Pes anserinė bursitas – tai uždegimas, kuris išsivysto šalia kelio esančioje bursoje. Ši būklė dažniausiai pasireiškia skausmu žemiau kelio sąnario, o laiku pradėjus gydymą, paprastai galima visiškai pasveikti.
- 1.Kas yra pes anserinė bursitas?
- 2.Pes anserinės bursito simptomai
- 3.Kas dažniausiai sukelia pes anserinės bursitą?
- 4.Rizikos veiksniai
- 5.Kaip diagnozuojamas pes anserinis bursitas?
- 6.Gydymo ir valdymo būdai
- 7.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 8.Kaip sumažinti pes anserinės bursito tikimybę?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
Kas yra pes anserinė bursitas?
Pes anserinė bursitas – tai būklė, kai šalia vidinės kelio pusės esančioje bursoje kaupiasi skysčiai ir kyla uždegimas. Bursa – tai nedidelis, skysčiu pripildytas maišelis, kuris saugo sąnarius nuo trinties bei veikia kaip pagalvėlė tarp sausgyslių, raumenų ir kaulų. Konkretus pes anserinės bursos pavadinimas reiškia „žąsies pėdą“, nes čia susijungia trys sausgyslės (siuvėjo, grakščiojo ir pusgubernio raumenų), sudarydamos formą, primenančią žąsies pėdą.
Kai ši bursa tampa dirgli, ją užpildo daugiau skysčio nei įprasta, ir ji pradeda tinti. Dėl to jaučiamas spaudimas, skausmas, ypač intensyvus judant ar spaudžiant tą vietą.
Pes anserinės bursito simptomai
Pirmieji simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui, todėl pradžioje galima jų nepastebėti. Svarbiausi požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Nuolatinis ar atsirandantis skausmas vidinėje kelio pusėje, maždaug 5–8 cm žemiau kelio sąnario linijos.
- Skausmas ypač sustiprėja lipant laiptais, einant ar keliantis iš kėdės.
- Paūmėjimas fizinio krūvio metu ar po jo, o ilsintis skausmas linkęs sumažėti.
- Jautrumas, nestiprus patinimas po keliu, kartais juntamas šilumos pojūtis ar maudimas spaudžiant.
Skausmo intensyvumas dažnai priklauso nuo bursito išplitimo ir uždegimo stiprumo.
Kas dažniausiai sukelia pes anserinės bursitą?
Pagrindinė šio sutrikimo priežastis – ilgalaikė kelio bursos perkrova ar mechaninis dirginimas. Dažniausi provokuojantys veiksniai:
- Pasikartojantys judesiai ir per didelis fizinis krūvis, dažnai patiriamas sportuojant (ypač žaidžiant tenisą, futbolą, bėgiojant).
- Raumenų, ypač užpakalinių šlaunies raumenų, sutrumpėjimas ar nelankstumas.
- Netinkamas kelio ašies padėtis, vadinamoji „X“ forma (valgus), dėl kurios sąnariui tenka neįprastas krūvis.
- Neapšilusios ar neatsargiai apkrautos sausgyslės, kai nesilaikoma saugaus apšilimo pratimų prieš sportą.
- Neseniai patirta kelio trauma, pvz., pažeistas vidinis šoninis raištis.
Rizikos veiksniai
- Bursito rizika ypač didelė sportuojantiems (ypač bėgikams ar komandinių sportų dalyviams).
- Dažniau bursitas pasitaiko moterims ir vyresniems suaugusiems, ypač nuo 40 iki 60 metų.
- Padidintą riziką lemia ir tokios būklės kaip cukrinis diabetas, kelio osteoartritas arba antsvoris.
Kaip diagnozuojamas pes anserinis bursitas?
Diagnozuodamas šią būklę, gydytojas apžiūri skaudamą kelio sritį ir atsižvelgia į paciento nusiskundimus. Kadangi bursito simptomai primena ir kitus kelio sutrikimus, kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotrauka – ji padeda atmesti kaulų lūžius arba skilimą. Jei reikia išsamiau ištirti minkštuosius audinius, galima paskirti ultragarso tyrimą arba magnetinio rezonanso tomografiją.
Gydymo ir valdymo būdai
Kai diagnozuojamas pes anserinės bursitas, gydymas dažnai apima kelis etapus:
- Vaistai. Siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą, gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
- Poilsis ir fizinio krūvio apribojimas. Patariama keletą savaičių vengti veiklos, kuri sukėlė ar paaštrino skausmus, ypač sporto ar sunkaus fizinio darbo.
- Šaltis. Ledas ar šaldyti kompresai ant skaudamos vietos kelis kartus per dieną padeda sumažinti patinimą ir diskomfortą.
- Pėdų arba kelio įtvarai. Jei bursitas atsirado dėl netaisyklingos padėties ar ašies, galima naudoti ortopedinius vidpadžius ar pleistrus, padedančius teisingai paskirstyti krūvį.
- Reabilitacija. Gydytojas arba kineziterapeutas gali paskirti tempimo bei stiprinimo pratimus, padedančius atgauti jėgą ir sąnario judrumą. Kai kada taikomas gydomasis ultragarsas, specialus kinesio pleistravimas.
- Injekcijos. Retais, sunkiais atvejais į bursą gali būti suleidžiami steroidiniai vaistai, kurie trumpina uždegimo trukmę.
- Kraujo plazmos injekcijos. Jeigu uždegimas itin lėtai slopsta, galima pasitelkti gydymą trombocitų prisotinta plazma, išgaunama iš paties paciento kraujo.
- Chirurginis gydymas. Tik ypač retais, sunkiais atvejais reikalinga operacija – tada bursa šalinama chirurginiu būdu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kelio skausmas užsitęsia keletą savaičių ar mėnesių, negalima normaliai vaikščioti, lipant laiptais jaučiate didelį diskomfortą, būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat kreipkitės, jeigu po naminio gydymo nejaučiate pagerėjimo arba simptomai stiprėja. Specialistas gali rekomenduoti papildomas procedūras ar pakeisti gydymo planą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kodėl išsivystė ši liga?
- Kokį gydymą galėtumėte man rekomenduoti?
- Kaip atstatyti ar palaikyti sveiką kūno svorį?
- Kada galėčiau vėl grįžti į darbą?
Kaip sumažinti pes anserinės bursito tikimybę?
Profilaktikai svarbūs tempimo pratimai, stiprinantys šlaunų, pilvo ir kelių raumenis. Jie padeda sumažinti pasikartojančių uždegimų riziką bei užkerta kelią recidyvams. Gydytojas ar kineziterapeutas gali parinkti efektyviausius pratimus pritaikytus Jūsų poreikiams.
Jei turite antsvorio ar nutukimą, verta siekti optimalaus kūno svorio – tai ženkliai sumažins spaudimą bursoms. Aptarkite su specialistu svorio mažinimo planą, jei to prireiktų.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų pes anserinės bursitas praeina per 6–8 savaites, jei laikomasi gydymo rekomendacijų ir saugoma kelių. Sunkesni atvejai sveiksta lėčiau. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir kuo atsakingiau laikomasi nurodymų, tuo lengviau susigrąžinti pilną judrumą.
Po gydymo įprastai galima iš karto grįžti prie sėdimo darbo. Jei užsiimate fiziškai sunkia veikla, gali reikėti kelių savaičių reabilitacijos. Kada galėsite vėl dirbti, turėtų pasakyti gydytojas, įvertinęs kelio būklę ir darbo pobūdį.
