Prolaktinoma yra dažniausias hipofizės navikas, kuris paprastai būna gerybinis ir nesukelia vėžinių pakitimų. Šis navikas susiformuoja hipofizės liaukoje ir lemia, kad organizme gaminama daugiau hormono prolaktino, nei reikia. Dėl to gerokai pakyla prolaktino kiekis kraujyje, o tai gali paveikti įvairias organizmo funkcijas – ypač vaisingumą.
Kas yra prolaktinomas?
Prolaktinoma yra hormonus gaminantis navikas, atsirandantis hipofizėje – liaukoje, esančioje galvos smegenyse. Navikas per daug išskiria prolaktiną, kuris atsakingas už pieno liaukų vystymąsi ir pieno gamybą. Platus prolaktino perteklius dažnai sukelia nevaisingumą, mėnesinių ir lytinio potraukio sutrikimus bei kitas sveikatos problemas.
Nors žinia apie naviką šalia smegenų gali gąsdinti, prolaktinomos retai būna pavojingos gyvybei. Tačiau negydoma ši liga gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių, todėl pastebėjus įtartinus simptomus svarbu kreiptis į gydytoją.
Prolaktinomų tipai
Prolaktinomos skirstomos į du pagrindinius tipus pagal naviko dydį:
- Mikroprolaktinomos: labai nedideli (mažesni nei 1 cm) navikai, sudarantys daugiau nei pusę visų atvejų. Jie dažniau pasitaiko moterims.
- Makroprolaktinomos: didesni nei 1 cm navikai, kurie dažniau diagnozuojami vyrams, ypač vyresniame amžiuje.
Statistiškai, net iki 60 % vyrų su prolaktinoma turi makroprolaktinomą, o apie 90 % moterų – mikroprolaktinomą.
Prolaktinomos simptomai
Šios ligos požymiai dažniausiai priklauso nuo naviko dydžio ir prolaktino pertekliaus. Moterys į pokyčius reaguoja greičiau, tad neretai diagnozė nustatoma ankstyvoje stadijoje.
- Mėnesinių ciklo pokyčiai, nepriklausantys nuo menopauzės: nereguliarios arba visai nutrūkusios mėnesinės (amenorėja).
- Krūtų išskyrų (pieno) atsiradimas, kai moteris nėra nėščia ir nežindo (galaktorėja).
- Makšties sausumas, dažnai pasireiškiantis skausmu lytinių santykių metu.
- Nevaisingumas – tiek vyrams, tiek moterims.
- Sumažėjęs lytinis potraukis (libido).
- Kūno svorio augimas.
- Erekcijos sutrikimai vyrams.
- Vyrams – padidėjusios krūtys (ginekomastija).
Jei navikas didelis (makroprolaktinoma), gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- Galvos skausmai.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Regėjimo pokyčiai, pavyzdžiui, dvejinimasis ar siaurėjantis periferinis matymas.
- Skausmas ar spaudimas nosies ančiuose.
- Kvėpavimo pojūčio sutrikimas.
Moterys dažniausiai simptomus pastebi greičiau dėl staigių mėnesinių pakitimų ar krūtų išskyrų. Tačiau, jei vartojate hormoninius medikamentus, pavyzdžiui, kontraceptikus ar pakaitinę hormonų terapiją, simptomai gali būti užslopinti.
Vyrams ir moterims po menopauzės prolaktinoma dažnai diagnozuojama vėliau dėl neryškių simptomų.
Prolaktinoma vaikams
Ši liga vaikams pasitaiko itin retai. Jei vis dėlto ji išsivysto, dažniausiai sukelia lytinio brendimo vėlavimą.
Priežastys
Tiksliai žinoma, kodėl susiformuoja prolaktinoma, dar nėra. Dauguma atvejų atsiranda atsitiktinai, tačiau kai kurios paveldimos genetinės būklės didina riziką susirgti šia liga:
- Dauginė endokrininė neoplazija (DEN) 1 tipo
- DEN 4 tipo
- Pavieniai šeiminiai hipofizės adenomų atvejai
Kaip nustatoma prolaktinoma?
Diagnozei nustatyti gydytojas pirmiausia surinks informaciją apie jūsų nusiskundimus ir ligos istoriją, atliks apžiūrą. Jei pastebėta krūtų išskyrų, gali būti apčiuopiamos pieno liaukos.
Prolaktinomos patvirtinimui taikomi tokie tyrimai:
- Kraujo tyrimas – nustatomas prolaktino kiekis. Jei jis padidėjęs, dažniausiai skiriami tolesni tyrimai.
- Galvos smegenų MRT arba KT – padeda tiksliai lokalizuoti naviką ir įvertinti jo dydį. Daugeliu atvejų pirmenybė teikiama MRT.
- Testosterono kiekio tyrimas – ypač aktualus vyrams.
Diagnozavus ligą, specialistas gali pasiūlyti ir kitus hormonų tyrimus ar regėjimo patikrą, ypač jei navikas didelis ir galimas regos nervų spaudimas.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų prolaktinoma sėkmingai valdoma vaistais. Kai kuriais atvejais, jei gydymas neveiksmingas ar netoleruojamas, gali būti siūloma chirurgija ar radioterapija.
Prolaktinomos gydymas vaistais
Dažniausiai skiriami vaistai yra dopamino agonistai – jie sumažina prolaktino gamybą ir padeda sumažinti naviko tūrį. Pagrindiniai pasirinkimai: kabergolinas ir bromokriptinas. Kabergolinas dažnai laikomas efektyvesniu su mažiau šalutinių poveikių.
Šio gydymo kursas įprastai trunka bent dvejus metus, ypač jei navikas didelis. Po šio laikotarpio, jei prolaktino kiekis kraujyje normalus, o naviko nebesimato, gydymas dažnai nutraukiamas palaipsniui, stebint, ar liga neatsinaujina.
Chirurginis gydymas
Chirurgija taikoma retais atvejais, kai vaistai nesuveikia arba negalima jų vartoti. Sprendimas dėl operacijos priklauso nuo situacijos, ligonio pageidavimų bei gydytojo rekomendacijų. Operacijos būdai:
- Transsfenoidalinė operacija – dažniausiai atliekama per nosies ančius ar pjūvį po viršutine lūpa siekiant hipofizės.
- Transkranijalinė operacija – taikoma tik labai dideliems navikams, kai jie pasiekiami atidarius kaukolę.
Kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, šios procedūros gali turėti tam tikrų rizikų, kurias gydytojas aptars asmeniškai.
Radioterapija
Spindulinis gydymas skiriamas retai ir tik tuomet, kai nei vaistai, nei operacija neduoda laukiamo rezultato. Radioterapija gali būti vienkartinė arba išdalijama į kelis seansus per kelias savaites – priklauso nuo naviko dydžio ir vietos.
Ar prolaktinomos galima išvengti?
Veiksmingos profilaktikos kol kas nėra. Vienas iš rizikos veiksnių – paveldėtos ligos, pavyzdžiui, dauginė endokrininė neoplazija 1 tipo. Turint pirmos eilės giminaičių, sirgusių šiomis ligomis, verta pasikonsultuoti dėl genetinės patikros – taip galima anksčiau nustatyti galimus pokyčius hipofizėje.
Gyvenimas su prolaktinoma ir prognozė
Gydant vaistais, dauguma pacientų pasiekia gerus rezultatus – prolaktino kiekis normalizuojasi, o navikas sumažėja ar visai išnyksta. Dopamino agonistų poveikis pasireiškia 4 iš 5 pacientų.
Jei reikalinga operacija, mažiems navikams ji taip pat dažnai būna sėkminga – apie 90 % atvejų pasiekiamas didelis pagerėjimas. Didesniems navikams po operacijos dažniau papildomai taikomas gydymas vaistais, kad būtų atstatytas normalus prolaktino kiekis.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Gydantis nuo prolaktinomos, dažniausiai reikia ilgalaikio stebėjimo ir reguliarių vizitų pas gydytoją – įprastai bent kelis metus. Jei gydymo metu išryškėja nemalonių ar neįprastų simptomų, nedvejodami kreipkitės į medikus.
