Naminių gyvūnų alergija daugeliui žmonių yra gerai pažįstama problema – jautrios imuninės sistemos sureaguoja į baltymus, esančius įvairiose gyvūno kūno dalyse. Tokie baltymai (vadinami alergenais) randami ne tik kailyje ar plunksnose, bet ir odoje, šlapime bei seilėse. Net smulkios odos, plaukų ar plunksnų dalelės, vadinamos pleiskanomis, gali išprovokuoti organizmo gynybos reakciją.
- 1.Kaip vystosi gyvūnų alergija?
- 2.Kokie gyvūnai dažniausiai sukelia alergiją?
- 3.Kam gresia didesnė rizika susirgti alergija gyvūnams?
- 4.Kaip organizmas reaguoja į gyvūnų alergenus?
- 5.Alergijos gyvūnams simptomai
- 6.Kaip nustatoma gyvūnų alergija?
- 7.Kaip gydoma gyvūnų alergija?
- 8.Kiek ilgai tęsiasi simptomai?
- 9.Prevencijos būdai
- 10.Gyvenimas su gyvūnų alergija
Kaip vystosi gyvūnų alergija?
Paprastai šie gyvūnų baltymai žmogui yra visiškai nekenksmingi. Tačiau kai kurių žmonių organizmas šiuos alergenus atpažįsta kaip grėsmę ir reaguoja stipriai, lyg jie būtų infekcija. Tokia perdėta imuninė reakcija sukelia tipinius alergijos požymius.
Kokie gyvūnai dažniausiai sukelia alergiją?
Daugiausia alerginių reakcijų kyla kontaktuojant su šunimis ir katėmis, tačiau alergenų gali išskirti visi gyvūnai. Į jautrinančių gyvūnų sąrašą taip pat patenka:
- Triušiai
- Graužikai – žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, degu ir kiti
- Paukščiai
- Žirgai
Neretai manoma, kad kai kurios gyvūnų veislės yra „hipoalerginės“ – kadangi jų kailis gausiau neslenka, jie lyg ir mažiau alergenų skleisdami. Tačiau tyrimai rodo, kad jokių visiškai nealergizuojančių kailinių ar plunksnuotų naminių gyvūnų nėra, juolab, jog pagrindiniai alergenai – ne tik kailis.
Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, todėl reakcija į skirtingų veislių gyvūnus gali skirtis. Visgi, kuri konkreti veislė sukels silpnesnius ar stipresnius simptomus, numatyti neįmanoma.
Gyvūnai, kurie alergiją sukelia rečiau
- Varliagyviai – varlės, tritonai, salamandros
- Žuvys
- Ropliai – driežai, gyvatės, vėžliai
Gyvūnai be kailio ir plunksnų retai sukelia alerginę reakciją.
Kam gresia didesnė rizika susirgti alergija gyvūnams?
Ši problema gali paliesti bet ką, tačiau didesnė tikimybė išsivystyti alergijai egzistuoja tiems žmonėms, kurių artimi šeimos nariai jau yra jautrūs gyvūnams. Paveldimumas čia atlieka rimtą vaidmenį.
Gyvūnų alergija išties paplitusi – manoma, kad ji pasireiškia iki trečdalio žmonių. Katės dažniau nei šunys yra alergijų šaltinis.
Kaip organizmas reaguoja į gyvūnų alergenus?
Patekus alergenui, organizme pradedami gaminti specialūs antikūnai – imunoglobulinas E (IgE), kurie atpažįsta ir „surenka“ įsibrovėlį. Šie antikūnai „perduoda“ alergeną vadinamajai alerginei ląstelei, kuri tuomet išskiria histaminą – būtent jis yra atsakingas už daugumą nemalonių simptomų. Vieni žmonės reaguoja tik į tam tikros rūšies gyvūną, o kiti gali būti jautrūs daugiau nei vienai gyvūnų rūšiai iš karto.
Alergijos gyvūnams simptomai
Neretai alergijos požymiai primena peršalimą ar virusinę infekciją. Dažniausiai pasireiškia:
- Nosies gleivinės uždegimas – čiaudulys, sloga, nosies užsikimšimas, ašarojančios, niežtinčios akys
- Sausas kosulys
- Niežtinti oda
- Gerklės ar burnos perštėjimas
- Dilgėlinė
- Astmos simptomų paūmėjimas
Jei pastebite šiuos požymius po kontakto su gyvūnais, verta pasitarti su gydytoju, kad būtų aiškiai nustatyta, kas juos sukelia.
Ar nuovargis – būdingas požymis?
Taip, alergija gyvūnams neretai gali sukelti nuovargį, ypač jei vargina nuolatinis nosies užgulimas ar kosulys, trukdantis kokybiškai išsimiegoti. Nekokybiškas miegas prisideda prie nuovargio kaupimosi.
Per kiek laiko atsiranda simptomai?
Kada pasireiškia pirmieji reakcijos požymiai, priklauso nuo jautrumo. Stipriai alergiški žmonės simptomus pajunta per 15–30 minučių po kontakto su gyvūnu, o nežymios alergijos atveju jie gali pasireikšti po kelių valandų ar net dienų.
Ar alergija gyvūnams užkrečiama?
Ne, ši alergija nėra užkrečiama – ji neišplinta nuo žmogaus žmogui.
Kaip nustatoma gyvūnų alergija?
Jeigu po kontakto su augintiniais vis kartojasi alergijos požymiai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Specialistas gali nukreipti pas alergologą, kuris išsamiau įvertins simptomus, klausinės apie anksčiau pasireiškusias alergijas, šeimos paveldimumą, naudojamus vaistus bei dažniausiai aplinkoje esančius gyvūnus.
Kokie diagnostiniai tyrimai atliekami?
- Odos dūrio (prick) testas. Atliekamas įbraukiant ar įduriančiai pažeidžiant odą ir užlašinant įvairių gyvūnų alergenų. Tyrimo vieta (paprastai dilbis ar nugara) išvaloma antiseptiku, užlašinami lašai su alergenais, o skysčio įvedimui naudojama itin plona adata ar specialus įrankis. Po procedūros stebima, ar atsiranda odos reakcija – paraudimas, paburkimas, pūslelės. Rezultatas matomas per 15 minučių, o pats tyrimas trunka mažiau nei valandą.
- Kraujo (IgE) tyrimas. Iš venos paimamas kraujo mėginys, kuriame vėliau laboratorijoje tiriama, ar nėra padidėjusio specifinių IgE antikūnų kiekio. Jeigu jų aptinkama daugiau nei įprasta, diagnozuojama alergija. Rezultatų gali tekti palaukti iki savaitės ar ilgiau.
Kaip gydoma gyvūnų alergija?
Nors visiškai atsikratyti alergijos gyvūnams nepavyks, galima sėkmingai kontroliuoti simptomus. Tam dažniausiai naudojami nereceptiniai antihistamininiai preparatai tablečių arba purškalų pavidalu, taip pat nosies kortikosteroidai.
Paprastai alergijos kontrolė nereikalauja didelių pastangų – dažnam pakanka medikamentų. Kai kuriais atvejais, kai alergija stipri arba įprasti medikamentai nepadeda, gali būti siūlomos desensibilizacijos injekcijos (alergenų imunoterapija). Jų metu organizmas reguliariai veikiamas mažomis alergenų dozėmis ir ilgainiui įgyja didesnį atsparumą. Kai kuriems žmonėms šis gydymas leidžia ilgai neturėti simptomų net ir nutraukus terapiją.
Gydymo planą verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Kiek ilgai tęsiasi simptomai?
Nebebūnant su alergizuojančiu gyvūnu, simptomai paprastai praeina per kelias valandas, nors stiprios alergijos atveju – užsitęsti kelias dienas. Nusimaudžius ir išskalbus drabužius galima greičiau išvalyti organizmą nuo alergenų ir pasijusti geriau.
Kada pasijaučiu geriau pradėjus gydymą?
- Antihistamininiai vaistai pradeda veikti po maždaug 30 minučių, efektyviausi būna pirmosiomis valandomis.
- Nosies antihistamininiai purškalai gali palengvinti būklę jau po 15–30 minučių.
- Nosies kortikosteroidų poveikio reikia palaukti bent dvi savaites.
Jei dažnai tenka bendrauti su gyvūnais, gydytojas gali patarti antihistamininius vartoti nuolat, siekiant išvengti simptomų.
Prevencijos būdai
Efektyviausias būdas – vengti kontakto su gyvūnais, kurie sukelia alergiją. Jeigu tai neįmanoma, simptomų sunkumą galima sumažinti keliomis priemonėmis:
- Stengtis neliesti, neglostyti ir nebučiuoti augintinių, neleisti jiems būti miegamajame ar ant minkštų baldų.
- Reguliariai šukuoti ir prausti augintinius lauke (tą gali atlikti žmogus, kuris alergiškumų neturi). Rinktis specializuotus gyvūnų šampūnus.
- Dažniau siurbti kilimus ir grindis – bent du kartus per savaitę. Naudoti mikrofiltrinius dulkių siurblių maišelius arba rinktis paviršių, kuriame nenusėda plaukai ir pleiskanos.
- Įrengti oro valytuvą su HEPA filtru, kuris sulaikytų smulkiausias alergenų daleles.
Kai kuriais sunkiais atvejais gali prireikti ieškoti augintiniui naujų namų.
Gyvenimas su gyvūnų alergija
Nors kasdienybė gali tapti iššūkiu, dauguma simptomų būna nesunkūs, o šiuolaikiniai vaistai leidžia veiksmingai kontroliuoti būklę. Svarbiausia – laikytis gydytojo rekomendacijų ir stengtis kuo mažiau kontaktuoti su sukeliančiais alergiją gyvūnais.
Kaip tinkamai pasirūpinti savimi?
Alergijos visiškai pašalinti negalima, tačiau vengiant dirginančių gyvūnų ir reguliariai vartojant paskirtus vaistus galima gyventi pilnavertį gyvenimą.
Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei dažnai pasireiškia alergijos požymiai ir jie trukdo kasdienai.
Naudingi klausimai savo gydytojui
- Kas leidžia nustatyti, kad mano simptomus sukelia būtent gyvūnų alergija?
- Kokie gyvūnai ar jų dalys man sukelia reakciją?
- Kokius vaistus nuo alergijos rekomenduotumėte?
- Kokie galimi paskirto vaisto šalutiniai poveikiai?
- Ar vaistus reikia vartoti kasdien, ar tik pasireiškus simptomams?
- Ar yra gyvūnų, kuriuos galėčiau laikyti be rizikos?
- Ar verta svarstyti augintinio atidavimą kitiems?
- Kaip atskirti, ar mano simptomai susiję su alergija, ar prasidedančiu peršalimu?
- Ar man reikalinga alergologo konsultacija?
