Po juostinės pūslelinės kai kuriems žmonėms išlieka stiprus skausmas, vadinamas poherpetine neuralgija. Ši būklė neretai tampa ilgalaike problema, trikdančia kasdienį gyvenimą. Toliau aptarsime, kokia tai liga, kaip ji atsiranda, kokie simptomai pasireiškia, kaip gydoma ir kaip galima nuo jos apsisaugoti.
Kas yra poherpetinė neuralgija?
Poherpetinė neuralgija – tai skausmas, išliekantis ar vėl atsirandantis toje vietoje, kur anksčiau buvo juostinės pūslelinės (herpes zoster) bėrimas. Ši liga išsivysto dėl nervų pažeidimo per juostinės pūslelinės infekciją, kurią sukelia vėjaraupių virusas. Dažniausiai po bėrimo ar pūslelių išnykimo skausmas nesitraukia kelias savaites, mėnesius, o kai kuriais atvejais – net metus ar dar ilgiau. Tokia poilginė virusinė komplikacija dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones.
Kaip atsiranda skausmas po juostinės pūslelinės?
Juostinė pūslelinė pasireiškia tuo, kad suaktyvėja vėjaraupių virusas, kuris daugelį metų būna „miegantis” organizme po persirgtų vėjaraupių. Virusas pažeidžia nervus, einančius į odą, todėl bėrimo vietoje išsivysto uždegimas, stiprus skausmas, niežulys, deginimas. Kartais, net ir bėrimui išnykus, nervai atsistato labai lėtai arba visai nesugyja – tuomet ir išsivysto poherpetinė neuralgija. Pažeisti nervų skaidulai siunčia iškraipytus signalus į smegenis, dėl ko žmogus gali jausti deginantį, pulsuojantį ar priepuolišką skausmą be aiškios priežasties.
Poherpetinės neuralgijos simptomai
- Lėtinis, dažnai aštrus, deginantis ar maudžiantis skausmas ties ta vieta, kur buvo bėrimas.
- Niežulys ar tirpimas toje pačioje srityje.
- Diskomfortas gali būti nuolatinis arba bangomis – skausmas kartais stiprėja, kartais sumažėja.
- Toje pačioje odos vietoje net lengvas prisilietimas (pavyzdžiui, rūbų lietimas) sustiprina skausmą.
- Simptomai paprastai labiau vargina naktį ar staigiai pasikeitus temperatūrai (karščio ar šalčio metu).
- Kai kuriems žmonėms būdingi ir tokie bendri požymiai, kaip prastesnis miegas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, sumažėjusi koncentracija.
Kiek laiko trunka poherpetinė neuralgija?
Dažniausiai skausmas išnyksta per vieną–tris mėnesius po bėrimo, tačiau apie penktadaliui žmonių jis trunka ilgiau nei metus. Kai kuriems pacientams skausmas tampa ilgametė problema ir stipriai pablogina gyvenimo kokybę. Kodėl vienus žmones poherpetinė neuralgija kamuoja ilgai, o kiti pasveiksta greičiau, nėra tiksliai žinoma.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
- Nuo vėjaraupių viruso sukeltos juostinės pūslelinės kenčia tie, kurie anksčiau buvo persirgę vėjaraupiais – praktiškai visi suaugusieji nešioja šį virusą.
- Apie trečdalį žmonių gyvenimo eigoje suserga juostine pūsleline.
- Apie 10–18 % asmenų, persirgusių juostine pūsleline, išsivysto poherpetinė neuralgija. Tai dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija.
Didžiausi rizikos veiksniai
- Amžius. Vyresniems nei 50 metų žmonėms rizika susirgti poherpetine neuralgija žymiai didesnė. Jaunuoliai šią komplikaciją patiria labai retai.
- Silpnesnė imuninė sistema. Imuninės gynybos silpnėjimas su amžiumi arba dėl tam tikrų ligų (onkologiniai susirgimai, užsitęsusios infekcijos, imunodepresantai, organų persodinimas) didina tikimybę susirgti juostine pūsleline ir poherpetine neuralgija.
- Išplitęs bėrimas ar sunkesnė infekcijos eiga. Kuo stipresnis bėrimas, tuo didesnė rizika, kad po to liks užsitęsęs skausmas.
- Jei prieš išberiant jaučiama stiprių pojūčių – perštėjimas, deginimas, dilgčiojimas toje srityje – vėliau gali išsivystyti ir ilgalaikis skausmas.
- Pavėluotas gydymo pradėjimas. Jeigu antivirusinės priemonės nepradėtos skirti pirmosiomis trijomis dienomis nuo bėrimo pradžios, didėja komplikacijų tikimybė.
Diagnozavimas
Poherpetinė neuralgija dažniausiai nustatoma remiantis ligos istorija ir išsamia apžiūra. Jei žmogus neseniai sirgo juostine pūsleline, o toje pačioje vietoje pradėjo varginti skausmas, tikėtina, kad tai būtent ši komplikacija. Papildomų tyrimų dažniausiai nereikia, nebent gydytojas nori atmesti kitas galimas skausmo priežastis.
Gydymo būdai
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydyti juostinę pūslelinę – antivirusiniai vaistai, paskirti per pirmąsias tris dienas, gali padėti išvengti ar palengvinti poherpetinę neuralgiją. Vėliau gydymas taikomas pagal skausmo intensyvumą ir kitus simptomus:
- Lengvesniais atvejais gali būti naudingi nereceptiniai vaistai nuo skausmo: paracetamolis, ibuprofenas.
- Vietiniai preparatai: lidokaino pleistrai ar kremai, kapsaicino tepalas. Jie tepami tiesiai ant pažeistos odos.
- Esant stipresniems skausmams, gali būti skiriami vaistai nuo traukulių (gabapentinas, pregabalinas), antidepresantai (amitriptilinas, kiti) arba botulino toksino injekcijos.
- Neretai reikia išbandyti keletą priemonių, kartais jas derinti tarpusavyje. Pasitarimas su gydytoju būtinas, norint rasti tinkamiausią gydymo schemą ir laiku ją koreguoti.
Visada svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir nepertraukti gydymo savo nuožiūra, net jei pagerėjimas neatsiranda iš karto.
Apsauga ir prevencija
Veiksmingiausia apsauga nuo poherpetinės neuralgijos – apskritai išvengti juostinės pūslelinės. Suaugusiems nuo 50 metų rekomenduojama dviejų dozių skiepų schema, kuri sumažina riziką susirgti tiek juostine pūsleline, tiek jos komplikacijomis.
- Vakcinacija šiuo metu yra patikimiausia ilgalaikės apsaugos priemonė. Skiepai suteikia apie 90 % veiksmingumą ketverius metus ar ilgiau.
- Skiepytis verta net tiems, kurie jau yra persirgę vėjaraupiais ar juostine pūsleline, arba jeigu nesate tikri dėl buvusių infekcijų.
- Vaikams ir suaugusiems, kurie niekada nesirgo vėjaraupiais, rekomenduojama vėjaraupių vakcina. Taip išvengiama nei juostinės pūslelinės, nei poherpetinės neuralgijos išsivystymo.
Jei šiuo metu sergate juostine pūsleline, verta skiepijimą atidėti iki visiško bėrimo išnykimo – apie tai pasitarkite su gydytoju.
Ligos eiga ir prognozė
Poherpetinė neuralgija pasižymi tuo, kad simptomai ir gydymo rezultatai kiekvienam žmogui labai skiriasi. Kai kurie pacientai pasveiksta per kelis mėnesius, tačiau daliai žmonių skausmas išlieka ilgą laiką, todėl gydymas gali būti sudėtingas ir tęstis ilgai. Ypač vyresniems ar turintiems kitų lėtinių ligų pacientams simptomų sumažinimas gali būti ilgesnis procesas. Vis dėlto daugumai su laiku skausmas silpsta arba visiškai praeina.
