Poplitealinės arterijos įstrigimo sindromas – retai pasitaikanti kraujagyslių liga, dažniau diagnozuojama jauniems, sportu aktyviai užsiimantiems žmonėms, ypač bėgikams. Esant šiam sindromui, užpakalyje po keliu esantis raumuo spaudžia pagrindinę šlaunį ir blauzdą jungiančią kraujagyslę. Dėl pasikartojančio spaudimo fizinio krūvio metu sumažėja kraujo pratekėjimas, todėl blauzdoje arba pėdoje atsiranda sunkumo, nuovargio, dilgčiojimo pojūčiai.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema
Poplitealinės arterijos įstrigimo sindromas dažniausiai nustatomas paaugliams ir jauniems suaugusiesiems – aktyviems sportininkams nuo 15 iki 25 metų. Padidėjusi rizika ištinka tuos, kurie daug dalyvauja bėgimo, lauko sporto ir komandiniuose žaidimuose – pavyzdžiui, lengvojoje atletikoje, futbolo, ledo ar lauko ritulio varžybose.
Kaip ši būklė pasireiškia
Sindromui būdingi simptomai dažniausiai jaučiami fizinio aktyvumo metu. Dažniausiai pasireiškia:
- Skausmas ar maudimas blauzdoje arba pėdoje
- Sunkumas ir nuovargis
- Spazmai
- Dilgčiojimas arba tirpimas
- Perštėjimo ar deginimo pojūtis
Paprastai nemalonūs pojūčiai išnyksta per 3–5 minutes, nustojus judėti. Negydant, simptomai laikui bėgant atsiranda po trumpesnių nuotolių ir užtrunka ilgiau, kol praeina.
Priežastys ir sindromo tipai
Poplitealinės arterijos įstrigimas atsiranda dėl kraujagyslę spaudžiančio raumens, dažniausiai dvigalvio blauzdos raumens (gastroknemijaus). Yra du pagrindiniai spaudimo tipai, nuo kurių priklauso sindromo pobūdis:
- Anatominis suspaudimas. Šis tipas sudaro apie 10 % visų atvejų, dažniau nustatomas vyrams, dažnai pažeidžiama tik viena koja. Dažniausiai kraujagyslę peržengia ar pažeidžia raumuo arba sausgyslinė juosta, dėl ko gali formuotis kraujagyslės viduje įtrūkimai, krešuliai ir ilgainiui net užsikimšimas.
- Neanatominis (funkcinis, fiziologinis) spaudimas. Labiau būdingas moterims, pažeidžiamos abi kojos. Čia raumenų padėtis yra normali, tačiau jų prisitvirtinimo taškas yra aukščiau arba arčiau vidinio kelio sąnario įdubimo, todėl judant raumuo spaudžia arteriją.
Neanatominio tipo atveju, poodinis raumuo (popliteus) taip pat gali būti papildomu spaudimo tašku. Tokia kompresija paprastai nesukelia kraujagyslės pažeidimo. Be to, kai kuriems pacientams vienu metu gali būti ir poplitealinės arterijos įstrigimo sindromas, ir lėtinio fizinio krūvio sukelto raumenų skyrelio sindromas, kuris pasireiškia patinimu ar skausmu dėl didelio spaudimo raumenyse per aktyvumą.
Panašios būklės
Lėtinio fizinio krūvio sukelto raumenų skyrelio sindromas (CECS) – dažnesnė būklė nei poplitealinės arterijos įstrigimas. Jai būdingas raumenų, dažniausiai blauzdos ar dilbio, per didelės jėgos spaudimas fizinio krūvio metu, kas sukelia skausmą, patinimą ir veikia nervų funkciją. Dažniausiai CECS pasireiškia jauniems bėgikams ar sportininkams.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuoti šią būklę gali kraujagyslių ligų specialistas. Apžiūros metu gydytojas vertina pėdos ir užpakalinės kelio pusės pulso stiprumą. Esant reikalui, matoja ir pulsą fizinio krūvio metu – pulso sumažėjimas ar išnykimas sulenkus ar ištiesus pėdą gali būti požymis, kad kraujagyslė spaudžiama.
Kokie tyrimai taikomi?
- Kulkšnies–žąsto indeksas (ABI) su krūviu. Matuojamas kraujospūdis rankose ir kojose prieš ir po mankštos. Normaliomis sąlygomis slėgiai vienodi, po krūvio – jei yra suspaudimas, kojų spaudimas sumažėja, palyginus su rankų.
- Dvipusis poplitealinės arterijos ultragarsas (su padidintu pėdos lenkimu). Tai ultragarsinis tyrimas, leidžiantis stebėti arterijos būklę ir kraujotaką judesyje. Gydytojas gali matyti, kada ir kaip raumuo spaudžia kraujagyslę.
- Kraujagyslinė kompiuterinė tomografija (CTA) arba magnetinio rezonanso angiografija (MRA) su padidintu pėdos lenkimu. Šie metodai vizualizuoja arterijų būklę ramybės ir įtempiamo judesio metu, padeda tiksliai nustatyti suspaudimo vietą ir apimtį.
Tyrimai leidžia gydytojui įvertinti, ar užspaudimas jau sukėlė pakitimų – opų, krešulių ar aneurizmų.
Kaip gydoma ši būklė
Pagrindinis gydymo būdas – chirurginė operacija. Jos metu pašalinama dalis užspaudimą sukeliančio dvigalvio blauzdos arba poodinio raumens. Tokiu būdu atkuriama normali kraujotaka kojoje ir išvengiama tolimesnių pažeidimų.
Operacija, paprastai trunkanti apie valandą, atliekama bendrinėje nejautroje. Pažengusio anatominio sindromo atvejais, kai arterijoje jau susiformavęs užsikimšimas, gali prireikti pašalinti trombą ir atkurti kraujagyslės vientisumą ar net atlikti kraujagyslės šuntavimą – nukreipiant kraujotaką nauju keliu.
Be chirurginių metodų, esant funkciniam (neanatominio tipo) suspaudimui, gali būti taikomi botulino toksino A (Botox, Dysport) injekcijos į užspaudimą sukeliantį raumenį. Injekcija atliekama ultragarsu ar CT kontroliuojant ir trumpam paralyžiuoja raumenį. Tačiau šio poveikio trukmė – iki pusės metų, ir tik daliai pacientų toks sprendimas būna ilgalaikis.
Atsigavimas po gydymo
Po operacijos visiškas atsistatymas paprastai užtrunka 4–6 mėnesius. Pirmą naktį po intervencijos praleisite ligoninėje. Vėliau rekomenduojama 2 savaites lankyti fizioterapiją – tempimo ir lankstumo pratimus, kurie padeda greičiau sugrįžti į įprastą fizinę veiklą. Po to, priklausomai nuo savijautos, pereinama prie jėgos ir ištvermės didinimo pratimų iki visiško pasveikimo.
Ateities perspektyvos ir gyvenimas su šiuo sindromu
Jeigu simptomai yra lengvi ir labai netrukdo, kartais pakanka apriboti fizinį krūvį ir reguliariai stebėti būklės pokyčius. Vis dėlto chirurginis gydymas daugeliui žmonių suteikia ilgalaikį pagerėjimą – daugiau nei 90 % pacientų po operacijos grįžta prie įprasto gyvenimo ir sportinių veiklų.
Anatominio tipo suspaudimo atveju gydytojai visada rekomenduoja chirurginiu būdu pašalinti nenormaliai augančio raumens dalis, nes šis spaudimas laikui bėgant gali negrįžtamai pažeisti arteriją. Jeigu arterija buvo pažeista, net ir po gydymo galimas nuolatinis kojų skausmas ar sunkumai einant, o itin retais atvejais gali prireikti amputacijos.
Medicininės priežiūros eiga po gydymo
Po operacijos numatomi reguliarūs vizitai pas gydytoją. Jie paprastai vyksta praėjus mėnesiui, pusmečiui ir metams po intervencijos. Kiekvieno apsilankymo metu atliekama operuotos arterijos ultragarso apžiūra ir matuojamas kraujospūdis kojose. Jei kraujotaka normalizuojasi, tolimesnių vizitų dažniausiai neprireikia, nebent atsinaujina simptomai ar reikalingas papildomas gydymas.
Klausimai apie gydymą
- Kokio tipo poplitealinės arterijos įstrigimas pastebėtas mano atveju – anatominis ar funkcinis?
- Ar mano situacijoje rekomenduojate atlikti operaciją, ar tiktų kitas gydymo būdas?
