Peronealinio sausgyslių uždegimo metu išorinėje kulkšnies ir pėdos pusėje esančios sausgyslės tampa sudirgusios ir uždegiminės. Būtent šios sausgyslės jungia apatinės blauzdos raumenis su pėdos kaulais, tad ne tik padeda judėti, bet ir užtikrina kulkšnies bei pėdos stabilumą. Toks uždegimas dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikės perkrovos ar sportinių traumų, bet gali kilti ir staiga, jei pėda susižeidžiama.
Kas dažniausiai susiduria su šiuo uždegimu
Peronealinio sausgyslių uždegimu gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau dažniau jis nustatomas tiems, kurie aktyviai juda ir, ypač, sportuoja veiklose, kuriose daug staigių čiurnos judesių. Papildomai rizika didėja asmenims virš 40 metų, tiems, kurie nesimankština prieš fizinę veiklą, turi antsvorio, aukštą pėdos skliautą arba kitas lėtinės būklės, pavyzdžiui, diabetą, podagrą, osteoartritą ar reumatoidinį artritą. Didelė tikimybė susirgti ir po ankstesnių sausgyslių traumų, esant įtemptoms sausgyslėms ar net rūkantiems asmenims.
Kaip dažnai pasitaiko peronealinis sausgyslių uždegimas
Palyginti su kitomis pėdos sausgyslių uždegimais, šis sutrikimas laikomas retesniu. Pavyzdžiui, dideliame bėgikų tyrime ši būklė buvo nustatyta tik 13 žmonių iš kelių tūkstančių, tai yra mažiau nei vienam procentui atvejų.
Peronealinio sausgyslių uždegimo simptomai
Peronealinio sausgyslių uždegimo požymiai gali vystytis pamažu ar atsirasti netikėtai po traumos. Dažniausi simptomai:
- Skausmas išorėje palei sausgysles, dažnai stiprėjantis judesių ar aktyvumo metu.
- Pavienis ar nuolatinis patinimas, paraudimas bei karštis ties sausgyslėmis.
- Sustorėjusios sausgyslės ar susidariusios mazgeliai, pasislenkantys kartu su sausgysle.
Kuo rizikuojama negydant šio uždegimo
Jei sausgyslių uždegimas ignoruojamas ir tinkamai negydomas, jis gali komplikuotis. Sausgyslė gali dalinai ar visiškai plyšti, pasireikšti subluksacija — kai sausgyslės pasislenka iš savo vietos ir sukelia stiprų skausmą, čiurnos silpnumą bei nestabilumą. Kai kurie žmonės jaučia aštrų, sprūstantį pojūtį ar garsą išore pėdos ir kulkšnies srityje.
Kaip nustatomas peronealinis sausgyslių uždegimas
Diagnozuoti šią ligą gali būti sudėtinga, nes simptomai primena kitas pėdos ir čiurnos problemas — patempimus, artrozę ar lūžius. Gydytojas detaliai apklausia ir apžiūri, ieško patinimo, skausmingų vietų, patikrina judesių amplitudę. Dažnai papildomai skiriami rentgeno, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar echoskopijos tyrimai, kad būtų atmestas lūžis, kremzlės pažeidimas ar kitų audinių plyšimas.
Peronealinio sausgyslių uždegimo gydymas
Dažniausiai uždegimui suvaldyti užtenka konservatyvaus gydymo – simptomai sumažėja per 3–4 savaites. Jei uždegimas išsivysto po traumos, pavyzdžiui, patempimo, gijimo laikas gali būti ilgesnis.
- Įtvarų naudojimas: kulkšnies įtvaras ar speciali apmautas suteikia stabilumo, ypač aktyviau judant.
- Nekilnojamumas: prireikus, gydytojas gali paskirti minkštą gipsą ar batą, kuris leis sausgyslėms ilsėtis ir gyti.
- Vaistai nuo uždegimo: nesteroidiniai vaistai mažina skausmą ir patinimą. Kai kuriais atvejais skiriamos ir steroidinės injekcijos aplink sausgyslę.
- Reabilitacija: kineziterapeutas pritaiko pratimų ir tempimų programą, kuri atkuria raumenų jėgą ir sausgyslių elastingumą. Galimas šaldymas, lengvas šilumos ar ultragarso taikymas gijimui pagreitinti.
- RICE metodas: poilsis, šaltis, kompresija ir paaukštinimas – viskas tam, kad mažėtų tinimas ir uždegimas.
Kada reikalinga operacija?
Jei gydymas nepadeda ir skausmas ar uždegimas išlieka, gali būti siūloma operacija – vadinamoji sinovektomija. Jos metu pašalinami pažeisti sausgyslės audiniai. Kai kuriais atvejais galima rinktis minimaliai invazyvią procedūrą, kuomet atliekamos mažesnės pjūvio vietos ir greitesnis gijimas.
Galimos operacijos komplikacijos
- Kraujavimas.
- Krešulių susidarymas.
- Infekcija.
- Pažeisti nervai.
- Atkrytis arba užsitęsęs skausmas kulkšnyje.
- Randinis audinys ties sausgysle.
Kaip išvengti peronealinio sausgyslių uždegimo
- Didinkite fizinį krūvį palaipsniui – neperkraukite kūno staiga ir be pasirengimo.
- Laikykitės sveiko kūno masės.
- Nesportuokite įveikdami skausmą ar diskomfortą pėdoje ar kulkšnyje.
- Meskite rūkyti.
- Leiskite kūnui pailsėti tarp treniruočių ar sportinių rungtynių.
- Nuoširdžiai apšilkite ir atlikite tempimus prieš kiekvieną fizinį aktyvumą.
- Naudokite pagalbinius įrenginius – stabilizuojančius įtvarus, tinkamą avalynę ar ortopedinius vidpadžius, jei rekomenduoja gydytojas.
Ligos prognozė ir atstatymas
Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per maždaug mėnesį. Prieš grįždami į buvusią sportinę ar fizinę veiklą, turėtumėte pasitarti su gydytoju. Jei teko operuotis, visiško pasveikimo laukti gali tekti ilgiau – pačioje pradžioje vaikščiosite su gipsu 4–6 savaites, o kurį laiką reikės ir ramentų. Dažnai po šios procedūros būtina kineziterapija, kad kulkšnies raumenys ir sausgyslės vėl būtų stiprios ir stabilios.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei nebegalite atsistoti ar užlipti ant pėdos, nes jaučiate stiprų skausmą.
- Kulkšnė visai nesilanksto ar nejuda į šonus.
- Jaučiate sprūstantį ar traškantį sausgyslės pojūtį pėdoje ar kulkšnyje.
- Skubiai atsiranda stiprus ir netikėtas skausmas.
- Kojos tinimas ar spalvos pokyčiai neišnyksta.
