Paragonimozė – reta, tačiau rimta parazitinė liga, kurią sukelia plokščiosios kirmėlės, dar vadinamos paragonimais. Užsikrėsti galima suvalgius termiškai neapdorotos ar netinkamai paruoštos krabų arba vėžių mėsos. Liga dažniausiai pažeidžia plaučius, bet parazitai gali išplisti ir į kitus organus, pavyzdžiui, odą ar net smegenis. Dėl šios priežasties paragonimozės požymiai dažnai painiojami su tuberkulioze ar net plaučių vėžiu – pasireiškia kraujo atkosėjimu, nuolatiniu kosuliu, krūtinės skausmu ar staigiu svorio kritimu.
Paragonimozės paplitimas
Paragonimų rūšių randama įvairiose pasaulio dalyse, tačiau daugiausia susirgimų užfiksuojama Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose. Užsikrėsti šia liga galima pavartojus žalių, pusžalių ar marinuotų vėžiagyvių. Paplitimas šalyse priklauso nuo gyventojų mitybos įpročių bei vietinių tradicijų.
Paragonimozės simptomai
Liga paprastai prasideda po kelių savaičių nuo užsikrėtimo – įprastai praeina 2–8 savaitės po galimai užteršto maisto vartojimo. Nors pirmiausia pažeidžiami plaučiai, kartais simptomai pirmiausia pasireiškia virškinimo ar pilvo sistemoje.
- Padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas)
- Skausmas krūtinėje
- Nuovargis
- Kosulys – iš pradžių sausas, vėliau su kruvinu ar rusvu skrepliu
- Staigus svorio kritimas
- Viduriavimas
- Pilvo skausmas
- Po oda pilvo srityje atsirandantys guzai, kurie gali būti skausmingi ir ilgainiui iškilti aukščiau, link krūtinės
Simptomai pažeidus nervų sistemą
Kai paragonimai patenka į nervų sistemą, išauga grėsmė sunkiems neurologiniams pažeidimams. Tokiu atveju gali pasireikšti:
- Traukuliai
- Galvos skausmas
- Regėjimo sutrikimai: dvejinimasis, neaiškus matymas
- Sąmonės sutrikimai, sumišimas
- Vėmimas
- Sprando raumenų sustingimas
- Raumenų silpnumas
Paragonimozės priežastys
Pagrindinė priežastis – vartojimas nepakankamai termiškai apdorotų krabų ar vėžių. Šiuose gyvūnuose gali būti parazitų lervų, kurios žmogaus organizme pereina per žarnyną ir galiausiai apsigyvena plaučiuose. Imuninė sistema stengiasi kovoti su parazitais – aplink juos susiformuoja cistos, kurios gali plyšti ir sukelti pūlingas infekcijas, kvėpavimo sunkumus ir išskyras su krauju ar pūliais.
Užkrečiamumas
Paragonimoze žmogus neužsikrečia nuo kito žmogaus – liga plinta tik suvalgius užkrėstų vėžiagyvių ar jų sulčių.
Galimos komplikacijos
Daugiausia komplikacijų kyla plaučiuose. Dažniausios iš jų:
- Plaučių uždegimas
- Bronchiektazės (nenormalus bronchų išsiplėtimas)
- Plaučių abscesai, kai formuojasi pūliniai
- Skysčio kaupimasis pleuroje (pleuros ertmėje)
- Empiema – pūlių susikaupimas pleuros ertmėje
Paragonimozės diagnozė
Diagnozuojant šią ligą, ieškoma parazito kiaušinėlių:
- Skrepliuose
- Išmatose
- Skystyje, esančiame aplink plaučius
- Odos ar kitų audinių mėginiuose
Taip pat atliekami įvairūs vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti pažeidimų vietą ir mastą.
Kokie tyrimai galimi?
- Kraujo tyrimai
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Bronchoskopija
- Odos biopsija
Gydymo galimybės
Paragonimozei gydyti naudojami specialūs vaistai nuo parazitų – dažniausiai skiriama prazikvantelio ar triklabendazolo. Jeigu liga pažeidė nervų sistemą, gydytojas dažnai papildomai paskiria uždegimą mažinančių vaistų, pavyzdžiui, kortikosteroidų. Atskirais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos cistoms pašalinti.
Ar įmanoma visiškai išgydyti?
Tinkamai gydant, paragonimozė visiškai pagydoma. Pavyzdžiui, Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad prazikvantelis pašalina 86–100 % šio parazito atvejų.
Apsauga nuo užsikrėtimo
Paragonimozės lengva išvengti – būtina atsisakyti žalios, pusiau keptos ar nepakankamai termiškai apdorotos krabų ir vėžių mėsos bei jų nepatikrintų produktų. Visada venkite valgyti:
- Žalius krabus ar vėžius
- Marinuotus krabus
- Sūdytus krabus
- „Girtus“ krabus, kuriuos tik apipylė arba marinuoja alkoholyje
- Krabų ar vėžių sultis
Ligos eiga ir perspektyvos
Diagnozavus paragonimozę dažniausiai pakanka kelių dienų geriamųjų antiparazitinių vaistų kurso. Dažniausiai jis trunka nuo vienos iki trijų dienų. Kartais, jei liga atsinaujina, prireikia pakartotinio gydymo kurso.
Negydant, liga, ypač pažeidusi smegenis, gali sukelti sunkių padarinių – mirštamumas siekia apie 5 % atvejų.
Kasdienybė su paragonimoze: kada kreiptis į gydytoją?
Pasitikrinti pas gydytoją rekomenduojama įtariant bet kurį iš pagrindinių paragonimozės simptomų, ypač jei neseniai vartojote neįprastai paruoštų krabų ar vėžių. Dažniausiai simptomai pasireiškia per 2–8 savaites nuo užsikrėtimo.
Kada būtina skubiai ieškoti pagalbos?
- Aukšta, daugiau nei 40 °C, kūno temperatūra
- Stiprus krūtinės skausmas
- Krauju atkosėjimas
- Traukuliai
- Sąmonės sutrikimai ar sumišimas
Klausimai, kuriuos pravartu užduoti gydytojui
- Kada tikėtis pagerėjimo?
- Kaip taisyklingai vartoti paskirtus vaistus?
- Kokius simptomus būtina stebėti, kad išvengčiau komplikacijų?
- Kada vėl reikėtų apsilankyti pas jus apžiūrai?
