Powassano virusas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Powassano virusas yra retai pasitaikanti liga, kurią žmonės gali užsikrėsti įsisiurbus užkrėstam erkiui. Dauguma asmenų nejaučia jokių simptomų, tačiau kai kuriais atvejais ši infekcija sukelia encefalitą – smegenų uždegimą, galintį baigtis ilgalaikiais nervų sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, atminties problemomis ar net paralyžiumi. Sunkiausiais atvejais Powassano virusas gali būti mirtinas.

Kas yra Powassano virusas?

Pirmą kartą šis virusas buvo aptiktas Kanadoje, Powassano mieste, 1958 metais, ir nuo to laiko jo pavadinimas liko nepakitęs. Powassano virusui būdinga, kad jis perduodamas per tam tikrų rūšių erkes. Priklauso flavivirusų šeimai (tai ta pati grupė, kaip dengue karštligę ar Zikos virusą sukeliantys virusai), tačiau Powassano viruso infekcija pasitaiko itin retai.

Kaip dažnai pasitaiko Powassano viruso infekcija?

Powassano virusas išlieka gana reta liga. Nuo 2012 metų Lietuvoje ir kitose šalyse fiksuota vos keletas šimtų atvejų. Visgi, kai kuriuose regionuose, ypač šiaurės rytų Kanadoje ir pietų Rusijoje, taip pat prie Didžiųjų ežerų, šis virusas pasireiškia dažniau. Daugiausiai atvejų stebima tokiose teritorijose kaip Masačiusetsas, Minesota, Viskonsinas, Niujorkas, Naujasis Džersis, Konektikutas ir Meinas.

Powassano virusas ir Laimo liga: kuo skiriasi?

Nors Powassano virusą ir Laimo ligą platina tos pačios erkės, šios ligos savo kilme ir eiga labai skiriasi. Laimo ligą sukelia bakterijos, o virusas – visiškai kitos prigimties. Be to, Powassano virusas gerokai retesnis nei Laimo liga.

Susiję įrašai

Powassano viruso simptomai

Didelė dalis žmonių, užsikrėtusių Powassano virusu, nejaučia jokių negalavimų ir liga praeina nepastebimai. Visgi kai kam pasireiškia šie simptomai:

Karščiavimas
Galvos skausmas
Vėmimas
Nuovargis
Supainiojimas, orientacijos ar sąmonės pakitimai
Traukuliai
Kalbos sutrikimai
Paralyžius

Paprastai iš pradžių pasireiškia įprasti simptomai – temperatūra, galvos skausmas, o vėliau gali prisidėti sunkesni, tokie kaip traukuliai ar paralyžius.

Inkubacinis laikotarpis

Nuo užkrėstos erkės įsisiurbimo iki pirmųjų ligos požymių praeina nuo vienos iki keturių savaičių. Dažniausiai simptomai pastebimi praėjus 7–30 dienų po įkandimo.

Kas sukelia Powassano virusą?

Užsikrėsti Powassano virusu galima tik per užkrėstos erkės įkandimą. Dažniausiai virusą platina juodakojės erkės (dar vadinamos elninėmis arba Ixodes scapularis), tačiau rečiau perneša kitos rūšys – žemės kiaulės (Ixodes cookei) ar voverės (Ixodes marxi) erkės. Kitaip nei daugumos kitų erkinių ligų atveju, ši infekcija gali būti perduodama jau per kelias minutes po įsisiurbimo.

Diagnostika ir tyrimai

Diagnozuojant Powassano virusą, gydytojai atsižvelgia į simptomus, gyvenamąją arba lankytą vietą bei galimą kontaktą su erkėmis. Patvirtinimui atliekami kraujo arba smegenų skysčio tyrimai. Kai nustatomi neurologiniai simptomai, medikai dažnai paskiria galvos smegenų tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Komplikacijos

Powassano virusui patekus į organizmą, jis gali pasiekti nervų sistemą ir tapti encefalito – pavojingo smegenų uždegimo – priežastimi. Net ir visiškai pasveikę žmonės po tokios ligos gali susidurti su ilgalaikiais sunkumais, tarp jų – atminties sutrikimais, raumenų silpnumu, daliniu paralyžiumi.

Gydymas ir pagalba

Šiuo metu nėra specifinių vaistų nuo Powassano viruso. Esant pavieniams, lengviems simptomams, dažnai pakanka poilsio bei pakankamo skysčių vartojimo, o pasunkėjus būklei taikomas gydymas ligoninėje. Jei išsivysto encefalitas, svarbu stebėti ligonį intensyvios terapijos sąlygomis. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga pagalba kvėpuojant, intraveniniai skysčiai, medikamentai traukuliams ar patinimui mažinti, o taip pat – dirbtinis maitinimas per zondą.

Prevencija ir apsauga

Geriausias būdas išvengti Powassano viruso – saugotis erkių. Praktiški patarimai:

Laikykite veją trumpesnę nei 12 cm.
Miške ar aukštoje žolėje eikite tik išvalytais takais.
Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis ir šviesiais atspalviais, dengiančius kuo daugiau kūno.
Naudokite erkes atbaidančias priemones, sudėtyje turinčias DEET ar kitų efektyvių komponentų.
Grįžę iš gamtos, nuodugniai apžiūrėkite kūną – ypač kirkšnis, pažastis, kaklą ir galvą. Nepamirškite paprašyti artimųjų patikrinti sunkiai matomas vietas, pavyzdžiui, nugarą, sprandą ar plaukus.
Stebėkite augintinius, reguliariai juos tikrinkite dėl erkių, ypač po pasivaikščiojimų lauke. Pasitarkite su veterinaru, kaip juos geriausiai apsaugoti.
Pamačius erkę, ją reikia saugiai pašalinti pagal rekomendacijas.

Ligos eiga ir prognozė

Lengva Powassano viruso forma dažniausiai praeina savaime, be rimtesnių pasekmių. Tačiau, jei išsivysto encefalitas ar kitos sunkių komplikacijų formos, gali prireikti hospitalizacijos ir sudėtingesnio gydymo. Apie 10 procentų tų, kuriems virusas sukelia smegenų ar nugaros smegenų uždegimą, neišgyvena. Tuo tarpu lengvos infekcijos atvejais mirčių užfiksuota nėra.

Kokios galimos ilgalaikės pasekmės?

Pusė pacientų, kurie persirgo sunkia Powassano viruso forma, ilgai po ligos gali jausti liekamuosius sveikatos sutrikimus. Dažniausiai tai – dalinis veido paralyžius, atminties sunkumai, raumenų silpnumas ar net raumenų masės sumažėjimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei jums įsisiurbė erkė. Nors nėra profilaktinio gydymo būdo nuo Powassano viruso, specialistas gali pasiūlyti tyrimus dėl kitų dažnesnių erkių platinamų ligų. Taip pat būtina apsilankyti pas gydytoją, jei kurį laiką buvote rizikos zonoje ir pastebėjote Powassano virusui būdingus simptomus.

Skubiai vykite į gydymo įstaigą, jei prasideda stiprūs nervų sistemos pažeidimo požymiai: sutrinka sąmonė, kalbėjimas, prasideda traukuliai ar paralyžius.