Pneumomediastinumas – tai gana reta būklė, kai oras patenka į tarpuplautį – erdvę krūtinės viduryje tarp plaučių ir aplink širdį. Dažniausiai oro susikaupimas šioje srityje atsiranda dėl traumos, ligos arba operacijos, tačiau pati būklė daugeliu atvejų nėra pavojinga gyvybei. Vis dėlto būtina įvertinti ir galimas rimtas pagrindines priežastis.
Kas yra pneumomediastinumas?
Pneumomediastinumas, dar vadinamas mediastininiuu emfizema, – tai būklė, kai oras patenka į krūtinės ertmės centrą tarp plaučių. Tai nėra tas pats kaip pneumotoraksas – kai oras, patekęs tarp krūtinės ląstos ir plaučio, galų gale “sutraiško” plautį. Pneumomediastinumo atveju oras kaupiasi būtent erdvėje aplink vidaus organus krūtinės centre – tarpuplautyje.
Pneumomediastinumo tipai
Yra skiriamos spontaninio ir antrinio pneumomediastinumo formos. Spontaninis pneumomediastinumas dažniausiai pasireiškia be akivaizdžios priežasties arba kai jos nustatyti nepavyksta. Antrinis pneumomediastinumas vystosi dėl tiesioginės traumos ar ligos.
Paplitimas ir kam gresia ši būklė?
Pneumomediastinumas diagnozuojamas retai – dažniausiai pasitaiko 5–34 metų žmonėms, tačiau net ir šioje amžiaus grupėje, pasak specialistų, tenka tik vienas atvejis iš 25 000. Spontaninis šios būklės variantas nelaikomas skubios pagalbos situacija, tačiau jei oras į tarpuplautį patenka dėl sužalojimo ar ligos, medikų pagalba būtina kuo greičiau, ypač jei jaučiate krūtinės skausmą ar dusulį. Tokie simptomai gali būti gyvybei pavojingos ligos ženklas.
Pneumomediastinumo simptomai
- Stiprus skausmas krūtinės centre ar už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kaklą arba rankas. Skausmas dažnai stiprėja kvėpuojant ar ryjant.
- Dusulys, oro trūkumas.
- Oras po oda veide, kakle arba ant krūtinės (poodyje jaučiami “traškantys” oro burbuliukai).
- Kaklo ar veido patinimas.
- Balsas gali tapti aukštesnis, pakitęs.
Kartais pneumomediastinumas nesukelia jokių simptomų ir nustatomas atsitiktinai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai oras į tarpuplautį patenka dėl vidaus organų, tokių kaip trachėja, bronchai, alveolės (plaučių oro pūslelės), stemplė ar žarnynas, pažeidimo. Oro judėjimą gali išprovokuoti krūtinės traumos, operacijos ar net tam tikros infekcijos.
Spaudimą krūtinėje stipriai padidinantys veiksni, kaip gausus kosulys, stiprus čiaudulys, vemimas ar stiprus stanginimasis einant į tualetą, taip pat gali sukelti spontaninį pneumomediastinumą.
Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai
- Stipri krūtinės trauma.
- Plaučių alveolių plyšimas.
- Virškinimo trakto ar kvėpavimo takų plyšimas.
- Sunkios bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos.
- Kosulio ar vėmimo priepuoliai, staigus krūtinės spaudimo padidėjimas.
- Stiprus stanginimasis gimdymo metu.
- Po operacijų krūtinės, pilvo ar kaklo srityje.
- Kvėpuojant tam tikromis narkotinėmis medžiagomis (pvz., marihuana, kokainas).
- Nardymas su akvalangu.
- Dirbtinė plaučių ventiliacija.
Didžiausia rizika susirgti yra rūkantiesiems, sergantiems astma, LOPL ir kitomis plaučių ligomis, taip pat tiems, kurie vartoja įkvėpiamus svaigalus ar neseniai patyrė chirurginę intervenciją krūtinės, kaklo arba pilvo srityje.
Galimos komplikacijos
Nors dažniausiai ši būklė praeina be sunkių pasekmių, kai kuriais atvejais gali kilti rimtų komplikacijų. Pavyzdžiui, oras gali spausti plaučius ir išprovokuoti jų subliūškimo (pneumotorakso) pavojų, ar patekti tarp širdies ir ją gaubiančio maišelio (pneumoperikardiumas). Jei susikaupia per daug oro, spaudimas krūtinės viduje gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių veiklą.
Diagnozavimo eiga
Norint nustatyti pneumomediastinumą dažniausiai atliekamas krūtinės rentgenograma arba kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai leidžia tiksliai įvertinti oro kaupimosi mastą tarpuplautyje. Gydytojas taip pat įvertina širdies ir plaučių būklę, auskultuodamas krūtinę. Kiek retesnis, tačiau būdingas simptomas gali būti traškėjimo garsas (Hammano požymis), pasigirstantis drauge su širdies dūžiais.
Gydymo galimybės
Specifinio gydymo pneumomediastinumui paprastai neprireikia – organizmas natūraliai absorbuoja įstrigusį orą. Procesą gali paspartinti deguonies terapija. Jei pagrindinė priežastis yra infekcija, trauma ar organo pažeidimas, gydoma kartu ir ši būklė.
Gydymo būdai ir stebėjimas
- Deguonies terapija – papildomai skiriant deguonies, oras iš tarpuplaučio greičiau įsisavinamas į organizmą.
- Vaistai, tokie kaip nuskausminamieji ar kosulį mažinantys preparatai, padeda palengvinti simptomus, kol oras natūraliai pasisavinamas.
- Retais atvejais, kai oro labai daug ir jis spaudžia gyvybiškai svarbius organus, prireikia adatos ar dreno įvedimo, kad dalis oro būtų pašalinta.
- Ligoninėje pacientas dažnai stebimas 24 valandas ar ilgiau, priklausomai nuo būklės sunkumo.
Ar pneumomediastinumas pavojingas gyvybei?
Pati ši būklė pavojingos grėsmės dažniausiai nekelia, tačiau ją gali sukelti rimti sveikatos sutrikimai. Todėl medicininė pagalba būtina norint nustatyti priežastį ir ją suvaldyti.
Prevencija ir profilaktika
Kadangi ši būklė reta ir visi jos rizikos veiksniai nėra iki galo žinomi, specialių prevencijos patarimų nėra. Tačiau riziką sumažina nerūkymas ir vengimas įkvepiamų svaigalų – tai ypač svarbu žmonėms, turintiems polinkį į plaučių ligas.
Prognozė ir gyvenimas po ligos
Po spontaninio pneumomediastinumo hospitalizacija dažniausiai trunka tris dienas, retais atvejais – iki savaitės ar ilgiau. Pacientams, kuriems pneumomediastinumas išsivysto dėl kitos pagrindinės ligos, gydymas ir stebėjimas gali užtrukti kelias savaites.
Dažniausiai spontaninė ligos forma išnyksta savaime ir neatsinaujina, jei nebuvo jokios kitos organizmo patologijos. Būklės eiga priklauso nuo ligos priežasties – jei išaiškinama ir sėkmingai gydoma pagrindinė liga, prognozė yra palanki. Vis dėlto, jei ligą sukėlusi būklė yra pavojinga, prognozė gali pablogėti.
Kreipimasis į medikus
Nedelskite apsilankyti pas gydytoją, jei imate jausti neįprastą spaudimą ar skausmą krūtinėje, pastebite veido patinimą ar balso pokyčius, ypač jei neseniai turėjote operaciją ar gimdėte.
Skubiai kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą, jei pasireiškia šie simptomai:
- Krūtinės skausmas
- Dusulys
- Stiprus kaklo ar veido patinimas
- Galvos svaigimas
Klausimai gydytojui
- Kokia buvo tikroji šios būklės priežastis?
- Kiek pavojinga mano situacija?
- Kaip galima gydyti pagrindinę priežastį?
- Kokios gydymo ir stebėjimo galimybės?
- Kada galima tikėtis geresnės savijautos?
- Kaip sumažinti riziką, kad ši būklė nepasikartotų?
