Vaginalinės srities spuogeliai dažnai sukelia nerimą, tačiau jie – gana dažnas reiškinys. Tai nedidelės raudonos ar rudos iškilios odos dėmelės, atsirandančios dėl užsikimšusių porų, prakaito ar bakterijų. Nors neretai spuogai asocijuojasi su veidu, iš tikrųjų jie gali pasirodyti bet kurioje kūno dalyje, įskaitant išorinius lytinius organus – vulvą, kuri apima makšties angą, klitorį ir lytines lūpas. Šie bėrimai kartais vadinami makšties ar vulvos akne.

Kaip atpažinti vulvos spuogelį

Pagrindinis požymis – nedidelis odos iškilimas, jis gali būti raudonas, rudas ar net balzgansvas, priklausomai nuo jūsų odos atspalvio. Dažnai tai būna:

Mažas ir iškylantis (vadinamasis papulė)
Pasireiškia pūlinga viršūne (pustulė)
Šiek tiek skausmingas ar jautrus, kartais visiškai nejaučiamas
Gali niežėti

Neretai toks spuogelis primena kitas odos būkles, pavyzdžiui, žaizdeles ar bėrimą. Svarbiausia – nepanikuoti, nes lytinių organų oda itin jautri, o vienkartinis spuogelis dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime per kelias dienas.

Kodėl atsiranda spuogai intymioje srityje

Dažniausia priežastis – užsikimšusi pora, kai riebalai, prakaitas, bakterijos ar negyvos odos ląstelės užkemša odos kanalus ir prasideda uždegimas.

Susiję įrašai

Tačiau spuogeliai gali pasirodyti ir dėl kitų veiksnių:

K kontaktinis dermatitas – jautrumas ar alerginė reakcija į ploviklius, muilus, higienos priemones, spermą arba lubrikantus.
Folikulitas – plaukų folikulų uždegimas ar infekcija, dažnai atsirandanti po skutimosi arba kai mikroįtrūkimais į odą patenka bakterijos.
Hidradenitas (inversinė aknė) – lėtinis prakaito liaukų uždegimas kirkšnies srityje, kai susiformuoja pūlingi guzeliai, galintys atsinaujinti ir palikti randus.
Hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, prieš menstruacijas, gali paskatinti didesnį riebalų gamybą ir spuogų atsiradimą.

Kokios būklės gali būti supainiotos su spuogais

Neretai kitos odos būklės ar lytiniu keliu plintančios infekcijos sukelia darinukus, labai panašius į spuogus. Tai gali būti:

Lytiniu keliu plintančių infekcijų sukeltos žaizdelės ar pūslelės – pavyzdžiui, genitalinis herpesas ar karpos gali atrodyti lyg maži spuogeliai.
Odos ataugėlės (fibromos) – minkštos odos klostės, dažnai besiformuojančios ten, kur oda trinasi.
Bartholin liaukų cistos – kai užsikemša liaukos prie įėjimo į makštį, susidaro patinimas ar guzelis.
Molluscum contagiosum – virusinė infekcija, sukelianti smulkius, neskausmingus odos iškilimus, taip pat galinčius atsirasti lytinių organų srityje.

Kaip atskirti spuogą nuo lytiniu keliu plintančios infekcijos žaizdelės?

Nors iš pradžių gali būti sunku įvertinti, kai kurie požymiai padeda atskirti:

Paprastai spuogas būna pavieniui, nekaupia skysčio ir nesudaro pūslelių
Spuogas dažniausiai prisipildo pūlių, bet ne balto ar gelsvo skysčio kaip kai kurių LPI sukeltos žaizdelės
Spuogas neatsiveria į žaizdą ir nesukelia karščiavimo ar kitų stiprių bendrų simptomų
Dauguma spuogų išnyksta per kiek daugiau nei savaitę ir retai pasikartoja be aiškios priežasties

Jei nesate tikri ar pastebite neįprastų požymių, geriausia pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris prireikus paskirs tyrimus ir paaiškins simptomų priežastį.

Diagnozavimas ir gydymo galimybės

Dažnai gydytojas atpažins spuogą pagal išvaizdą apžiūros metu. Jei kyla abejonių, gali būti tiksliau išsiaiškinamos jūsų priežiūros ir higienos rutinos detalės, paklausiama apie seksualinį gyvenimą, atliekami papildomi tyrimai, kad būtų atmestos kitos ligos. Labai svarbu nesigydyti pačiai, jei nesate tikri dėl guzelio kilmės.

Tais atvejais, kai spuogas atsiranda dėl užkimštos poros ar įaugusio plaukelio, dažniausiai nieko daryti nereikia – jis savaime praeina per savaitę. Svarbu vengti papildomo dirginimo, pavyzdžiui, neskuskite gaktos srities ar iškart pakeiskite prakaituotus drabužius.

Kontaktinio dermatito atveju reikia atsisakyti visų galimų dirgiklių – muilų, kvapiųjų prausiklių, ploviklių ir panašių produktų. Dažnai pokytis kasdienėje priežiūroje padeda išvengti padidėjusio spuogų atsiradimo.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei yra bakterinė infekcija ar lėtinė odos liga, gydytojas gali skirti tepalus, antibiotikus, priešalerginius arba priešvirusinius vaistus – viskas priklauso nuo konkrečios priežasties.

Ko vengti prižiūrint vulvos spuogelius?

Nereikėtų bandyti jų spausti ar pradurti – tokiu atveju lengva paskleisti bakterijas po aplinkinius audinius ir išprovokuoti naujus uždegimus.

Papildomi patarimai savijautai gerinti

Skausmo ar niežulio atveju uždėkite šiltą kompresą
Paburkimui mažinti tinka šaltas kompresas
Laikinai venkite aptemptų ar trikdančių drabužių

Kiek laiko paprastai užtrunka pagijimas?

Daugumą atvejų vidutinio dydžio spuogeliai genitalijų srityje išnyksta per 1–2 savaites. Jei uždegimas nemažėja ar padažnėja, verta kreiptis į medicinos specialistą.

Kaip užkirsti kelią intymių vietų spuogams?

Venkite labai prigludusių kelnių ar apatinių
Rinkitės natūralių (medvilninių) ir pralaidžių orui medžiagų apatinius
Kasdien plaukite lytinius organus švelniu, bekvapiu muilu
Laikykitės saugaus lytinio gyvenimo principų
Nedelskite persirengti po sporto ar gausaus prakaitavimo
Verčiau plaukite gaktos srities plaukus nei skutkite
Mėnesinių metu dažnai keiskite higienos priemones

Ko tikėtis ateityje

Jei spuogas atsirado dėl laikino aplinkos ar organizmo pokyčio, dažniausiai jis praeina savaime per kelias dienas. Kartais reikalingi individualūs pokyčiai įpročiuose ar gydomieji tepalai, kad problema nebeatsinaujintų. Jei spuogeliai ilgai neišnyksta ar vis pasikartoja, gali tekti papildomai koreguoti kiekvienos dienos higienos įpročius.