengimas neatsinaujintų?
- Kokios priemonės gali padėti apsaugoti dantų, žandikaulio ir bendrąją burnos sveikatą?
