Peronealinių sausgyslių plyšimas – dažna trauma, pažeidžianti pėdos išorinę pusę. Tiek sportuojantiems, tiek fiziškai aktyviems žmonėms svarbu žinoti apie šį sutrikimą, nes uždelsta diagnozė ar gydymas gali sukelti nuolatinius skausmus ir nestabilumą.
- 1.Kas yra peronealinių sausgyslių plyšimas?
- 2.Peronealinių sausgyslių plyšimo tipai
- 3.Simptomai
- 4.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 5.Galimos komplikacijos
- 6.Diagnozė ir tyrimai
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Ar sausgyslių plyšimas gali užgyti be operacijos?
- 9.Prevencija: kaip apsisaugoti nuo sausgyslių plyšimo?
- 10.Prognozė ir reabilitacija
- 11.Kada būtina kreiptis į specialistus?
- 12.Naudingi klausimai aptarimui su šeimos gydytoju ar specialistu
- 13.Kuo skiriasi sausgyslės plyšimas nuo sausgyslės visiško įtrūkimo?
Kas yra peronealinių sausgyslių plyšimas?
Pėdoje yra dvi peronealinės sausgyslės: trumpasis ir ilgasis šeiviniai raumenys. Jos tęsiasi palei išorinį kulkšnies kaulą, jungia blauzdos raumenis su pėdos kaulais ir padeda išlaikyti pėdos bei čiurnos stabilumą. Plyšusi viena ar abi sausgyslės, suprastėja atrama, jaučiamas skausmas ir įtampa einant.
Neretai peronealinių sausgyslių plyšimas pasitaiko kartu su kitais čiurnos sužeidimais – pavyzdžiui, patempimu. Tačiau kai skausmas pasireiškia dėl kelių pažeidimų vienu metu, kartais pacientai galvoja, kad skauda tik dėl sumuštos ar patemptos čiurnos, o sausgyslės problemą praleidžia pro akis.
Peronealinių sausgyslių plyšimo tipai
Sausgyslių plyšimai skirstomi į ūmius ir lėtinius. Taip pat gydytojai nustato ir sužalojimo stiprumą – nuo lengvo iki sunkaus.
Ūminiai plyšimai
- Ūminis plyšimas atsiranda staiga – dažniausiai stipriai kryptelėjus ar susukus čiurną į vidų. Dėl staigios traumos sausgyslė gali per daug ištįsti ir plyšti. Tokiu atveju žmogus dažnai tiksliai gali nurodyti, kada įvyko sužalojimas.
Lėtiniai plyšimai
- Kur kas dažnesni yra lėtiniai plyšimai, kurie vystosi ilgai, pamažu veikiant pasikartojančiai įtampai. Dažnai žmogus nepamena konkrečios traumos, tačiau skausmas išorinėje kulkšnies pusėje pasikartoja.
Plyšimų stiprumas
- 1 laipsnio (lengvas): sausgyslė tik išsitampius, bet funkcija dar išlieka, yra nestiprūs skausmai ar patinimas.
- 2 laipsnio (vidutinis): dalinis plyšimas, labiau išreikštas skausmingumas, patinimas, gali pasireikšti ir čiurnos nestabilumas.
- 3 laipsnio (sunkus): visiškas plyšimas, kai sausgyslė visiškai nutrūksta. Tokios traumos dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo.
Dažniausiai pažeidžiama trumpesnioji šeivinės sausgyslė, tačiau gali būti plyšusios abi.
Simptomai
- Skausmas išorinėje kulkšnies ar pėdos pusėje, kuris gali būti pastovus ar atsirasti tik kartais (ypač esant lėtiniam plyšimui).
- Čiurnos silpnumas ar jausmas, kad koja nestabili, linkusi „išsikraipyti“ lipant nelygiais paviršiais.
- Patinimas, ypač ties išoriniu kaulu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – staigi trauma, kai čiurna susukama į vidų, o sausgyslė prievarta tempiasi bandydama stabilizuoti pėdą. Taip pat didelę įtaką turi ilgas, nuolatinis, monotoniškas sausgyslių apkrovimas.
- Aktyvus sportas, kuriame daug staigių judesių į šonus (pvz., krepšinis, futbolas).
- Aukštas pėdos skliautas.
- Sutrikęs blauzdos ar pėdos raumenų lankstumas (ypač įtempti blauzdos raumenys).
- Netinkama avalynė, nepritaikyta kojai ar sporto šakai.
- Neteisinga fizinių pratimų technika.
Galimos komplikacijos
- Nuolatinis skausmas ar nestabilumas čiurnoje.
- Dažni pasikartojantys čiurnos patempimai.
- Sausgyslės pasislinkimas ar treškėjimas per išorinį kulkšnies kaulą.
Diagnozė ir tyrimai
Pirmajame etape gydytojas apklausia apie jūsų jaučiamus simptomus, jų kilmę, pradžią, atlieka išorinį čiurnos ir pėdos apžiūrą. Vertinama, kokie judesiai, spaudimas ar pasipriešinimas sukelia diskomfortą. Siekiant tiksliai nustatyti pažeidimo mastą ir atskirti nuo kitų galimų traumų, gali būti paskirti papildomi tyrimai.
- Pėdos rentgenograma
- Čiurnos rentgenograma
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymo galimybės
Gydymą lemia plyšimo pobūdis ir laipsnis. Lengvais atvejais dažniausiai pasirenkamos konservatyvios priemonės, kai kuriais atvejais prireikia operacijos.
Konservatyvūs metodai
- Vaistai nuo uždegimo (nesteroidiniai preparatai).
- Fizinės veiklos apribojimas, ilsėjimasis.
- Kulkšnies ir pėdos imobilizavimas specialiais įtvarais ar bintu, kad būtų sumažintas judėjimas.
- Fizioterapija, specialūs stiprinimo ir tempimo pratimai su kineziterapeuto pagalba.
- Regeneracinės procedūros: sausgyslių politerapija, PRP (trombocitų plazmos injekcijos), „sausų adatų“ terapija, giluminiai masažai.
Chirurginis gydymas
Sunkiems plyšimams, kai nepadeda kitos priemonės, reikalinga operacija. Chirurgai gali pasirinkti keletą būdų:
- Pašalinti pažeistą sausgyslės dalį ir sutvirtinti likusią sveiką dalį.
- Jei plyšus abi sausgyslės – sveikas fragments persiuvamas ir sutvirtinamas prie kitos sausgyslės.
- Kartais panaudojama kita pėdos sausgyslė ar donoro audinys sausgyslės atkūrimui.
Galimos pooperacinės komplikacijos
- Skausmas čiurnoje yra dažniausias nepageidaujamas reiškinys.
- Ilgiau užsitęsęs patinimas.
- Odos nejautra aplink pjūvio vietą, jei pažeidžiamos nervų skaidulos.
- Žaizdos infekcija.
- Giliųjų venų trombozė (retai).
Ar sausgyslių plyšimas gali užgyti be operacijos?
Viskas priklauso nuo sužeidimo sunkumo. Lengvus plyšimus neretai galima sėkmingai išgydyti be operacijos. Visiški plyšimai (3 laipsnio) dažniausiai reikalauja chirurginės intervencijos.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo sausgyslių plyšimo?
- Rinkitės tinkamą, patogią ir gerai prilaikančią avalynę, kuri tiktų ne tik jūsų pėdos formai (pavyzdžiui, aukštam kelties), bet ir užsiimamai veiklai. Laiku keiskite batus, kai jie praranda amortizaciją ar nusidėvi protektorius.
- Laikykitės subalansuotos sportinės rutinos. Įtraukite tiek ištvermės, tiek stiprinimo ir lankstumo pratimų. Prieš pradedant naują fizinį aktyvumą, pasitarkite su gydytoju, kad tai būtų saugu jums.
- Visada apšilkite prieš treniruotes – net ir prieš jogos užsiėmimus ar bėgimą verta skirti kelias minutes lengvam pasivaikščiojimui ar bėgimui vietoje.
- Po fizinės veiklos nepamirškite atvėsimo: po intensyvaus darbo pereikite prie lėtesnių pratimų ar ėjimo, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie ramybės būsenos.
- Reguliarus tempimas – būtinas kiekvienam, siekiančiam išvengti minkštųjų audinių traumų. Mokykitės teisingų tempimo technikų ir paverskite tai savo kasdieniu įpročiu.
Prognozė ir reabilitacija
Kiek laiko truks gijimas – priklauso nuo pažeidimo masto ir pasirinkto gydymo. Gydytojas galės pasakyti, kiek užtruks sugrįžimas į kasdienę veiklą konkrečiu jūsų atveju. Dažniausiai, gydant konservatyviai, atsigavimas trunka nuo vieno iki trijų mėnesių. Po operacijos visiškas grįžimas į įprastus užsiėmimus, sportą ar darbą gali užtrukti ir kelis mėnesius.
- Po maždaug 4 savaičių būna galima pamažu vėl remtis į pažeistą koją.
- Po 6 savaičių pradedama aktyvi kineziterapija, kurios tikslas – atstatyti jėgą, judesių amplitudę ir pasirengti grįžimui į kasdienį gyvenimą bei judrų laisvalaikį.
Pasitarkite su savo gydytoju dėl ilgalaikės perspektyvos ir prevencijos priemonių ateityje.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Pajutus skausmą ar pastebėjus nestabilumą ties išorine čiurnos puse, svarbu kuo anksčiau pasirodyti gydytojui, kuris specializuojasi pėdos ir čiurnos pažeidimų srityje. Ankstyvas gydymas – greitesnis gijimas ir mažesnė rizika komplikacijoms.
Naudingi klausimai aptarimui su šeimos gydytoju ar specialistu
- Kokie sužeidimai čiurnos ir pėdos srityje man yra nustatyti?
- Kokia yra pažeidimo apimtis ir sunkumas?
- Ką galėčiau daryti namuose, kad sumažinčiau skausmą ir pagreitintų gydymą?
- Ar reikia riboti fizinį aktyvumą, kiek laiko vengti tam tikros veiklos?
- Kaip greitai galėsiu grįžti prie įprastos veiklos?
- Kokį gydymą man rekomenduotumėte ir kodėl?
- Ką verta žinoti apie pasirinktų gydymo būdų rizikas bei privalumus?
- Ar galite patarti, kokią avalynę ar vidpadžius rinktis?
- Kada vėl galėsiu užsiimti mėgstamu sportu ar mankšta?
Kuo skiriasi sausgyslės plyšimas nuo sausgyslės visiško įtrūkimo?
Nors šios sąvokos dažnai painiojamos, gydytojai visišku plyšimu ar ruptura įvardija sunkiausią traumą – kai sausgyslė nutrūksta visiškai ir nebesusiliečia. Tokia būklė vadinama 3 laipsnio sausgyslės plyšimu ir paprastai reikalauja operacijos.
