Jūsų kraujo plokštelės – tarsi natūralūs organizmo tvarsčiai: kai susižeidžiate, jos susitelkia ir padeda užkirsti kelią kraujavimui. Tačiau kartais šių ląstelių kiekis arba veikla sutrinka, tuomet kyla vadinamosios trombocitų (kraujo plokštelių) sutrikimai. Šios būklės gali pasireikšti tiek per dideliu, tiek per mažu trombocitų kiekiu ar neveikiančiomis trombocitėmis, o tai keičia kraujavimo ir krešulių susidarymo riziką.
Trombocitų sutrikimų tipai
Trombocitus veikiantys sutrikimai priskiriami trims pagrindinėms grupėms:
- Trombocitozė – padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje.
- Trombocitopenija – sumažėjęs trombocitų skaičius.
- Trombocitų funkcijos sutrikimai – įprastas plokštelių kiekis, bet jos neveikia taip, kaip turėtų.
Nemaža dalis šių ligų vyksta vos jaučiant simptomus ar jų visiškai nejaučiant, tačiau kartais trombocitų sutrikimai padidina kraujavimo pavojų. Ypač pavojinga, kai plokštelių kiekis per mažas arba jos neveikia. Taip pat gali padidėti grėsmė rimtiems kraujo krešuliams, jeigu trombocitų yra per daug.
Trombocitų sutrikimų simptomai
- Odos pokyčiai, rodantys kraujavimą po ja (pvz., kraujosruvos ar smulkūs taškeliai – petechijos)
- Labai gausios mėnesinės ar dažni kraujavimai iš nosies
- Kraujuojančios dantenos
- Kraujas šlapime ar išmatose
- Bendras silpnumas, svaigulys, galvos lengvumas
- Neįprasti kraujo krešuliai
Trombocitų sutrikimų priežastys
Trombocitų pakitimai gali atsirasti dėl daugybės veiksnių – ligos, vaistų vartojimo ar net paveldėjimo.
Trombocitozė – kodėl trombocitų per daug?
- Genetiniai pakitimai: kai kurie genai gali sukelti būklę, vadinamą esmine trombocitemija.
- Reaktyvi trombocitozė: organizmas gali pagaminti daugiau trombocitų reaguodamas į įvairias būkles:
- Geležies stokos anemija
- Lėtiniai uždegimai (įskaitant onkologines ir infekcines ligas)
- Traumos
- Tam tikri vaistai
Trombocitopenija – kodėl trombocitų per mažai?
Jūsų plokštelių gali sumažėti, jei organizmas jų neišskiria pakankamai, greitai sunaikina arba blužnis jų sulaiko daugiau nei įprastai (iš esmės blužnyje paprastai laikosi apie trečdalis visų jūsų plokštelių). Dažniausios priežastys:
- Autoimuniniai sutrikimai (pvz., imuninė trombocitopenija)
- Kraujodaros vėžiai (kaulų čiulpus užpildo piktybinės ląstelės)
- Kraujo ligos, pavyzdžiui, trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP)
- Koaguliacijos sutrikimai, tokie kaip išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIC)
- Infekcijos
- Gydymas – įvairūs vaistai, ypač onkologinė terapija
Trombocitų funkcijos sutrikimai
Net jei plokštelių kiekis normalus, jų veikla gali būti ribota dėl įvairių aplinkybių:
- Paveldimi sutrikimai – retos ligos, tokios kaip Bernard-Soulier sindromas, Glanzmano trombastenija, von Willebrando liga, Wiskott-Aldrich sindromas.
- Įgytos ligos – inkstų ar kepenų nepakankamumas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos.
- Vaistai – dažniausiai poveikį daro kai kurie antidepresantai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspirinas).
Rizikos veiksniai
- Amžius – kai kurie trombocitų sutrikimai dažnesni tam tikro amžiaus žmonėms.
- Lytis – simptomai dažniau pasireiškia moterims dėl menstruacijų ir kraujavimo po gimdymo.
- Paveldimumas – kai kurios trombocitų ligos gali būti perduotos vaikams.
- Lėtinės ligos – imuninės, uždegiminės, inkstų ir kepenų pažeidimai, vėžys.
- Onkologinis gydymas – chemoterapija, spindulinė terapija gali sumažinti plokštelių kiekį.
- Vaistai – antibiotikai, vaistai nuo epilepsijos ir kiti medikamentai gali daryti įtaką trombocitų kiekiui.
- Gyvensena – gausus alkoholio vartojimas, rūkymas gali paveikti plokštelių gamybą.
Galimos komplikacijos
- Kraujavimas (hemoragija)
- Labai gausios mėnesinės
- Virškinamojo trakto kraujavimas
- Giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija (ypač esant esminei trombocitozei)
- Miokardo infarktas
Dažniausiai bendradarbiavimas su gydytojais ir tinkamas gydymo planas padeda išvengti šių sveikatos grėsmių.
Kaip nustatomi trombocitų sutrikimai?
Nustatant trombocitų kiekio ar veiklos pokyčius, gydytojai atlieka išsamų fizinį ištyrimą, domisi jūsų simptomais ir naudojamais vaistais. Pagrindiniai tyrimai apima:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – įvertina trombocitų kiekį kraujyje.
- Periferinio kraujo tepinėlis – leidžia mikroskopu ištirti trombocitų išvaizdą.
- Trombocitų funkcijos testai – parodo, kaip efektyviai trombocitai sudaro krešulius.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami papildomi ištyrimai:
- Kaulų čiulpų biopsija – ieškoma pakitusių ląstelių, galinčių rodyti kraujo ligas ar vėžį.
- Genetiniai tyrimai – padeda nustatyti genetines priežastis.
Gydymo galimybės
Plokštelių sutrikimų gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės ir konkrečių aplinkybių. Daugeliui lėtinių atvejų būtina reguliariai bendradarbiauti su hematologu, kuris padės išlaikyti tinkamą trombocitų lygį. Galimi gydymo būdai:
- Stebėjimas be gydymo – jei simptomai nežymūs, gali pakakti reguliariai tikrinti kraują.
- Medikamentai – skiriami, jei trombocitų per daug, pavyzdžiui, esant kraujo vėžiui ar esminei trombocitemijai.
- Trombocitų šalinimas – ypač retais atvejais atliekama aferesė, kai iš kraujo pašalinamas perteklius trombocitų.
- Trombocitų perpylimas – jei plokštelių kritiškai mažai, taikomas jų perpylimas.
- Plazmos keitimas – esant TTP, kraujas valomas, siekiant atkurti trūkstamą ADAMTS13 baltymą.
Gyvenimo perspektyvos ir prognozė
Kaip jaučiatės ir kokia bus ligos eiga, priklauso nuo konkretaus trombocitų sutrikimo ir jo priežasties. Dažnai, pašalinus priežastinę ligą ar veiksnį, trombocitų rodikliai pagerėja. Kai kuriais atvejais rizikų nėra, kol nepatiriate traumų – tuomet svarbu imtis papildomų saugumo priemonių. Chirurginių operacijų metu gydytojai gali taikyti papildomas priemones, kad sumažintų komplikacijų tikimybę.
Esant rimtiems sutrikimams, kai kurie pacientai nuolat vartoja vaistus ar reguliariai atlieka tyrimus, kad užtikrintų pakankamą ir sveiką trombocitų kiekį.
Ką galite padaryti patys?
Norėdami valdyti trombocitų sutrikimus, visų svarbiausia – žinoti savo rizikas ir prižiūrėti save:
- Atsisakykite veiklų, kurių metu dažnos traumos (pvz., kontaktinis sportas), nes esant trombocitų sutrikimams kraujavimo pavojus didesnis.
- Išmokite stabdyti kraujavimą – žinokite, kaip užspausti žaizdą, kad kraujas sustotų.
- Atsargiai rinkitės medikamentus – vartokite tik tuos, kurie saugūs jūsų būklei, venkite vaistų, galinčių pakenkti trombocitų veiklai ar padidinti kraujavimo grėsmę.
- Nevartokite papildų, didinančių kraujavimo riziką – dėl jų pasitarkite su gydytoju.
- Bendradarbiaukite su gydytojais – informuokite apie planuojamas operacijas ar procedūras, kurios gali sukelti kraujavimą, pavyzdžiui, dantų šalinimą.
Kada verta kreiptis į gydytojus?
Kreipkitės, jei pastebite neįprastai dideles ar besitęsiančias kraujosruvas, ypač jei jos didesnės nei moneta ir negalite prisiminti traumos. Skubios pagalbos reikia, jeigu įtariate didelį kraujo netekimą ar trombą (pvz., jei jaučiate insulto ar širdies smūgio požymius).
Klausimai gydytojui
- Kokia mano būklės sunkumo stadija?
- Ar šią ligą galima visiškai išgydyti?
- Kokie gydymo būdai man tinka labiausiai?
- Kaip dažnai reikėtų tikrinti mano trombocitų lygį?
- Kaip galiu apsisaugoti nuo pavojingo kraujavimo ar trombų susidarymo?