Perichondritas – tai išorinės ausies kremzlę dengiančio audinio infekcija, sukelianti ausies skausmą, paraudimą, tinimą ir kartais pūlinio susidarymą. Nors ši liga nėra labai dažna, ignoruojant pirmuosius simptomus gali išsivystyti rimtos komplikacijos, galinčios pakeisti ausies formą visam gyvenimui.
Kas yra perichondritas?
Perichondritas – tai bakterinė infekcija, pažeidžianti ausies kremzlės dangalą (perichondriją). Dažniausiai ši būklė vystosi pažeidus kremzlę, o pažeidimas užgyja sunkiai ir tampa vartais bakterijoms patekti. Dažniausiai infekcija apima pagrindinę išorinės ausies dalį – kaušelį, tačiau ausies spenelio perichondritas paprastai nepažeidžia.
Ši infekcija kartais dar vadinama ausies kaušelio perichondritu. Ligą gali paskatinti įvairios traumos – sportiniai sužeidimai, nudegimai, įkandimai ar ypač aukštas ausies kremzlės vėrimas.
Kaip atskirti perichondritą nuo celiulito?
Perichondritas ir celiulitas – abi šios ligos yra odos infekcijos, tačiau skiriasi savo paplitimo sritimi ir simptomais. Perichondritas paveikia tik viršutinę išorinės ausies kremzlės dalį ir apie ausies spenelį nesukelia pokyčių, o celiulitas gali išplisti tiek per ausies kremzlę, tiek per ausies spenelį.
Perichondrito dažnis ir paplitimas
Nors tikslios statistikos nėra, perichondritas laikomas nedažna odos infekcija. Pastebėta, kad šios ligos atvejų padažnėjo kartu su didėjančiu ausų kremzlių vėrimų populiarumu, ypač tarp paauglių. Aukščiau įvėrimas – tuo didesnė infekcijos rizika palyginti, pavyzdžiui, su ausies spenelio vėrimu.
Perichondrito simptomai
Būdingi požymiai dažniausiai pasireiškia netrukus po traumos, vėrimo, įdrėskimo ar nudegimo. Dažniausi simptomai:
- Išorinės ausies skausmas, stiprėjantis liečiant
- Ryškus paraudimas ir tinimas pažeistoje zonoje
- Palpuojant – karštas ausies paviršius
- Kartais – pulsuojantis ar slenkantis skystis, jei susiformavo pūlinys
- Bendra savijauta gali suprastėti, gali pakilti temperatūra
Kas sukelia perichondritą?
Dažniausiai šią infekciją sukelia bakterijos – pagrindinė jų rūšis yra Pseudomonas aeruginosa, tačiau galimi ir kiti sukėlėjai, kaip Staphylococcus aureus ar Escherichia coli. Bakterijos patenka į kremzlę dažniausiai tada, kai ji pažeidžiama ar atveriama per auskarų vėrimą, fizinius sužalojimus, nudegimus ar kitus traumuojančius veiksmus.
Kremzlę dengia plonas audinio sluoksnis – perichondrija, kuris maitina ir apsaugos kremzlinį audinį. Kai šis sluoksnis pažeidžiamas, bakterijos lengviau prasiskverbia į vidų ir sukelia uždegimą. Susirgimo riziką didina:
- Bet koks tiesioginis trauminis ausies srities sužalojimas
- Kontaktiniai sportai
- Deginimasis, nuplikymai
- Vabzdžių, gyvūnų įkandimai
- Akupunktūra ar nesterilus ausies vėrimas
Rečiau priežastimi gali tapti ausies operacijos, ausų infekcijos, išplitusios į kremzlę, paprasti pabražymai ar infekcija dėl herpes zoster viruso (juostinė pūslelinė). Didesnė rizika susirgti būdinga žmonėms su tam tikromis autoimuninėmis ligomis, nusilpusiu imunitetu ar sergantiems cukriniu diabetu.
Kaip nustatomas perichondritas?
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus ausį ir įvertinus simptomus. Gydytojas gali teirautis apie neseniai patirtas traumas, auskarų vėrimą, nudegimus ar kitus sužeidimus. Kruopšti apžiūra leidžia atskirti perichondritą nuo kitų ausies ligų.
Perichondrito gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – sunaikinti infekciją ir apsaugoti kremzlę nuo pažeidimo. Dažniausiai paskiriami antibiotikai, kuriuos galima vartoti tiek per burną, tiek lokaliai – tiesiai ant pažeistos ausies srities. Konkretaus vaisto pasirinkimas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir nustatyto bakterijos tipo.
Vaikams gydymui antibiotikų pasirinkimas dažnai įvertinamas atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį, tačiau šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad dažniausiai vartojami vaistai yra saugūs.
Jei ausyje yra svetimkūnis ar dezinfekcijos reikalaujantys auskarai, jie šalinami. Simptomams palengvinti galima naudoti šilto vandens kompresus ar nereceptinius skausmą malšinančius vaistus. Kai kuriais atvejais skiriami steroidiniai preparatai.
Susikaupus pūliui ir sutrikus kraujotakai, kartais reikalinga chirurginė intervencija – atliekamas pjūvis, pašalinamas pūlinys ir negyvi audiniai. Gydytojas gali palikti mažą drenuojantį vamzdelį, leidžiantį audiniams užgyti 1–3 dienas. Kartais kremzlę ir perichondriją būtina susiūti, kad būtų atstatyta normali kraujotaka ir išvengta deformacijos.
Kaip saugotis nuo perichondrito?
Norint išvengti šios infekcijos, rekomenduojama neverti auskarų aukščiau ausies spenelio, nes būtent vėrimas per kremzlę sukelia daugiausia komplikacijų. Taip pat svarbu nevykdyti akupunktūros procedūrų ausyse, laiku gydyti bet kokias ausų infekcijas, vengti kontaktinių sportų ir stengtis nesužeisti, nebraižyti ausies odos.
Prognozė ir tikėtina eiga
Laiku diagnozavus ligą ir paskyrus tinkamą gydymą, simptomai dažniausiai pradeda nykti per kelias dienas. Nedidelis diskomfortas gali likti iki mėnesio, tačiau daugelis žmonių visiškai pasveiksta be liekamųjų reiškinių.
Jei atsiranda pūlinys, gydymui gali prireikti chirurgijos, vėliau žaizdą būtina specialiai prižiūrėti, kad ji tinkamai sugijtų. Negydant, pūlinys gali sutrikdyti kraujotaką kremzlėje, lemti kremzlės žūtį ir ausies deformaciją, vadinamą „žiedine ausimi“.
Perichondrito komplikacijos gali pereiti į kremzlės infekciją (chondritą), kuri dar stipriau pažeidžia ausį ir kartais pareikalauja sudėtingų chirurginių atsistatymo procedūrų. Laiku pradėtas gydymas užkerta kelią rimtiems padariniams ir leidžia visiškai sugrąžinti sveiką ausies išvaizdą bei funkciją.
